Žinia, liberalų tarpe neapykanta Amerikai yra laikoma gero tono ženklu. O ir šiaip daugelis žmonių mėgsta nekęsti Amerikos. Dėl jos gyventojų storumo, „bukumo“, vartotojiškumo, arogancijos, dirbtinumo, tuštumo, „McDonald‘s“, karo Irake ir t.t. Kitais žodžiais, dėl to, į ką žmonės plūste plūsta milijonais, lipa per tvoras, plaukia luotais, ryžtasi fiktyvioms vedyboms ir pyksta, negavę vizos.

Nes kiekvienas liberalas taip pat slapta žino – burnoti ant Amerikos galima tik todėl, kad Amerika pati tai leidžia ir gerbia kiekvieno Jūsų nuomonę. Traukti per dantį Amerikos storulius galima tik todėl, kad tie patys storuliai saugo mūsų, civilizuoto pasaulio ramybę ir vertybes. Būtent vertybes, nes niekam, išskyrus islamistų, nesinori nekęsti Amerikos dėl jos propaguojamų ir pamatinių nuostatų – pasirinkimo laisvės, pagarbos kitų žmonių teisėms ir suteikiamų galimybių kaupti turtą.

Ir mums dar ramiau, kai šios supervalstybės viršuje stovi žmogus, pažadėjęs mums tai, kad kiekvienas Lietuvos priešas taps ir Jo šalies priešu. Tai, žinoma, Gerorge W. Bushas. Ir, pasinaudoję Jo garantuojama žodžio laisve, mes narsiai pabandome išsiaiškinti, kokia technika supa Jį patį…

“Ką nešiojatės savo kostiumo kišenėse?” – prieš porą metų klausė landus Argentinos žurnalistas JAV prezidento, susitinkančio su Buenos Airių liaudimi. “Tik nosinę ir nieko daugiau”, – atsakė Jis. O ką dar savo kišenėse gali nešiotis galingiausios pasaulyje valstybės vadovas? Ypač, kai iš paskos seka visa minia padėjėjų, asistentų ir patarėjų, tempiančių viską, ko tik Prezidentui prisireiktų – nuo jodo sumuštai vietai patepti iki lagaminėlio su raudonu mygtuku. Na, nebent savo mėgstamą „Timex“ laikrodį, kurį ir tai kažkas nugvelbė Albanijoje.

JAV Prezidentas turi apie 140 oficialių rezidencijų ir biurų įvairiausiose Jungtinių Valstijų vietose, taip pat – savo lėktuvą, limuziną ir sraigtasparnį. Apžvelgti, kokių kompanijų prietaisai yra jose, neužtektų ir kelių „Media City News“ numerių. Tad belieka iš arčiau pažvelgti į tas vietas, kur Prezidentas jaučiasi geriausiai – tai Baltuosius Rūmus Vašingtone ir Jo nuosavą rančą „Prairie Chapel“ Teksase.

George W. Bushas neturi asmeninio kompiuterio, nesinaudoja nei „on-line“ bankininkyste, nei pirkimu – visa tai už jį atlieka padėjėjai (daugiausia Baltųjų Rūmų kompiuterių – „Dell“). Jis neturi nei peidžerio, nei DPA, neturi net mobilaus telefono (įeinant į Baltuosius Rūmus visi mobilieji telefonai išvis privalo būti išjungti) – o savo darbo kabinete visada naudojasi tik „laidine telefono linija“.

Beje, prieš kelerius metus prezidentas G.W. Bushas buvo taip pasipiktinęs prastu Baltųjų Rūmų komunikacijų sistemos techniniu lygiu, jog įsakė ją renovuoti, kas šalies biudžetui atsiėjo 170 milijonų dolerių. Tačiau šiuo metu Baltųjų Rūmų darbuotojai be vargo gali naudotis naujausio pavyzdžio “Technomad” garso ir vaizdo sistema, sukurta „Sony Ericsson“ technologijų pagrindu. Kalbančio pasauliui prezidento balsą stiprina „Sennheiser“, „Shure“ ir „Crown“ mikrofonai, o transliacijų kokybę užtikrina „Sony“ MX serijos profesionalios garso sistemos. Beje, visai neseniai JAV prezidentas puikavosi prieš žurnalistus savo lėktuve „Air Force One“ įrengta naujausio pavyzdžio „Sony“ video konferencijos sistema, nors Jo lėktuve pagrindiniai ekranai ir displėjai yra „Dell“.

Beje, Baltųjų Rūmų komunikacijų reorganizacija lėmė tai, kad „Blackberry“ ir „Sony Ericsson“ mobilieji telefonai tapo pagrindiniu ryšių įrankiu artimiausiems prezidento patarėjams ir klerkams. Vienu metu George W. Bushas netgi buvo išdidžiai užsiminęs, jog ir pats išmoko naudotis „Blackberry“, nors nėra aišku, kur Jis juo galėtų pasinaudoti.

Nors ir turintis visas galimybes išbandyti naujausius pasaulio elektronikos išradimus, šis JAV prezidentas tuo nesinaudoja. Jis yra sakęs, kad žavisi tuo, ką gali technologijos, tačiau pats niekada nejuto jokio potraukio elektroniniams „žaisliukams“. Vienintelis elektroninis daiktas, kurį Prezidentas jau yra įvaldęs ir naudojasi jau daugelį metų – tai rankinė „Kenwood“ GPS sistema, skirta žvejams – galų gale, ir pats Prezidentas – prisiekęs žvejys.

Iki tapdamas Prezidentu, George W. Bushas buvo aktyvus elektroninio pašto naudotojas, tačiau, sužinojęs, kad, pagal įstatymą, po inauguracijos visi Jo parašyti ar ištarti žodžiai bus archyvuojami istorijai, 2001 metais liovėsi pats rašęs laiškus, nors, kaip pats pripažino, mėgsta naudotis „Google Earth“ programą, apžiūrinėdamas įvairias pasaulio vietas, dažniausiai – savo rančą Teksase, kur, Jo žodžiais tariant, “labiausiai ir nori būti“.

O savo rančoje G.W.Bushas yra tik paprastas teksasietis. Jo „Panasonic“ video grotuvas yra 10-ies metų senumo, ir neturi Jis „Philips“ sukurtos skaitmeninės „TiVo“ laidų įrašymo sistemos. George W. Bushas išvis turi mažai pramoginių elektrotechnikos priemonių, nes, kaip paprastai, eina į lovą 21.30 (keliasi 05.30), todėl Jo nepamatysi net jokiame „aukštuomenės vakarėlyje“. Ne tarnybos metu rančoje Jis vairuoja tik savo nuosavą pikapą „Ford F350“ (o kaip kitaip parvežti namo sumedžiotą bizoną?), vilki praktiškais „Carthartt“ kompanijos drabužiais (kaip ir kiekvienas dirbantis doras pietinių JAV valstijų krikščionis), geria „Pepsico“ kompanijos gėrimus (jau daugiau kaip 20 metų – jokio alkoholio). Jo asmeniniame name – beveik vien amerikietiški buities prietaisai, ir ne dėl to, kad G.W.Bushas – nacionalistas. Tiesiog Europos ar korėjietiškos kompanijos negamina tokių dydžių skalbyklių (kaip turimas „General Electric“), viryklių (kaip „Roper“ – „Whirlpool“ kompanijai priklausantis prekės ženklas), kondicionierių (kaip „General Electric“) ar šaldytuvų (kaip „Kenmore“ ir „Frigidair“). Prezidento šeimos virtuvėje puikuojasi klasikiniai „KitchenAid“ plaktuvai ir rakandai (dar vienas „Whirlpool“ korporacijos prekės ženklas – nuo pernai jais pradėta prekiauti ir Europoje). Nes būtent „Whirlpool“, beje, prieš keletą metų pirmieji pradėjo tradiciją savo ekologiškus šaldytuvus pristatinėti Baltuosiuose Rūmuose tiesiogiai Prezidentui – kaip tik tais laikais, kai pasidarė madinga dūsauti dėl globalinio atšilimo važinėjant dvylikos cilindrų džipais. Šią madą greitai perėmė ir kiti gamintojai, nuolat siuntinėjančių Prezidentui savo naujausius „ekologiškus“ išradimus – nuo „Nintendo“ žaidimų konsolių iki energiją taupančių „Philips“ lempučių, kuriomis, beje, naktimis ir yra apšviečiami Baltieji Rūmai.

Prezidento asmeninis televizorius – irgi amerikietiškas. Tai plazminis „Dell“, per kurį Jis labiausiai mėgsta žiūrėti beisbolo rungtynes. Nieko nuostabaus, ypač, žinant tai, kad „Dell“ kompanijos įkūrėjas Michaelas Dellas taip pat yra teksasietis ir jau ne sykį yra dosniai rėmęs G.W.Busho rinkimines kampanijas. Prieš kelerius metus liberalioji JAV spauda net buvo pakėlusi triukšmą, kai Prezidentas Bushas netgi nepasidrovėjo viešai pagirti „Dell” televizorius per nacionalinę televiziją…

Prieš porą metų Prezidento dukros Jenna ir Barbara padovanojo Jam „iPod“ grotuvą. Ir, G.W. Bushas, beje, taip pat išmoko juo naudotis. Dainų iš „iTunes“ Jis, be abejo, neperka, tai už Jį padaro asmeninis padėjėjas. Laikraščio „The New York Times“ teigimu, Prezidento „iPode“ – vos 250 dainų, dauguma jų – „country“ muzikos – o kuris teksasietis jos nemėgsta? Kaip dažnai sakoma, „mėgiama muzika – tai sielos veidrodis“, ir kai kurie specialistai net bando nupiešti psichologinį JAV prezidento portretą, sužinoję, kokios būtent muzikos klausosi Jis. Tai dainininkai Joni Mitchell, Van Morrison, George Jones, netgi prieš Jo politiką protestavęs John Fogerty, taip pat – grupė keistu pavadinimu „The Knack”. Anot specialistų, prezidento Busho muzikos repertuare nėra gėjų ir juodaodžių dainininkų, ir vos viena moteris. Ir – nė vienos dainos, jaunesnės nei 25 metai. Nėra net “The Beatles”. Tiesiog geros nuotaikos muzika iš šeštojo-septintojo dešimtmečių. Ką galima pasakyti apie tokį klausytoją?

George W. Bushas visų jų klausosi per savo „iPod“, kai važinėja tris tūkstančius dolerių kainuojančiu dviračiu „TrekFuel“ po savo rančą. Kadaise Jis mėgo pabėgioti saulei tekant, tačiau liovėsi po sumušto kelio operacijos. Nepaisant, savo amžiui jis yra puikiausios fizinės formos – gali išstumti 90 kilogramų štangą ir dešimt kilometrų galėjo nubėgti mažiau kaip per 20 minučių.

O Jūs tai ar galite? Pabandykite, užuot gaišę laiką nekęsdami Amerikos.

(Straipsnis spausdintas biuletenyje „Media City News”)