Baldais žmonija pradėjo naudotis gana seniai, maždaug tais laikais, kai nustojome būti klajokliais ir perėjome prie sėslaus gyvenimo būdo. Baldų likučių randama atkastuose neolito periodo Anglijos būstuose, kuriuose žmonės gyveno apie 3100 metų prieš mūsų erą. Tai buvo gultai, lentynos, kėdės, netgi spinta, ir viskas buvo pagaminta iš akmens. Tradicija gaminti baldus iš medžio, kokiais mes juos pažįstame šiandien, galutinai nusistovėjo viduramžiais, lig tol pagrindine gamybine medžiaga buvo akmuo ir metalai. Na, o svetainė ar salonas, kaip pagrindinis būsto kambarys atsirado toje pačioje Anglijoje XIX amžiaus pradžioje, ir į ją sulindo visi mums įprasti daiktai – sofa, kėdės, stalai, kilimai, knygų lentynos, o, atsiradus elektrai – ir likusios gyvenimui reikalingos priemonės – televizorius, radijo imtuvas bei patefonas. Tačiau pažvelgus į savo įprastą aplinką, sunku net ir patikėti, kokį netrumpą kelią visa tai yra ėję iki mūsų…
GRINDYS
Ilgus amžius mūsų grindimis buvo tiesiog plūkta asla, kol apie 1600 metų prieš mūsų erą graikai Kretoje pirmieji pradėjo naudoti nugludintas geldeles grindims grįsti, ir būtent graikų geometrai sukūrė lygių grindų statybos pagrindus. Graikų sukurtas mozaikos menas tapo taip pat ir dabartinio parketo prototipu. Akmenimis, lentomis ar kilimais padengtos grindys dominavo pasaulio būstuose iki pat 1860 metų, kol anglas Frederickas Waltonas užpatentavo linoleumą, kuris buvo madingas ištisus šimtą metų.
KILIMAS
Seniausias pasaulyje rastas kilimas yra vadinamas „Pazyryko klilimu“, mat, rastas jis Pazyryko slėnyje Sibire, kur, manoma, skitai jį naudojo jau VI amžiuje prieš mūsų erą. Centrinės Azijos šalyse kilimai buvo masiškai audžiami jau III amžiuje prieš mūsų erą, ir pats žodis „kilimas“ yra kilęs nuo arabiškojo „gelim“, reiškiančio „grubiai apipešiotas“, „išpeštas“. Arabai išrado net tik pačią kampuoto kilimo audimo technologiją, bet ir kiliminę dangą, dengiančią visas būsto grindis. Europoje kilimai atsirado XI amžiuje per Kryžiaus žygius, tačiau iki pats XVIII amžiaus jais buvo dengiami tik stalai arba sienos, nes pats daiktas atrodė pernelyg brangus, kad būtų tiesiamas ant grindų. Kilimo pavadinimas, beje, yra vienas iš tų retų lietuvių kalbos žodžių, kuris skamba taip pat ir turkų, albanų, ukrainiečių, grakų bei bosnių kalbomis – „kilim“.
LANGAI
Pirmieji žmonių pradėti daryti langai buvo, žinoma, tiesiog skylės sienoje. Tik apie 100-uosius mūsų eros metus romėnai pirmieji pradėjo rėminti stiklo lakštus, kurie ir tapo tuo, pro ką kasdien žiūrite lietingais rudens vakarais.
UŽUOLAIDOS
Jau neandertaliečių moterys suvokė, kad apsaugoti savo ugnį nuo gamtos siautėjimo ar šiaip smalsuolių galima pakabinus gyvulio odos palą ant įėjimo į urvą. Senovės graikai ir romėnai užuolaidų pagalba gynėsi nuo saulės, kaip ir mes šiandien.
PORTJEROS
Užuolaidų ant durų – portjerų pavadinimas ir yra kilęs nuo pracūziško žodžio „porte“, reiškiančio „durys“. Išrastos kažkur Azijoje, bet ir Europoje naudojamos jau IV mūsų eros amžiuje.
BALKONAS
Pavadinimas kilęs nuo arabiško žodžio „palkaneh“, reiškiančio „konstrukciją“ arba „rėmą“. Tačiau pirmieji balkonai vis dėlto buvo pastatyti senovės Egipte.
LAIPTAI
Nepaisant Biblijoje minimų Babelio bokšto bei Jokūbo laiptų, seniausia laiptų konstrukcija yra atkasta Kinijoje, ir manoma, kad ji buvo sudėliota iš akmenų apie 6000 metus prieš mūsų erą. Tačiau akivaidu, kad pirmieji laiptai, pastatyti naudojant geometrinius principus, atsirado senovės Indijoje, kaip ir pirmasis daugiaaukštis pastatas.
LOVA
Ne akmeninis gultas, išklotas žolėmis ar odomis, bet mums įprasta konstrukcija su matracu buvo sukurta senovės Egipte (tiesa, tada jos buvo gaminamos iš metalo), kur jos garantuotai jau buvo gaminamos III amžiuje prieš mūsų erą. Pas mus atsirado labai vėlai. Netgi Lietuvos Didžiojo kuigaikščio dvare buvo miegama ant suolų, kol jau įsisiautėjus Renesansui vienas iš Radvilų parsibogino pirmą tikrą lovą į savo rūmus iš Italijos.
SOFA
Sofos anoje pasaulio pusėje, Azijoje jau buvo gaminamos keletą tūkstančių metų, ir iki barbarų antplūdžio buvo paplitusios antikinėje Graikijoje bei Romoje, kur drybsoti ant sofos valgant buvo išskirtinė vyrų privilegija, o moterys kukliai sėdėdavo ant kėdžių. Vėliau iki pat XV amžiaus sofos išnyko iš Europos, kurios aukštuomenė ilgai ir niekingai niurkėsi ant kietų „minkštasuolių“, vadinamų kušetėmis (nuo prancūziško žodžio „coucher“, reiškiančio „gulėti“). XVII amžiuje įsivyravo mada naudoti baldus, atvežtus iš Rytų, taip mūsų namuose ir atsirado minkšta sofa (pats žodis yra kilęs nuo arabiškojo „suffah“, dviprasmiškai reiškiančio „išlenktas ir ilgas“), o kartu su sofa atkeliavo mada ir gerti kavą bei arbatą. Dabartinės medinių rėmų sofos forma nusistovėjo apie XVI amžių, tačiau iki pat XIX amžiaus Europoje sofos buvo naudojamos gulėti, o ne sedėti.
KNYGŲ LENTYNOS
Tais laikais, kai knygos buvo rašomos ir perrašomos ranka, jų nebuvo daug, ir buvo jos laikomos skryniose, kurias rašytojai arba kygų savininkai tampydavosi su savimi. Būtina neužmiršti, kad dauguma knygų net neturėjo savo viršelių ir buvo tiesiog popieriaus ritiniai. Manoma, kad į lentynas ritinius ar knygas pradėta krauti tik ankstyvaisiais viduramžiais, nors seniausiai išlikusiai knygų lentynai vos penki šimtai metų, ir ją galima rasti Oksfordo universiteto bibliotekoje.
ORO KONDICIONIERIUS
Pirmoji oro kondicionavimo sistema buvo sukurta senovės Romoje, kurioje akvedukų pagalba apie turčių namų sienas tekantis vanduo taip vėsindavo visą būstą. Rimčiau į oro kondicionavimą žmonija pažvelgė tik XIX amžiuje, suklestėjus chemijos mokslui, tiesa, tuometiniai amerikietiški oro kondicionieriai buvo tiesiog ledo gabalai, pro kuriuos buvo pučiamas oras. 1902 metais niujorkietis Willis Havilandas Carrieris užpatentavo dabartinės sistemos prototipą, kontroliavusį ne tik temperatūrą, bet ir drėgmę.
VENTILIATORIUS
II amžiuje gyvenęs kinų išradėjas Dingas Huane pagamino pirmąjį propelerinį ventiliatorių su septyniais sparnais (jis turėjo nedidelį trūkumą – reikėjo dar septynių tarnų, kurie jį rankiniu būdu ir suktų). Toje pačioje Kinijoje po penkių šimtų atsirado ir vandeniu varomas ventiliatorius, kuris jau veikė ir be žmogaus pagalbos.
TAPETAI
Viduramžiais Europos didikai savo menių sienas puošdavo paveikslais (dažniausiai net neįrėmintais) ir kilimais. Tai buvo brangus ir retam prieinamas malonumas. Ir tik Renesanso laikais Anglijoje, eilinį kartą susipykus su Prancūzija ir nutrūkus paveikslų importui iš Paryžiaus, anglų didikai pradėjo vietoje jų paveikslus paišyti ant paprasto popieriaus lakštų, klijuojamų ant sienos. 1748 metais Anglijos ambasadorius taip papuošė savo rezidenciją Paryžiuje, ir iš ten tapetai kaip meno rūšis paplito po visą pasaulį.
SIETYNAS
Mūsų nutautintų ir susovietintų tėvų vartojamas terminas „liustra“ vis dėlto nesugebėjo išstumti kilnaus ir padoraus pracūziško termino „kandeliabras“, atsiradusio iš lotyniško žodžio „candela“, reiškiančio „žvakė“. Tokie pirmieji sietynai ir buvo – su žvakėmis. Pirmieji kryžiaus formos sietynai kabinami palubėje buvo sukurti viduramžių Anglijoje.
220 VOLTŲ ĮTAMPA
Kaip atsimeni iš fizikos vadovėlio šandien paplitusią trifazę elektros srovės paskirstymo sistemą XIX sukūrė du rimti išminčiai Nikola Tesla ir George Westinghouse. Tačiau trečias išminčius amerikietis Thomas Alva Edisonas sukūrė ir ištobulino 110 voltų įtampos sistemą, kurią jis laikė saugesne savo paties 1879 metais išrastai lemputei su anglies siūleliu. Tačiau kiek vėliau elektros lemputėse atsirado metalinis siūlelis, ir 1899 metais Vokietijos kompanija „Berliner Elektrizitäts-Werke“ nusprendė padidinti įtampą iki 220 voltų, mat, metalinis siūlelis buvo pajėgesnis nei anglinis, todėl ir su juo gaminama lemputė skleidė daugiau šviesos – netrukus vokiečių pasiūlytas standartas tapo visuotiniu Europoje. Įsižeidusi Amerika taip ir liko su savo niekingais 110 voltų.
ELEKTROS LEMPUTĖ
Kaip jau minėta, 1879 metais ją išrado „protingiausias Amerikos žmogus“ Thomas Alva Edisonas. Išties buvo protingas, nes jam asmeniškai priklausė virš tūkstančio išradimų bei patentų (tarp kurių buvo netgi tavo mėgiamas gramofonas). Na, o pati lemputė iš pagrindų pakeitė žmonijos gyvenimą, ir padėjo tokioms kompanijoms kaip to paties Edisono įkurtai „General Electric“, vokiečių AEG ar olandų „Philips“ tapti pasaulinėmis korporacijomis.
ROZETĖ
Elektra mūsų namuose atsirado išimtinai apšvietimui, ir kiti vėliau atsiradę elektriniai prietaisai, tokie kaip dulkių siurbliai, ventiliatoriai bei plaukų džiovintuvai buvo jungiami prie lemputės lizdo. Tik 1904 metais amerikietis Harvey Hubbell užpatentavo dabartinės dviejų skylučių rozetės formą, o masiškai rozetės pradėjo rastis Amerikos namuose 1915 metais.
MIKROBANGŲ KROSNELĖ
Šiuo metu didžiausia pasaulyje kontroliuojamo skrydžio karinių raketų ir penkta pagal dydį pasaulyje ginkluotės gamintoja, amerikiečių kompanija „Raytheon“ eksperimentus su aukšto dažnio elektromagnetinėmis bangomis pradėjo dar 1934 metais. Kompanijoje dirbantis savamokslis inžinierius Percy Spenceris, 1945 metais eksperimentuodamas su aukšto dažnio radaru atsitiktinai pastebėjo, kad jo švarko kišenėje ištirpo šokolado plytelė – taip buvo atrastos mikrobangos. Pirmąją pasaulyje mikrobangų krosnelę „Raytheon“ pagamino 1947 metais, nors tiksliau ją būtų vadinti „krosnimi“ – ji siekė beveik dviejų metrų aukštį ir svėrė 340 kilogramų. Tokia ji buvo instaliuota JAV krovinininiame laive „Savannah“, kur, beje, stovi lig šiol. Dabartinę mikrobangų krosnelės formą ir dureles „Raytheon“ sukūrė 1967 metais. Pagalvok apie tai kitą kartą, kai šildysi Kijevo kotletą.
ŠALDYTUVAS
Senovėje žmonės šaldydavo savo maisto atsargas ledais arba vandenyje. Arba užkąsdami į žemę ir ant tos vietos šlapindamiesi, kaip tai darė islandai iki atsirandant elektrai. Kondensacijos principą, naudojamą dabartiniuose šaldytuvuose, XI amžiuje išrado arabų mokslininkas ibn Sina, mums pažįstamas kaip Avicena, tiesa, savo sukurtą principą jis naudojo aromatui, o ne šalčiui stiprinti. Europa arabams atsakė tik po septynių šimtų metų, kai škotų mokslininkas Williamas Cullenas Glazgou universitete 1748 metais pademonstravo pirmąjį dabartinio šaldytuvo prototipą. Toks šaldytuvas, kokiu mes jį pažįstame šiandien, buvo sukurtas 1916 metais Amerikoje. Atsiradus freonui, 1930 metais šaldytuvų gamyba paspartėjo, jie paplito po visą pasaulį, o 1940 metais dar susijungė su šaldikliu, pavirsdamas į dviejų durų dėžę, kokia šiandien puikuojasi tavo virtuvėje.
SKRUDINTUVĖ
Pirmuosius skrudintus sumuštinius pradėjo gaminti prancūzų kareiviai, XIX amžiaus pradžioje, laikydami virš atviro laužo ant peilio pamautas duonos riekes. 1905 metais Amerikos airis Connoras Neesonas užpatentavo dabartinės elektrinės skrudintuvės principą. Skrudintuvė, paskrudinanti abi riekės pusės atsirado 1913 metais (netrukus jos išradėjai vyras ir žmonas Coepmanai taip pat sukūrė ir elektrinę plytelę), o skrudintuvė, išmetanti į viršų paskrudintas riekeles buvo sukurta 1919 metais. Viskas Amerikoje, be abejo.
TELEVIZORIUS
Pirmąjį pasaulyje veikiantį televizorių pagamino škotų išradėjas John Logie Bairdas 1926 metais. 1928 metais televizoriai buvo pradėti pardavinėti Anglijoje, JAV ir, beje, Tarybų Sąjungoje. Pasaulis dėl jų ėjo iš proto – per penkerius metus buvo parduota apie tūkstantį vienetų televizorių.
INDAPLOVĖ
1850 metais amerikietis Joelis Houghtonas užpatentavo medinę dėžę su ranka sukamu ratu, kuris purškė vandenį ant joje sukrautų indų.
ŠIUKŠLIŲ SMULKINTUVAS
1927 metais amerikiečių architektas ir išradėjas Johnas W. Hammesas savo žmonai, namų šeimininkei gimtadienio proga padovanojo savo sukurtą naują žaislą – šiukšlių smulkintuvą. Abu netruko suvokti šio išradimo svarbą, spėriai įkūrė UAB ir netruko susižerti gražaus pinigo.
VIRTUVINĖ KRIAUKLĖ
Ligi XIX amžiaus pabaigos žmonės plovė indus ir savo kūnus dubenyse arba vandens telkiniuose, kol Prancūzijoje nebuvo sukurta pirmoji kriauklė su kranu, visa pagaminta pagaminta iš vario. 1960 metais virtuvinės kriauklės įgijo tokią formą, kokią mes naudojame šiandien ir buvo pradėtos gaminti iš nerūdijančio plieno.
STALINĖ LEMPA
XVII amžiaus pabaigoje Paryžiaus gatvėse atsirado stulpai su aliejinėmis lempomis, apsaugotomis gaubtais. Šis išradimas netruko persikelti į namus. Žibalinės ir kitos lempos su gaubtais puošė mūsų stalus iki pat 1904 metų, kol amerikiečių kompanija „Lightolier“ pirmoji pradėjo gaminti stalines elektrines lempas. Kompanija veikia lig šiol, tiesa, nuo 2007 metų priklauso kompanijai „Philips“.
RADIJO IMTUVAS
Ginčai, kas pirmas išrado radijo imtuvą, nesibaigė lig šiol, todėl belieka panaudoti sakralinę sovietinės istoriografijos frazę: „1895 metais rusų mokslininkas Aleksandras Popovas pagamino pirmąjį radijo imtuvą, kurį išrado italų mokslininkas Guglielmo Marconi“. Šios dviprasmiškos frazės prasmė ta, kad būtent G.Marconi pirmas pasaulyje ir užpatentavo radijo imtuvą, todėl juridiniu požiūriu ir gali būti laikomas „radijo imtuvo tėvu“.
TELEFONAS
Ne ką mažiau emocijų kelia ir telefono išradimo autorystė. „Telefono tėvu“ gali būti laikomi tiek italai Innocenzo Manzetti ar Antonio Meucci, tiek vokietis Johann Philipp Reis, tiek amerikiečiai Elisha Gray, Alexanderis Grahamas Bellas ir Thomas Edisonas, tačiau aišku viena – pirmasis telefono aparatą užpatentavo būtent Alexanderis Bellas 1876 metais. Sukamą telefono diską 1891 metais sukūrė amerikietis Almonas Brownas Strowgeris, tačiau A.Bello įkurtos kompanijos „Bell Systems“ inžinieriai išrado diską su skylutėmis pirštams, kaip ir 1941 metais tos pačios kompanijos inžinieriai sukūrė telefoną su mygtukais.
VIDEO GROTUVAS
Pirmąjį vaizdo grotuvą 1952 metais išbandė valstybinė Britanijos informacijos korporacija BBC. Tiesa, tai buvo lėtas, griozdiškas ir sunkus valdyti aparatas. Kurį po keturių metų pakeitė pirmasis buitinio naudojimo vaizdo grotuvas, kurį sukūrė amerikiečių kompanija „Ampex“. 1963 metais olandų korporacija „Philips“ pagamino pirmąjį tokių formų vaizdo grotuvą, kokiu mes jį pažįstame šiandien.
KOMPAKTINIS DISKAS – CD
Skaitmeninio audio disko prototipą pirmoji pasauliui pademonstravo japonų kompanija „Sony“. Tačiau tokį CD diską, kokį naudojame šiandien, 1979 metais pagamino „Philips“. Tais pačiais metais abi kompanijos suvienijo pajėgas ištobulinti šią naująją laikmeną, ir 1982 metais CD pradėjo užkriauti pasaulį.
DVD GROTUVAS
1997 metais pirmąjį DVD grotuvą pagamino ir užpatentavo olandų kompanija „Philips“.
INOVACIJOS, KURIOS NESUVEIKĖ
Asmeniniai soliariumai
1972 metais atsiradę Amerikos namuose asmeniniai soliarumai iš pradžių atrodė puikiu pakaitalu Saulės trūkumui ir greitai tapo privalomu padorių namų atributu. Malonumą sugadino mokslininkai – iš pradžių jie įrodė, kad 90% susirgimo odos vėžiu atvejų yra tiesiogiai susiję su soliariumų skleidžiamais UV spinduliais, o 2010 metais pranešė, kad nuo soliariumo išsivysto tiesioginė priklausomybė – kaip nuo nikotino ar alkoholio.
Asbestas
Kiekvienas inžinierius ar statybininkas patvirtins, kad asbestas – tai neįtikėtinai patogi medžiaga statyboms – stipri, patvari, nepraleidžianti drėgmės ir t.t. Visa tai ilgai džiugino ir mus visus, kol neturintys ką veikti mokslininkai po ilgų tyrimų neįrodė, kad asbesto dulkės sukelia mirtiną plaučių ligą – asbestozę. 1989 metais asbestas buvo uždraustas naudoti naumų statybai Amerikoje, ir netrukus nemažai statybininkų pasidarė nemažus pinigus jį šalindamas iš amerikiečių namų. Mums Sovietų Sąjungoje asbesto teikiamais malonumais teko didelė garbė pasimėgauti kiek ilgiau.
Celofanine plėvele apgaubtas nuotolinio valdymo pultelis
O dažnai ir pats magnetofonas – nepamirštamas kiekvienų padorių sovietinių namų vaizdas. Tačiau suprantama, kodėl mes buvome priversti tuos prietaisus taip laikyti. Gauti per didelius vargus (iš jūrininkų, pirkti už čekius ar paslaptinguosius „bonus“), saugojami ir tausojami – tie vakarietiški elektros prietaisai neabejotinai praskaidrindavo mūsų skurdžią buitį, dėl to tą malonumą norėdavosi pratęsti kuo ilgiau.
Lango išorėje kabantys maišeliai su maistu
Juokiasi puodas, kad katilas juodas – italai tebekabina savo džiūstančius apatinius virš gatvės, nors stebėdavosi, kodėl Sovietų Sąjungoje žmonės laiko savo maistą „už lango“. Nuovokesnis turistas galėjai lengvai suvokti – trūko šaldytuvų. Kodėl jų trūko net 1985 metais, paaiškinama buvo paprastai – „juk laimėjome tokį karą“, „šalis buvo sugriauta, tebeatsatinėjame“.
Videotelefonai
Tokį turėti žmonija svajojo jau nuo 1910 metų. Nuolatinis fantastinių romanų ir filmų atributas. Realybe pradėjo virsti apie 1970-uosius Amerikoje. Tačiau tikrovė parodė, kad ne visms svajonėms lemta išsipildyti. Pradedant milžiniškomis eksploatacijos sąnaudomis, ir baigiant tuo, kad žmonės tiesiog nenorėjo, kad juos matytų, pavyzdžiui, nepasidažiusius ar spuoguotus. Kitus mes norime matyti, tačiau nenorime, kad jie matytų mus…
(Straipsnis spausdintas žurnale PLAYBOY)