IŠ KUR VISKAS ATSIRADO MŪSŲ VONIOSE

DANTŲ PASTA

 

Jau VI amžiuje prieš mūsų erą senovės egiptiečiai dantis valydavo milteliais, pagamintais iš sudegintų jaučio vidurių pelenų, pemzos, miros lapų ir trintų kiaušinių lukštų mišinio. Dabartinių dantų miltelių prototipas sodos pagrindu buvo sukurtas Anglijoje tik XVIII amžiaus pabaigoje, nors tais laikais dar buvo patariama dantis valyti dukart per savaitę paraku. 1873 metais kur kitur, jei ne Amerikoje pasirodo ir aromatizuota dantų pasta skardinėje (ten pat 1892 metais atsiranda ir dantų pastos tūtelė).

 

DANTŲ ŠEPETĖLIS

 

Senovėje žmonės savo dantis brūžindavo kuo papuolė – plunksnomis, kaulais, kiaušinių lukštais, dažniausiai – pirštu. IV amžiuje prieš mūsų erą Indijoje pradėtas nuolat naudoti dantų šepetėlio prototipas – šakelė apspurusiu galu, kinai mėgaujasi šepetėliu iš arklio ašutų. Būtent iš ten XV amžiaus pabaigoje dantų šepetėlis atkeliauja į Europą. Dabartinę dantų šepetėlio formą sukūrė, o ir masinę gamybą 1780 metais pradėjo anglas Tilliamas Addis, beje, visa tai sugalvojęs sedėdamas kalėjime už riaušių kurstymą. Arklio šerius sintetinis pluoštas šepetėliuose pakeitė tik 1938 metais.

 

ELEKTRINIS DANTŲ ŠEPETĖLIS

 

Pirmasis elekitrinis dantų šepetėlis „Broxodent“ buvo išrastas Šveicarijoje 1954 metais. Tačiau šiais laikais geriausius gamina, žinoma, „Philips”.

 

TARPDANČIŲ SIŪLAS (FLOSAS)

 

Amerikiečių dantistas iš Naujojo Orleano Levi Spear Parmly savo pacientams rekomenduoti valyti tarpdančius šilkiniu siūlu dar 1815 metais. Tačiau masiškai tarpdančių siūlai pradėti gaminti tik 1882 metais Amerikoje.

 

BURNOS SKALAVIMO SKYSTIS

 

Druskos, acto ir sodos mišinys naudotas dar Indijoje ir Kinijoje III amžiuje prieš mūsų erą dantų skausmui gydyti. Dabartinį burnos skalalvimo skysčio prototipą sukūrė olandų chemikas (taip pat ir šiuolaikinio mikroskopo išradėjas) Antonas van Leeuwenhoekas, atradęs mikroorganizmus ir negailestingai žudęs juos vandens, acto bei brendžio mišiniu.

 

TUALETAS

 

Nors dabartinio tualeto sistemos, kokiu mes jį pažįstame, prototipas pasirodė 1596 metais Anglijoje, tačiau paplito po Europos aristokratų namus tik XIX amžiaus pabaigoje.

 

PISUARAS

 

Pavadinimas „pisuaras“ yra ganėtinai stačiokiškas – pirmas viešasis tualetas, pasirodęs 1896 metais Ciuriche Šveicarijoje taip ir vadinosi – „pissoire“ – prancūziškai „mižykla“.

 

UNITAZAS

 

Terminą „unitazas“ mums atnešė rusai, tiesa, dar caro laikais. Angliška kompanija „Unitas“ (lotyniškai – „vienybė“) jau nuo 1883 metų gamino keramikines kriaukles ir tupyklas Rusijos caro rūmams, kur jos ir buvo pradėtos vadinti „unitazais“, mat, ant jų aiškiai puikavosi kompanijos logotipas. Būtina atminti, kad niekur kitur, išskyrus posovietinę erdvę tokios tupyklos unitazais nėra vadinamos.

 

TUALETINIS POPIERIUS

 

Tualetinis popierius Lietuvoje atsirado tik XIX amžiaus pabaigoje. Tiesa, atsilikėliai kinai, popieriaus išradėjai, savo užpakalius juo lepino jau VI mūsų eros amžiuje, nors Europoje iki pat XVII amžiaus popierius dar buvo prabanga, naudojamas tik ypatingai svarbiems dokumentams ar perrašomoms knygoms.

 

Mūsų protėviai savo užpakalius valydavo rankomis (nes viduramžiais tuštinamasi dažniausiai buvo į upes ir upelius, kur tas rankas ir buvo galima nusiplauti, jei labai jau norėjosi), vilnoniais, kanapiniais ar lininiais skudurėliais (turtingesnieji – išsiuvinėtais), medžio žieve, žole, lapais, akmenimis, smėliu, sniegu, rugiais, obuolių graužtukais, kailiais, netgi žąsies kaklu. Tamprus tualetinis popierius, kokiu mes jį pažįstame šiandien, atsirado tik 1857 metais Prancūzijoje.

 

ORO GAIVIKLIS

 

Nuo pat kvepalų išradimo žmonija stengiasi pagerinti kvapus savo aplinkoje. Dabartinis oro gaiviklis buvo sukurtas 1948 metais JAV Ginkluotųjų pajėgų užsakymu ir buvo skirtas vabzdžių atbaidymui. Išradimas tiko ir civiliams.

 

VONIA

 

Kūno lepininimas vandeniu uždarose patalpose, kaip ir viešosios pirtys atsirado antikinėje Graikijoje bei Romoje, tačiau jose vyravusi ne vien higiena, bet prabanga ir hedonizmas lėmė tai, kad apie 400 metų viduramžiais vonios buvo vertinamos nepatikliai ir su panieka. Tokios formos vonios, kokias mes jas pažįstame pirmą kartą atsirado Amerikos namuose 1842 metais, ten pat jos buvo pradėtos ir emaliuoti.

 

DUŠAS

 

Pirmieji dušai žmonijos istorijoje buvo paprasčiausi vandens kriokliai, kurių pavyzdžiu senovės Egipto ir Mesopotamijos didikai versdavo savo vergus be perstojo pilti ant savęs dubenimis tampomą vandenį. Antikos laikais graikai sukūrė pirmąją vandens apytakos ir pumpavimo sistemą. Jos pagrindu XIX amžiaus pradžioje Anglijoje išrandama „English Regency Shower“ sistema – trijų metų aukščio būda su vandens rezervuaru ir įmantria vamzdžių pyne.

 

VEIDRODIS

 

Kadaise tai buvo tiesiog lygus vandens paviršius. Apie 6000-uosius metus prieš mūsų erą dabartinės Turkijos teritorijoje pradėtas naudoti šlifuotas vulkaninės kilmės obsidiano akmuo.

 

MUILAS

 

Esama įrodymų, kad kažkas panašaus į muilą – pelenų ir aliejaus mišinys – buvo naudojama senovės Babilone. To „daikto“ gaminimo tradicijas perėmė romėnai, tačiau pirmąjį tikrą muilą – šarmų pagrindu pradėjo naudoti šiaurės Europoje tūnoje barbarai – galai, kurių sukurtas gamybos principas yra naudojamas iki šių dienų. Na, o 1879 metais amerikietis James Gamble sukūrė pirmąjį „neskęstantį“ vandenyje muilą, kurį jo partnerio sūnus Harley Procteris pavadino „Ivory“ – šiandien tai yra labiausiai perkamas muilas pasaulyje.

 

DEODORANTAS IR ATIPERSPIRANTAS

 

Padorieji persai jau IX amžiuje tepėsi savo pąžastis kvapniųjų aliejų ir druskų mišiniu. Tačiau pirmasis komercinis deodorantas buvo užpatentuotas Amerikoje tik 1888 metais. Ten pat 1952 metais atsirado ir pirmasis „rutulinis“ deodorantas, o 1960 metais – ir pirmasisi aerozolinis antiperspirantas – „Gillette“ „Right Guard“.

 

KŪNO LOSJONAS

 

Pirmykščiai žmonės tepėsi savo kūnus aliejais ir gyvulių taukais, kad būtų šilčiau, o ir kad oda būtų lankstesnė. Jų idėja išliko iki šių dienų, nors masiškai kūno losjonai pradėti gaminti tik 1872 metais, žinoma, Amerikoje.

 

ŠAMPŪNAS

 

Šis pavadinimas kilęs nuo hindu kalbos žodžio „šampū“, reiškiančio „galvos masažas“. Iš Indijos atkeliavęs į Europą 1762 metais, iki XIX amžiaus vidurio mūsuose buvo naudojamas tik kaip egzotiška priemonė viešuose pirtyse, kol galutinai išstūmė muilą iš galvos plaukų plovimo proceso.

 

PLAUKŲ POMADA

 

„Pomada“ prancūziškai reiškia „tepalas“. Jau nuo senovės Romos laikų iki pat XIX amžiaus pabaigos vyrija plaukus tepėsi lokio taukais, bičių vaškas ir lašiniais, kol į pagalbą neatėjo prancūzų chemikai, sukūrė sintetines medžiagas, naudojamas dabartinėse pomadose.

 

PLAUKŲ KONDICIONIERIUS

 

Anksčiau vyrai išplautus galvų plaukus kondicionavo aliejais, kol XX amžiaus pradžioje prancūzas parfumeris Edas Pinaudas sukūrė skysčio, vadinamo „briliantinu“ (nemaišyti su pomadiniu briliantinu!), skirta suminkštinti vyrų galvos, barzdos ir ūsų plaukus.

 

ŠUKOS

 

Jas išrado egiptiečiai prieš 5000 metų.

 

ŽIRKLUTĖS

 

Manoma, kad apie 1500-uosius metus prieš mūsų erą jas išrado egiptiečiai, nors seniausias buvo rastas ne ten, o Mesopotamijoje. Šukos nebuvo naudojamos Europoje iki pat XVI amžiaus, nors iki tol jas kuo puikiausiai pažinojo kinai, japonai ir korėjiečiai.

 

AUSŲ KRAPŠTUKAI

 

Amerikos žydas Leo Gerstenzangas atsitiktinai apvyniojęs vata dantų krapštukų galus 1920 metais išrado neatsiejama mūsų vonių atributą – medvilninius ausų krapštukus. Pavadinti „Baby Gays“, mat, iš pradžių buvo skirti tik kūdikiams, ausų krapštukai vis dėlto rado pritarimą ir suaugusiųjų tarpe.

 

DRĖKINAMASIS VEIDO KREMAS

 

Jau Kleoptara prausėsi asilės pienu, kad palaikytų veido odos elastingumą, tačiau vyrams tokio malonumo neteko dar ilgai pajusti – pirmieji vyriški veido kremai pasaulį išvydo tik 1985 metais Amerikoje, o iki 1960 metų Vakarų pasaulio vyrija išvis naudojosi tik losjonais po skutimosi.

 

LŪPŲ KREMAS

 

Iki 1880 metų vyrai suskeldėjusias lūpas ramino iš savo ausų iškrapštytu “vašku“. Amerikietis Dr.Charlesas Fleetas ausų „vašką“ pasiūlė pakeisti žvakės vašku, suvyniotu į foliją. Kiek patobulintas išradimas XX amžiaus pradžioje susilaukė populiarumo.

 

VYRIŠKI KVEPALAI

 

Vyrai naudoja kvepalus jau keletą tūkstančių metų – senovės egiptiečiai kvapniaisiais aliejais tepdavo ne vien savo mumijas, pasiturintieji jais išsitepliodavo ir guldami į lovą su gyva mylimąja. XVII amžiuje italų ir vokiečių sukurtais kvapiaisiais vandenimis – odekolono pirmtaku vyrai šlakstydavo ne vien savo baldus, pirštines ar vėduokles. XVIII amžiuje sukurtu odekolonu buvo skalaujama ir burna, odekolone buvo maudomasi, galų gale, odekolonas buvo vienintelė priemonė „permušti“ savaitėmis neprausto džentelmeno kūno kvapą.

 

SKUSTUVAS

 

Šiandieninių skustuvų prototipą sukūrė romėnai – Lucijaus Tarkinijaus Priskaus VI amžiuje p.m.e sukurtas atlenkiamas geležinis peilis tapo vieninteliu praktišku skustuvu iki pat XIX amžiaus pabaigos. Pirmąjį “saugų” skutimosi peiliuką (patalpintą į specialų “futliarą” ir apsaugota iš trijų pusių) XIX amžiaus pradžioje sukūrė prancūzas Jean-Jacques Perretas, įkvėptas paprasto obliaus. Tačiau daugkartinio panaudojimo peiliuko idėja priklauso amerikiečiui Kingui Campui Gillette, kuris 1895 metais sukūrė popieriaus plonumo ir plieno tvirtumo peiliuko prototipą, nors tais laikais juos gaminti buvo tiesiog techniškai neįmanoma. K.Gillette kompanija suklestėjo Pirmojo pasaulinio karo metu, kai JAV armija užsisakė pas jį pagaminti 3,5 milijonų skustuvų ir 36 milijonus peiliukų. Taip keičiami peiliukai (kartu su jais ir galimybė lengvai nusiskusti) atkeliavo į Europą, iš kurios pasklido po visą pasaulį.

 

ELEKTRINĖ BARZDASKUTĖ

 

Pirmąjį elektrinės barzdaskutės prototipą jau 1910 metais buvo sukūręs, aišku, amerikietis Willis Shockey, tačiau jo pasiūlyta naujovė – atviri besisukantys peiliukai tuometiniams drąsuoliams atrodė tiesiog bauginančiai. 1931 metais kanadiečių armijos pulkininkas Jacobas Schickas, apimtas skutimosi manijos ir kažkodėl tikėjęs, kad žmogus gali gyventi net 120 metų, jei kasdien teisingai skusis, sukūrė uždarą elektrinę barzdaskutę, kuri netiko masinei gamybai, nes buvo pernelyg didelė, kad žmogus ją išlaikytų rankose. 1939 metais olandų kompanija “Philips” sukūrė pirmąjį pasaulyje dviejų galvučių elektrinę barzdaskutę “Philishave” ir rotorinį skutimosi galvutės principą, apsaugotą 126 patentais.

 

SKUTIMOSI KREMAS

 

Kažką panašaus į tai naudojo jau šumerai IV amžiuje prieš mūsų erą, tepę gyvulinius riebalus ant savo veidų. Iki XX amžiaus pradžios skutimuisi naudotas muilas, kurį apie 1940 metus Amerikoje pradėjo keisti „minkštas muilas“ tūbelėse.

 

(Straipsnis spausdintas žurnale PLAYBOY)