Šiais laikais jau sunku rasti būstą, kuriame nebūtų DVD grotuvo ar kompiuterio, galinčio „skaityti“ šio formato diskų. Tačiau nei grotuvas, nei kompiuteris niekada neišgalės sukurti tų pojūčių, kuriuos suteikia geras Namų kino teatras.
Pradėkime nuo to, kad bet kuris Namų kino teatras prasideda nuo didelio televizoriaus. Iš esmės žmonės dažnai painioja du skirtingus dalykus – Namų kino teatrą (jau sukomplektuotą rinkinį su televizoriumi bei stiprintuvu) ir Namų kino sistemą, kuri yra parduodama vienoje dėžėje.
Paprasčiausius Namų kino sistemos rinkinius sudaro DVD grotuvas ir mažiausiai šešios garso kolonėlės. Brangesnės Namų kino sistemos komplektuojamos atskirai iš daugiakanalių stiprintuvų, DVD grotuvo ir kolonėlių. Tokius komplektus galima surinkti jau ir atsižvelgiant į pirkėjo poreikius, ir jų kaina gali svyruoti nuo trijų iki šimtų tūkstančių litų. Kainų skirtumas tarp pačių DVD grotuvų gali siekti dešimt kartų, nors jų funkcijos iš pirmo žvilgsnio atrodo tos pačios (o dažnai brangesnieji DVD grotuvai turi netgi mažiau funkcijų).
Kainų skirtumas, kaip visada, yra pagrįstas kokybės skirtumu. Brangesnieji grotuvai turi kitaip komplektuotus mazgus ir skirtingą sistemos projektavimą. Ne paslaptis, kad gamybos ekonomija dažnai veda prie taupymo detalių ar schemų sąskaita. Pavyzdžiui, pigesniuose grotuvuose gamintojai nemontuoja schemos apsaugai nuo pašalinių trukdžių ir gali būti, kad vieną dieną vietoje žiūrimo kino filmo herojų dialogo išgirsite kažkokią radijo programą… Aišku, tokia galimybė nedidelė, bet ji egzistuoja.
Panaši situacija ir su akustinėmis sistemomis, kurių kainos irgi gali ženkliai skirtis. Garso kokybės skirtumus gali įvertinti netgi ir ne specialistas. Aukštos kokybės kolonėles dažniausiai tenka sujungti akustiniais kabeliais, kurių metro kaina gali siekti šimtus litų. Renkantis Namų kino sistemą, svarbiausia – atkreipti dėmesį į garsą, nes Namų kino sistemos pranašumas – tai galimybės atkurti garso efektus, kurių dėka galima išties pasijusti kaip tikrame kino teatre. Be kolonėlių, namų kinoteatras bus tiesiog paprastas televizorius ir DVD grotuvas.
Parinkti Namų kino sistemai vietą namuose nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – tinkamai išdėlioti šešias garso kolonėles žiūrovo atžvilgiu, ir tai reikia atlikti pagal tam tikras taisykles. Kaip paprastai, kolonėlių išdėstymo instrukcijos būna Namų kino sistemos dėžėje, tačiau yra ir keletas bendrųjų taisyklių, kurias reikia žinoti iš anksto:
Atstumas nuo žiūrovo iki kairės ir dešinės kolonėlių turi būti daugmaž vienodas. Idealiausia, kai kolonėlės būna nutolusios nuo žiūrovo vienodu atstumu (išskyrus žemų dažnių garsiakalbį – “Subwoofer”). Užpakalinės kolonėlės turi būti pastatytos už nugaros, tai reiškia, kad žiūrovų vietos neturi būti prie pat sienos. Kolonėles geriausia kabinti apytiksliai galvos aukštyje arba šiek tiek aukščiau.
Svarbu taip pat iš anksto apsispręsti – ar statysite kolonėles ant lentynų, ar kabinsite ant sienų. Ant sienų kabinti kolonėles rekomenduojama tuo atveju, kaip patalpoje dominuoja atviros erdvės, kitu atveju gali pradingti žemi dažniai. Nors yra tokių Namų kino sistemų, kaip “Philips” HTS9800, kuri yra pati kabinama ant sienos, išsprendžianti šią problemą.
Kartais galima pastebėti, kad parduotuvėje ir namuose Namų kino sistemos garsas skamba nevienodai. To priežastis glūdi patalpų akustinėse savybėse. Gyvenamojoje patalpoje esantys baldai ar kiti daiktai gali atspindėti garsą tam tikruose dažniuose, o toks rezonansinis garsas keičia jo skambesį. Pavyzdžiui, tuščiame kambaryje aiškiau girdisi aidas, o nedidelėje apkrautoje patalpoje gali visai išnykti žemi dažniai. Tai yra todėl, kad garsą labiausiai veikia kilimai, masyvios užuolaidos, minkšti baldai, dideli paveikslai. Turi reikšmės ir jų išdėstymas – kartais nustūmus didelį baldą ar pakeitus kilimo vietą, gali geriau girdėtis įvairūs dažniai. Deja, čia algoritmų nėra, tenka atrasti tinkamiausią baldų vietą pačiam. Taip pat galima pasinaudoti specialiais diskais, kuriuose įrašyti įvairių dažnių garsai – taip randant geriausią padėtį kilimui ir spintoms, kurios ypač stipriai gali veikti garsą. Kuo mažiau panašių baldų, tuo garsas patalpoje sklinda geriau.
Kalbant apie garso kolonėles, šiuolaikinės akustinės sistemos skirstomos į tris kategorijas – klasikinę, integruojamą ir “dizainerišką”.
Labiausiai paplitusi kategorija – klasikinė. Ji skirta tiems, kas siekia maksimalaus kainos ir kokybės santykio – padorios kolonėlės, be jokių ceremonijų įžengiančios į Jūsų būsto interjerą ir atimančios dalį Jūsų gyvenamosios erdvės. Labiausiai paplitusi kategorija – klasikinė. Ji skirta tiems, kas siekia maksimalaus kainos ir kokybės santykio – tokioje kategorijoje, kaip paprastai, visi garso parametrai būna puikiai suderinti.
Integruojamos sistemos yra skirtos kardinalių sprendimų šalininkams. Paslėptos sienose – jos būna praktiškai nematomos ir “išduoda” apie save tik skleidžiamu garsu. Tiesa, integruojamas akustines sistemas pakankamai sudėtinga instaliuoti, ir ne ką mažiau sudėtinga sukurti tinkamą garso panoramą. Tačiau jei tinkamai sureguliuota – rezultatas vertas pastangų.
“Dizaineriška” akustinė sistema sukurta ne slėptis, o atvirkščiai – traukti dėmesį. Tokių kolonėlių formos ir estetinis vaizdas nepalieka abejingų, o sklaiedžiamas garsas nepalieka abejingų. Ilgai buvo manoma, kad aukšto lygio apratūroje neįmanoma suderinti gero garso ir sistemos išvaizdos, tačiau dabartiniai gaminiai tai paneigia. Tačiau “dizaineriškos” Namų kino sistemos kainuoja nuo keliasdešimties iki šimto tūkstančių litų.
Visada rekomenduotina pirkti Namų kino sistemas už du-tris tūkstančius litų, nes joms kokybės užtenka, kad vartotojai būtų patenkinti. Jei jų stilių būtų galima jas palyginti su automobiliais, klasikinė kategorija prilygtų “Audi A8”, Integruojamos ir “dizaineriškos” – su “Ferrari”.
(Straipsnis spausdintas biuletenyje „Media City News”)