Kiekvieno iš mūsų gyvenime neišvengiamai ateina tas laikas, kai vien fotoaparato nebeužtenka aplink vykstantiems įvykiams fiksuoti – prisireikia vaizdo kameros. Atrodytų, atėjote į “Elektromarkt” ir nusipirkote, kas čia tokio? Tačiau, įvertinant vaizdo kamerų gausą mūsų parduotuvėse, kaip išsirinkti tokią, kokios Jums iš tiesų reikia?

Iš esmės tai nėra sunku, ypač, kai žinote, kam Jūsų vaizdo kamera bus dažniausiai naudojama. Ir, jei atsakingai nusprendėte palikti ateities kartoms savo filmuotus vaizdus neblėstančiame skaitmeniniame formate, žinoma, belieka rinktis mėgėjišką vaizdo kamerą iš „miniDV“, HDD arba DVD tipų (neseniai „Sony“ rinkai pristatė ir ketvirtą vaizdo kamerų tipą – vien tik su skaitmenine laikmena, šiuo atveju, su „MemoryStick“ kortele. Jos yra dar mažesnės ir lengvesnės).

„miniDV“ (raidės DV šiuo atveju reiškia „Digital video“ – angl. – „Skaitmeninis vaizdas“) formato vaizdo kameros – šiuo metu vis dar yra pačios populiariausios. Jos lengvos, kompaktiškos ir fiksuojančios geros kokybės vaizdą, kuris įrašomas į vos degtukų dėžutės dydžio kasetes (juosteles). Jų fiksuojamą vaizdą sudaro iki 540 horizontalių linijų, o tai jau arti profesionalių kamerų fiksuojamai vaizdo kokybei (palyginimui – „Betacam SP“ fiksuojamas vaizdas siekia 650 horizontalių linijų, o senųjų, analoginių vaizdo kamerų vaizdą sudarydavo vos 250 linijų). Įrašomas garsas – CD kokybės. Lengvai jungiasi prie TV arba prie video grotuvo. Jomis galima ir fotografuoti. Kaip ir sako pats pavadinimas, „miniDV“ vaizdo kameros yra mažos, neužima daug vietos, lengvai telpa į kišenes ar rankines. Jomis gali naudotis bet kuris šeimos narys.

Kitas vaizdo kamerų tipas – „kietojo disko“ arba HDD (angl. „Hard disk drive“). Jos esti nedidelių gabaritų, tačiau didelės vidinės talpos – jei skaitmeninių vaizdo kasečių trukmė 60-90 minučių, „mini DVD“ – apie 60 minučių, o 512 MB talpos SD kortelėje gali sutilpti vos dvylika minučių, tai visi šie skaičiai nublanksta prieš HDD talpą – 100 GB kietajame diske sutelpa iki 38 valandų „Full HD“ formatu filmuoto vaizdo, ir iki 70 valandų – standartine raiška). HDD vaizdo kameroje nereikia persukinėti juostelės ar kitais būdais ieškoti laikmenoje tuščios vietos – jos randamos automatiškai, todėl niekada nereikia sukti galvos, kad užrašysite vaizdą ant viršaus jau nufilmuotojo. Tokio tipo vaizdo kameras mėgsta praktiški keliautojai, nes kartu su jomis nereikia nešiotis nei diskų, nei juostelių, ar rūpintis, kiek jose liko vietos. Juoba kad turint praktiškai neribotos trukmės laikmeną, iš esmės filmuoti galima viską, kas tik patinka, o po to – montuoti nufilmuotus vaizdus, kiek tik širdis geidžia.

Trečio tipo – DVD formato vaizdo kameros filmuojamą vaizdą iškart įrašo į DVD diską, kuris jį atkuria, savaime suprantama, DVD kokybės. Tai, žinoma, patogu, kai norite išsyk pažiūrėti tai, ką nufilmavote, ant didelio ekrano, nes užtenka tik išimti iš kameros diską ir dėti į savo grotuvą. Tokios kameros taip pat atkuria ir namų kino teatro sistemos lygio – erdvinio garso kokybę. Tačiau, prieš rinkdamiesi tokio tipo vaizdo kamerą, patikrinkite, kokio formato DVD diskus „skaito“ Jūsų DVD grotuvas. Nauji grotuvai „skaito“ visus formatus („mini DVD“, DVD/R ar DVD-RAM), tačiau gali iškilti problemų, jei savo grotuvą įsigijote prieš, tarkime, du metus.

DVD formato vaizdo kamerų problema – jos yra kur kas jautresnės vibracijai (kurią gali sukelti drebanti ranka), nei kameros, filmuojančios vaizdą į juosteles. Gamintojai montuoja į vaizdo kameras „vaizdo stabilizavimo“ sistemas – „antišokinius buferius“, tačiau dažnai net ir jie bejėgiai suvaldyti vaizdą, filmuojamą ekstremaliose situacijose.

Tačiau nebūtina nurašyti mūsų rankų, ypač, kalbant apie tokią funkciją, kaip „rankinis vaizdo fokusavimas“. Ne visos vaizdo kameros jį turi, bet tai labai naudingas dalykas, kai reikia fokusuoti vaizdą į konkretų objektą, nes automatika kartais gali ir nuvilti. Rankinis-optinis vaizdo didinimas yra kur kas patikimesnis, nei skaitmeninis, todėl, jei Jums dažnai teks priartinti vaizdą, rinkitės modelį su didesniu optinio, bet ne skaitmeninio priartinimo koeficientu. Nors anksčiau visada buvo manoma, kad kuo didesnis objektyvas, tuo geriau, tačiau šioje, skaitmeninio vaizdo eroje užtenka ir mažo objektyvo, svarbu, kad jis didintų vaizdą 10-15 kartų. Tikrovėje to užtenka, nes, jei filmuosite ranka, didinant vaizdą penkiolika ar daugiau kartų, nufilmuotas vaizdas drebės.

Taigi, jei vaizdo kamera Jums reikalinga paprastiems šeimyniniams-turistiniams vaizdams filmuoti ranka, rinkitės „miniDV“. Jei mėgstate filmuoti ilgus procesus (pavyzdžiui, treniruotes) ar turite galimybę montuoti filmuotus vaizdus, rinkitės HDD. Jei skubiai reikalingas geros kokybės vaizdas ir garsas, ar norite svečius išsyk nustebinti tik ką įvykusio renginio vaizdu – DVD. Jei reikalingas ypač geros kokybės ir didelės raiškos vaizdas, ieškokite kameros, filmuojančios HD formatu. Ir visada atkreipkite dėmesį į baterijų darbo laiką! Būtų ypač apmaudu, jei pats „brangiausias kadras“ liks nenufilmuotas dėl išsikrovusių elementų…

(Straipsnis spausdintas biuletenyje „Media City News”)