2008 metais kompiuterinių žaidimų apyvarta pasaulyje siekė daugiau kaip 51 milijardą dolerių, ir, spėjama, kad iki 2011 metų išaugs iki 66 milijardų. Toks įspūdingas rinkos augimas skatina nuolatinį pačių žaidimų bei konsolių tobulinimą bei įvairovę, todėl ir yra taip nelengva apsispręsti, kokią konsolę išsirinkti.
Didžiųjų programinės įrangos gamintojų vertinimu, Lietuva, kaip ir visos Rytų Europos šalys yra laikoma „kompiuterinių žaidimų“, o ne „konsolių“ rinka. Kitais žodžiais, žmonės čia yra labiau linkę žaisti žaidimus kompiuteryje, o konsolės – dar retas svečias mūsų namuose. Tai atitinkamai sąlygoja ir konsolių gamintojų norą tiekti į Lietuvą naujausius žaidimus ar pačias konsoles, juoba kad visiems gerai žinomas rytų europiečių sugebėjimas dauginti ir toleruoti piratines žaidimų kopijas…
Tačiau pripažinkite – stacionaraus ar nešiojamojo kompiuterio paskirtis – kūryba ir verslas. Žaisti su juo žaidimus – tai tas pats, kaip „Mercedes“ bagažinėje vežioti šimtą plytų: teoriškai – galima, praktiškai – neapsimoka. Todėl galimybę žaidimams rinktis savo asmeninį kompiuterį kategoriškai atmetame.
O naujos kartos žaidimų konsolės jau seniai yra nutolusios nuo jų pirminės užmačios – būti viso labo žaidimų priedu prie televizoriaus. Konsolės šiandien – tai tikrų tikriausi namų ir šeimos „laisvalaikio centrai“. Ir nors žaidimų funkcijos išliko, tačiau dabar jos nebėra vien tik pramoga vaikams. Dabar jos gali tarnauti visai šeimai: būti vaizdo grotuvais, kietaisiais talpos diskai (pavyzdžiui, nuotraukoms saugoti), jungtimi prie Interneto, kitų buities prietaisų valdytojais, netgi „fitneso“ prietaisu – treniruokliu…
Pagrindiniai žaidimų konsolių gamintojai (o, beje, ir vartotojai) – japonai bei amerikiečiai. Tai kompanijos „Sony“, „Microsoft“ ir „Nintendo“. Jų gaminamų konsolių dizainas yra kiekvienu atveju unikalus, techniniai duomenys gali šiek tiek skirtis, tačiau orientuoti jie yra į visiškai atskirų funkcijų vartotojus.
Žinoma, garsiausia pasaulyje žaidimų konsolė – „Sony“ sukurta „Playstation“, pradėjusi savo karjerą pasaulyje dar 1993 metais. Japonai ne veltui yra laikomi pasaulio video žaidimų korifėjais, ir „Sony“ kuriami prietaisai apipinti legendomis. Vien „Playstation 2“ konsolės pasaulyje yra parduota virš 100 milijonų vienetų, o piktadario Saddamo Huseino inžinieriai naudojo tos pačios konsolės komponentus savo kovinių raketų navigacijos sistemoms gaminti bei tobulinti…
Ir prieš tris metus pasirodžiusios „Playstation 3“ konsolės pasaulis laukė kaip išganymo.
Su šia konsole „Sony“ pradėjo visiškai naują žaidimų industrijos strategiją – daugiau dėmesio skirdama ne žaidimų galimybėms, bet papildomoms funkcijoms – toms, kurios patraukia dėmesį tų šeimos narių, kuriems ne žaidimai yra svarbiausia. Žinoma, galima ilgai vardinti šios konsolės kietojo disko ir įvairiausių jungčių galimybes, tačiau svarbiausia yra tai, kad „Playstation 3“ tapo pažangiausios „Blu-Ray“ vaizdo technologijos vėliavnešys. Iš esmės, sumokant už „Playstation 3“ kainą, kuris atitinka standartinio „Blu-Ray“ grotuvo vertę, įsigyjate tą patį grotuvą ir dar visą žaidimų bei daugialypėss terpės konsolę.
Tame, kaip ir pačiame „Sony“ pavadinime glūdi didžiausias konsolės patrauklumas.
Pagrindinė „Playstation“ konkurentė – korporacijos „Microsoft“ produktas „Xbox 360“ taip pat turi begalę puikių charakteristikų. Ko gera, šiandien „Dėdės Bilo“ „Xbox 360“ yra pati universaliausia žaidimų konsolė, nes prie jos galima jungti daug kitų prietaisų. Juoba kad ši konsolė turi retą savybę – per bevielį ryšį ja galima valdyti namų aplinkos valdymo sistemas. Tiek „Playstation“, tiek „Xbox“ atkuria „aukštos raiškos“ (HD) kokybės vaidą, tačiau „Xbox“ yra neabejotinai greitesnė su Internetu susijusiose operacijose. Kai kam gali užkliūti garsus „Xbox“ keliamas triukšmas, tačiau tai yra itin galinga konsolė – ir jos programinės įrangos sugebėjimai reikalauja daug vidinė energijos.
Trečiasis pretendentas – konsolė „Nintendo Wii“. Iškart būtina pabrėžti, kad skirtingai nuo aukščiau aprašytųjų, ji neturi daug papildomų funkcijų ir yra orientuota tik į žaidimus. Tiesa, ja gali naudotis ir suaugusieji – „Wii Fit“ priedas konsolę paverčia namų „mini fitneso“ centru. Tai virtualus sensorinis treniruoklis, atmintyje turintis kelias dešimtis įvairių pratimų. Atitinkamų jungčių ir daviklių dėka jis gali netgi informuoti savininką apie jo sveikatos būklę. Šiaip, iš principo, „Wii“ patrauklumas – vertė, įsigyjama už palyginti nedidelę kainą.
Taigi, jei esate nusiteikęs ne vien žaisti, bet ir naudoti daugybę papildomų funkcijų, rinkitės „Sony Playstation“ arba „Microsoft XBox“, jei norite tik žaisti – „Nintendo Wii“. Bet kuriuo atveju, turėdami žaidimų konsolę savo namuose net tik papuošite ja savo interjerą, bet ir Vakarų pasaulio akyse tapsite „aukštesnės klasės“ žaidimų vartotoju…
(Straipsnis spausdintas biuletenyje „Media City News“)