Ką gi, jau, matyt, išbandei visus banalius ir negudrius patarimus, ką veikti šiais saviizoliacijos ir karantino laikais? „Praleidai daug laiko su šeiminykščiais“ – bet pasirodė, kad niekuo jie neypatingi ir neatsiskleidė naujomis spalvomis? „Paskaitei knygą“ – ir eilinį kartą nusistebėjai, kaip toks žanras dar vis egzistuoja? „Pasimokei naujos užsienio kalbos“ – bet supratai, kad su anglų kalba ir „Google Translator“ visame pasaulyje bendrauti bus lengviau, nei laužyti liežuvį (o jei koks albanas ar bolivietis dar angliškai neišmoko tiek, kad galėtų bendrauti su Tavimi – atvykusiais realiais pinigais, tai jo, o ne Tavo problema)? „Pasportavai“ ir „joga užsiėmei“ – tačiau protingesnis nuo to nepasidarei?

Ką veikti namuose normaliam vyrui šiais laikais? Kiek galima vaikščioti ir ėsti? Gerai, jei jis turi „Sony PlayStation“ ar bent jau PSP. O tiems, kas jo neturi?

Tačiau nesibaimink pakliūti į eilinę „žanro krizę“! Pabandyk užsiimti tomis veiklomis, kurios gelbėjo nuo nuobodulio ir rutinos rimtus „sąžinės kalinius“ – Aug San Suu Kyi, Aleksejų Navalną, Neringą Venckienę… Pamatysi, tai padės, įneš linksmumo, o taip pat ir pasijusi šiek tiek prisilietęs prie istorijos:

  1. Nusipiešk savo autoportretą – ir dar kartą. Ir dar kartą. Paišymo įgūdžiai neišvengiamai gerės, o tas piešinys galbūt ateityje kainuos rimtus bašlius.
  2. Nupiešk ant sienos kokį didelį ir abstraktų paveikslą – bet kuo: pieštukais, dažais, krauju. Atima daug laiko, bet jis prabėga kažkaip labai prasmingai. O ir interjeras gali sužibėti naujomis spalvomis. O jei nieko neišeis, perdažysi – bent jau vėl turėsi, ką veikti.
  3. Nusidažyk savo plaukus kasdien vis kitokia spalva – iki paleidimo iš karantino tie dažai nusiplaus, o gal staiga atrasi savo tikrąjį „aš“?
  4. Nusipiešk rašikliu seniai planuotą ir geidžiamą tatuiruotę ant savo kūno – ir pavaikščiok su tuo delfinu ar „jin-jan“ simboliu keletą dienų. Gal staiga suvoksi, kad pasaulis Tave gerbia visai ne už tai?
  5. Parašyk šiltą žinutę visiems žmonėms, esantiems Tavo telefono „adresų knygelėje“ – ypač tiems, su kuriais nebendravai ištisus metus. Jei atsilieps ir užsimegs dialogas, dar bus ir įdomu.
  6. Parašyk keletą laiškų ranka savo buvusioms moterims – kad žinotų, ką tokį prarado, ir ko neturi dabar. Žodžiu, kad suprastų, jog be Tavęs gyvenimas joms nenusisekė. Beje, jei išvis jauti malonumą rašyti ranką, galėtum pradėti rašyti dienoraštį – vėliau jį paskaitęs, suvoktum, koks lėkštas tas Tavo gyvenimas – bet gal po to iš esmės ir pasikeistum?
  7. Sukurk internete savo peržiūrėtų filmų recenzijų svetainę – žmonėms kažkodėl patinka skaityti kitų žmonių nuomonę apie tokius itin subjektyvius dalykus kaip kino filmai, ir pasąmonėje tikrintis, ar Tavo nuomonė sutampa su jų.
  8. Pabandyk dainuoti – arba pašokti vienas užsidaręs pagal savo jaunystės muziką. Tai, beje, kur kas daugiau „fun“, nei Tau atrodo!
  9. Susitvarkyk visus savo drabužius – kur reikia, prisiūk sagą ar ant rankovės tą medžiaginę emblemą su užrašu „Bratislava“, kurią atsivežei kaip suvenyrą iš Slovakijos. Išskalbk viską, kas susikaupė. Išsilygink kelnių kantus, susilankstyk marškinius, kruopščiai nusivalyk visus turimus batus. Šitas karas vis tiek vieną dieną baigsis, ir Tu išlikusiems gyviesiems turi pasirodyti tvarkingas.
  10. Įsigyk didelį „puzlį“ iš 1500 detalių – sudėliok jį tam, kad po to atsainiai vėl sugriautum, tuo pademonstruodamas savo bravūrišką ir atsainų požiūrį į kitus žmones kamuojančius sunkumus.
  11. Iškepk šeimynai kokių nors juokingų arba ypatingai pagražintų sausainių – tik be erotinių elementų, prašyčiau! Už lango jau ne 1996-eji…
  12. Surenk “skutimosi putų mūšį” su kitais šeimos nariais.
  13. Paskambink tėvams, broliams, seserims, seneliams, dėdėms, tetoms, pusbroliams ir pusseserėms – niekada neprošal atsidurti jų testamentuose.