Kaip bebūtų keista, pasaulio rinkose mechaniniai laikrodžiai vis dar išlaiko lyderių pozicijas iki šių dienų, nors iš pirmo žvilgsnio visada atrodo, kad rinkoje dominuoja kvarciniai.

Pagal statistiką, skaičiuojant vienetais, 90 procentų Šveicarijoje pagaminamų laikrodžių yra kvarciniai. Tačiau palyginus pinigine išraiška, šis didelis kvarcinių laikrodžių procentas ženkliai sumažėtų, nes mechaniniai laikrodžiai yra žymiai brangesni. Lietuvoje šveicariškų laikrodžių parduotuvėse „Šveicarija“ mechaninių laikrodžių nuperkama apie penkis procentus, tačiau pinigine išraiška šis procentas yra didesnis. „Lietuvos pirkėjui mažesnė kaina yra labai svarbus argumentas renkantis sau laikrodį“,- teigia šių parduotuvių tinklo direktorius Aidas Gužauskas, – „tačiau žmonės mėgsta laikrodį pajausti. Mechaniniai laikrodžiai yra ne tik brangesni, bet ir masyvesni, sunkesni, jų mechanizmas didesnis ir sudėtingesnis.“

Vis dėlto kvarciniai laikrodžiai jau pastaruosius dešimt metų verčia keistis ir mechaninius…

Pagrindinis nūdienos mechaninių laikrodžių veikimo principas mena jau 250 metų sukaktį (buvo sukurtas prieš 250 metų), pritaikius taip vadinamąją „ankerinę“ eigą laikui skaičiuoti – pagal dar antikos laikais išrastą sukimosi principą: ratą suka krumpliaratis, kurį savo ruožtu užveda šokinėjanti spyruoklė – „ankeris“ – stūmiklis. Šis principas išliko nepakitęs daugiau kaip du amžius, ir tik neseniai buvo pradėtas tobulinti, kai pastaruosius trisdešimt metų rinką užplūdę kvarciniai laikrodžiai privertė mechaninių laikrodžių gamintojus ieškoti būdų, kaip išgauti kuo didesnį sukimosi tikslumą.

Daugiau kaip du amžius mechaniniai laikrodžiai neturėjo konkurencijos. Iki 1970-ųjų pradžios, kai buvo išrasta kvarcinė laiko skaičiavimo technologija, pritrenkusi visus laikrodžių gamintojus savo pigumu. Kažkuriuo momentu netgi atrodė, kad laikrodžių mikromechanikai ir su ja susijusiems verslams atėjo galas. „Kvarcinė“ technologija ne tik grasino masinei serijinei kasdienių laikrodžių gamybai. Kvarciniai laikrodžiai netgi buvo žymiai tikslesni už mechaninius: Šveicarijos standartų techniniai parametrai leidžia mechaniniams laikrodžiams paklaidą iki 15 sekundžių per parą (sertifikuotiems – 5 sekundes per parą), tuo tarpu kai kvarciniams – tik 5 sekundes per mėnesį.

Sudėtingųjų ar unikaliųjų laikrodžių mechanizmų gamintojams šis pigių kvarcinių laikrodžių antplūdis lyg ir nebuvo pavojingas, meistrų tarpe buvo tikimasi, kad žmonija pabandys ir labai greitai nusivils tuo, kas pigu. Taip nuo kvarciniės technologijos atsiradimo Šveicarijoje beveik dešimt metų nebuvo kuriami ar tobulinami jokių laikrodžių mechanizmai. Tačiau pastaruoju metu atsirado nauja mechanizmų tendencija – padaryti juos tikslesniais.

KOVA DĖL TIKSLUMO

Viena didžiausių pasaulyje laikrodžių koncernas „Swatch Group“ pirmasis ėmėsi kurti naują tikslesnių mechanizmų strategiją. Į mechaninių technologijų tobulinimą buvo investuotos didelės lėšos, ir prieš dešimtmetį meistras Georgas Danielsas sukonstravo „koaksialinį“ („bendraašį“) laikrodžio paleidimo mechanizmą (šiuo metu išradimo teisės priklauso „Swatch Group“ koncerno narei firmai „Omega“). Ši naujovė iš esmės pakeitė mechaninių laikrodžių gamybos principą.

Bet kurio laikrodžio mechanizmo „širdis“ yra eigos reguliatorius arba paleidėjas – prieš 250 metų išrasto sekundžių skaičiavimo principo pagrindas. Naujasis konstrukcinis principas – „koaksialus“ paleidimas (laikrodžius puošiantis užrašas „Co-axial“ reiškia „turintis vieną bendrą ašį“). Nevarginant skaitytojo techninėmis detalėmis, galima tik paaiškinti, kad „koaksialus“ paleidimas įgalina žymiai sumažinti trintį mechanizme, dėl ko mechaninis laikrodis tampa daug tikslesnis ilgam laikui. Tai reiškia, kad jo mechanizmas įgauna stabilią eigą, ir nebūtina jo dažnai sutepinėti, kaip kad buvo daroma iki šiol. „Koaksialus“ mechanizmas buvo didelis kokybinis šuolis į priekį laikrodžių pramonėje. Šis atradimas geriausiai įdiegtas „Omega“ laikrodžių linijoje „De Ville“, kuri apibūdinama vienu žodžiu – klasika. Kolekcijoje yra ir „kuklių“ ir labai prabangių modelių, atitinkamai ir kainos skiriasi dešimtimis kartų.

TURBIJONAS

Kitas naujausias atradimas mechaninių laikrodžių pramonėje – „turbijono“ pritaikymas. Laikrodžio žymėjimas žymėjimas užrašu „tourbillon“ reiškia, kad jo mechanizme yra įmontuotas specialus įtaisas, „turbijonas“, kurio dėka sumažinta Žemės gravitacijos įtaka mechaninio laikrodžio tikslumui. „Turbijoną“ sudaro ankerinis mechanizmas, patalpintas į modernios platformos vidų su balansu centre. Šis įtaisas aplink savo ašį apsisuka lygiai per vieną minutę. „Turbijono“ principą dar 1795 metais išrado žymus laikrodžių meistras A. L. Breguetas, tačiau dėl savo sudėtingumo jis buvo beveik arba visai nenaudojamas. „Turbijonų epidemija“ laikrodžių rinkoje kilo mūsų amžiaus pradžioje, ir 2003 metų pavasarį beveik visos prestižinės šveicariškų laikrodžių firmos parodose jau pristatė ir savo modelius su „turbijonais“ viduje. „Turbijonų“ modeliai atrodo efektingai, kaip paprastai, tokių laikrodžių korpusai gaminami „skeleto“ principu – skaidrus dangtelis, pro kurį matosi mechanizmas su kas minutę viduje besivartaliojančiu „turbijono“ balansu.

Visgi nei „koaksialinis“ paleidimas, nei „turbijonai“ netapo serijinės gamybos pagrindu. Techniškai pajėgioms laikrodžių kompanijoms labiau apsimoka demonstruoti savo kompetenciją ir kurti maksimaliai sudėtingus, ekskliuzyvinių funkcijų ir indikacijų „prifarširuotus“ laikrodžius, nei paleisti masinę pigesniųjų gamybą. Ši tendencija vyrauja pirmiausiai dėl to, kad tokiu būdu yra pasiekiamas įspūdingas reklaminis efektas, antra, gaminant mažą naujausią mechanizmą turinčių laikrodžių kiekį, lengviau kontroliuoti pokyčius rinkoje, ir išsaugoti tiek produkto, tiek jo kainos unikalumą.

Pasak p.Aido, puošdamas ranką toks laikrodis kuria savo šeimininko įvaizdį ir liudija apie jo požiūrį į nešiojamų daiktų kokybę. Kalbant apie tokius „koaksialinius“ arba „turbijoninius“ laikrodžius, galima reziumuoti juos dviem žodžiais: prestižas bei išskirtinumas. Ir visai nesvarbu, kad už psichologinį pasitenkinimą, kurį suteikia prabangus daiktas, tenka daug sumokėti. Kita vertus, aukšta kaina, mokama už prestižinį laikrodį, savyje kalkuliuoja ne tik puikų prekinio ženklo įvaizdį, bet ir geriausias technologijas, itin aukštos kokybės medžiagas, naujausius atradimus, kurie buvo panaudoti gaminant tokį laikrodį.

„Tokie laikrodžiai surenkami rankomis ir tikrinami-pertikrinami kelis kartus pagal specialią schemą. Sakoma, kad rankų darbo gaminiai skleidžia ypatingą energiją. Tai gal būtent tai ir sąlygoja tokius aukštus mechaninių laikrodžių reitingus tarp solidžių pirkėjų. Kaip paprastai, žmogus, segėjęs mechaninį laikrodį, nė už ką nenori jo pakeisti į kvarcinį. Tarp savo pirkėjų turime tikrų tikriausių mechanikos gerbėjų, ir tuo labai džiaugiamės“,- netikėta reziume užbaigia pokalbį laikrodžių parduotuvių vadovas p.Aidas.

(Modifikuotas straipsnis buvo spausdintas žurnale „Verslo klasė“)