Nežinia, kodėl, bet mūsų aplinka dažniausiai vertina visokį šlamštą ir niekalus, tipo, profesionalizmą ar dosnumą. Tačiau ir be jų kiekvienas vyras turi nemenką bagažą visokiausių įgūdžių ir talentų, vis dėlto visiškai neįvertinamų. Sielos gelmėse Tu jais didžiuojiesi, o žmonės tai dažniausiai priima kaip elementarią duotybę. Apmaudu.
- Nusiskusti lygiai lygiai – taip virtuoziškai valdyti skustuvą moki tik Tu. Tik pažvelkite – juk tai tikras kirpėjo menas. Beveik be įpjovimų, neliko nė vieno plaukelio ant veido, netgi poausiai švarūs kaip pas naujagimį. Visi šaukia „Bravo! Bravo!“? Ne, pasirodė. O štai užtenka ateiti nors savaitę nesiskutusiam – ir visi tai pastebi.
- Užsirišti batų raištelius – nepaprastas triukas, kuris dar vakar kėlė visuotinį susižavėjimą, o šiandien aplinkiniai tai priima kaip savaime suprantamą dalyką. Netgi kai Tu girtas ir apkvaitęs nuo pigių narkotikų.
- Išvirti koldūnus – rodos, lengva? O juk tai tikras menas, ir Tu nuėjai ilgą kelią, kol išmokai sūdyti verdantį vandenį ir padaryti taip, kad tie koldūnai nesusiklijuotų.
- Nusispjauti – smulkmena, žinoma, tačiau Tavo spjūvis yra kompaktiškas ir iššauna su efektyviu garsu (galėtum jį pardavinėti kaip ringtoną),o ir lekia toli. Jei ne tos kvailos mandagumo ir padorumo taisyklės, būtų galima iš to dar ir uždirbti.
- Išgerti penkis litrus alaus – pabaigus šį didvyrišką aktą (kitaip nė nepavadinsi), Tave užpildo ne vien alus, bet ir teisėtas pasididžiavimo jausmas. Išties keista, kaip tai į Tave sulenda? Kur medalis?
- Prisirūkyti vieną cigaretę nuo kitos – neapleidžia keistas jausmas, kad tai moka tik tikri vyrai, paniekinę mirtį ir nevengiantys, pagal Froidą, savęs naikinimo keliamo žavesio. Ir svarbiausia, kaip vyriškai tai atrodo, visiškai ignoruojant žiebtuvėlį savo kišenėje.
- Pažinti Didžiuosius Grįžulo ratus – daugeliui tai atrodo, kad tai tik chaotiška švieselių sąmplaika, bet Tu, vos užmetęs trumpą žvilgsnį į dangaus skliautą, iškart randi tą žvaigždyną. Kažkodėl tai nesukelia ekstazės žiūrovams, kuriems daugiau nei penkeri metai.
- Heteroseksuali orientacija – aplink tiek pederastų! Tiesą sakant, beveik visi… O kas ne atviras gėjus, tas latentinis. Bet ne Tu. Tavo heteroseksualumas – gelžbetoninis! Tu gali žvelgti į nuogus vyriškius ir likti ramus kaip uola. Ir, žinoma, tuo didžiuotis visuotinės sodomijos fone. „Ponia, aš žiūriu į jūsų krūtinę. Žydrūnas į tai dėmesio neatkreiptų, o aš – atkreipiau. Nejaugi to maža, kad eitumėte su manimi???“
- Svaidyti nuo vandens atšokančius akmenukus (kitaip, „daryti blynelius“) – juk tai superįgūdis – priversti akmenuką šokčioti vandens paviršiumi. Taip, ir Tu tai gali! Tačiau, atrodo, kad tai sukelia didesnį susižavėjimą Tau pačiam nei jiems.
- Vairuoti automobilį – gerai pasigilinus, Tu nuostabiai vairuoji automobilį. Jis tapo Tavo kūno pratęsimu, Tu parkuoji mašiną beveik užsimerkęs ir vairuodamas gali rašinėti SMS… O kaip meistriškai Tu „išimi“ posūkius! O kaip Tu aplenkei tą visą eismą trikdantį traktorių. O jie vis: „užsupo, užsupo…“
- Vaikščioti žiemą be kepurės – šaltis baisus tik liurbiams. Tikras vyras nejaučia šalčio, nes jo širdis visada karšta. O jei ir jaučia, tai to neparodo, sukeldamas visuotinį susižavėjimą savo ištvermingumu. Turbūt.
- Neapgirsti – kiek kartų Tu likai blaivesnis nei Tavo draugai, nors gėrėte vienodai? Šimtą kartų. Ir tai – tai tie kartai, kai Tu juos ryte atsimeni. Turbūt jų buvo ir daugiau.
- Tu-seksualinis monstras! – tuo žinoma, džentelmenai balsiai nesididžiuoja, bet jei jau sąžiningai…. Tu nepakartojamas lovoje. Tu neužmiršti preliudijos, gali virtuoziškai pasukioti damos krūtų spenelius, paliesti ją įvairiausiose vietose. Gali pakeisti pozą pačiu netikėčiausiu momentu. O jau finišo tiesiojoje Tu tampi panašus į pneumatinį plaktuką. Ne, garvežį! Net ji tai pripažįsta, kai jos abejingai paklausi: „Tau buvo gera? Baigei?“ Galėtų, beje, apie tai ir pati pasisakyti… Turbūt drovisi.
- Pagauni gerus kadrus su savo fotoaparatu – Tu jau dešimtą kartą peržiūrinėji savo nuotraukas ir video iš kurorto Turkijoje ir vis klausi savęs – nejaugi išties aš tai sugebėjau padaryti? Kaip išradingai! Tai iš arti, tai iš toli. O kaip vikriai Tu sugebėjai pastatyti delniuką uždengdamas saulę! Būtų bent kiek daugiau laiko, ir pasaulis būtų pažinęs naują režisierių-genijų! O tai ta pinda į tai visai nekreipė dėmesio ir visą laiką kalbėjo telefonu…
- Šašlykas – Tu neabejotinai žinai kažkokią tai velnišką paslaptį. Tu – šašlyko meistras, maestro, guru. Tu pats pavertei tuos beprasmius mirusios mėsos gabalus į dievišką valgį. Tačiau kodėl užstalėje visi kalba apie visokius niekus, tik ne apie tai? O dar kažkas burbteli „mėsa neiškepusi“… Nieko, Paskutiniojo Teismo dieną Tu iškepsi tokį šašlyką, jog pats Petras ant rankų Tave nuneš į rojaus „VIP zoną“.
- Praeiti visus kompiuterinius žaidimus iki galo – kas sakė, kad tai lengva, tepabando pats tai padaryti! Rizikuoti savo gyvybe… Ką ten „rizikuoti“ – būti užmuštam šimtą kartų ir visi tiek nueiti… Jei tai reikės padaryti tikrovėje, planeta Tau bus dėkinga amžinai. Ir nežiovaus, klausydama apie, kaip dabar…
- Nuostabi linkų į pornosaitus kolekcija – taip, Internete daug „pornūchos“. Bet ji visur vienoda. Iš esmės tai vis tie patys saitai, kurie siūlo kitus saitus su tuščiais pažadais ir mokama registracija. Tačiau Tu žinai tuos rimtuosius pornografijos užkaborius, kuriuose gurmano laukia išties rafinuoti malonumai. Tu juos atradai pats, praleidai ten nemažai laiko ir surinkai juos slaptame folderyje, kuri atradę palikuonys bus Tau amžinai dėkingi.
- Skaityti laikraštį – jis toks didelis, toks nepatogus. Bet pora mitrių judesių – ir tas popierinis kilimas Tavo rankose susidėliojo į kilimėlį pelei, būtent toje vietoje, kaip Tau ir reikėjo. Net neprisireikė atsistoti. Taip, Tu turi nuostabią koordinaciją ir miklias rankas. Tos merginos gretimame krėsle vietoje Tu tikrai atkreiptum dėmesį į tokį vyriškį.
- Aluje, politikoje, krepšinyje ir futbole iš esmės teisingai susivoki tik Tu vienintelis. Ir taškas šitai temai.
- Mėnesiais nežiūrėti televizoriaus – kokie niekai! Viskas, ko reikia normaliam žmogui yra internete. Tu paslapčia didžiuojiesi savo nepriklausoma ir nemanipuliuojama nuomone, brukama iš „zombiadežės“ ir iš aukšto žiūri į aplinkinius (kaip paprastai, merginas), kurie aptarinėja, kaip kažkokie neva „žvaigždės“ vakar dainavo ar šokinėjo ant batuto.
- O kaip Tu nardai! – štai stovi Tu ant baseino krašto, apgaubtas šlovės ir susižavėjimo. „Ba-bach!“ – ir Tu „strėle“ įneri į vandenį. Gaila, kad nuotraukoje kojos visada styro į priešingas puses.
- Sulipdyti idealiai apvalią sniego gniūžtę – būdavo, sulipini tokią, parodai merginai įvertinti, o ji Tau – „ne,ačiū“. O Tu jai: „nemesti, pažiūrėk, kokia apvali“. O ji – „nu ir ką?“ Tpfu!
- Ant ledo Tu geriau už kitus išlaikai lygsvarą.
- O kaip Tu sprogdini burbuliukus ant pakavimo plėvelės! – matant, kaip nerūpestingu mitriu judesiu Tu sprogdini tuos burbuliukus, natūraliai atrodo, kad Tau paprasta būtų dviem pirštais ir vinį sulenkti.
- Jei Tau ką nors mesti, pvz., raktus, Tu viską labai lengvai pagauni – nuostabi reakcija ir koordinacija, šito iš Tavęs neatimsi! Tu specialiai prašai, kad Tau pametėtų tą staplerį tam, kad lengvai pademonstruotum savo vikrumą. Bet merginos kažkodėl tai nori prieiti artyn savo kojomis ir jį Tau paduoti. Apmaudu.
- Labai ilgai išbūti po vandeniu – kai Tu nardai, visas pasaulis užgniaužia kvapą ir mano, kad Tu paskendai. Aplink tvyro įtempta tyla, nuščiūva paukštelių čiulbėjimas. Visus kamuoja tik vienas klausimas – ar Tu išnirsi, ar ne? Ir kai Tu išneri už šimto kilometrų nuo tos vietos, kur panirai, palengvėjimo atodūsis nusirita tribūnomis. Ir kai Tu atsispjaudęs pergalingai žvelgi į žiūrovus, jie nuduoda, kad jiems vienodai. Bet mes tai žinome teisybę!
- Nebijoti siaubo filmų ir lengvai žvelgti į kraujo upes – taip, Tu toks. „Geležiniai nervai“ – Tavo antras vardas. Merginos spiegia ir dengia akis delniukais, o Tu kikeni ypatingai baisiose vietose ir išeini iš kino teatro išdidus ir truputį pasibodėjęs.
- Nuo pirmo takto pažįsti bet kurią dainą – pirmas rifas ir Tu jau groji „oro gitara“, paskelbdamas dainos pavadinimą, atlikėją, sukūrimo metus ir porą bajerių, susijusių su ja. O ji net ir negirdėjo apie šitą dainą (tiesa, kalba eina apie tas dainas, kurių Tu klausydavaisi mokykloje).
- Valgai pagaliukais ne prasčiau už kiną ar japoną – na, bent jau už šiaurės korėjietį. Ir gali, pavyzdžiui, pagaliuku pakabinti netgi mažą ryželį. Ir ne kartą pats save žavėjai šiuo nuostabiu mokėjimu.
- Žinoti trumpiausius maršrutus – savo mikrorajone Tu sulėtini žingsnį, ir jei kas klausia, „ar mes tikrai taip praeisime?“, padarai pauzę ir reikšmingai atsakai: „Taip. Pasitikėk manimi“. Žinotų jie, kiek metų Tu jau naudojiesi ta skyle tvoroje!
- Gali prasėdėti saunoje ant viršutinės lentynos šimtą metų – tie slabakai išsibėgiojo jau po dešimties minučių, o Tu dar užpylei vandens didesniam garui. Ir prasėdėjai dar pusvalandį! Ir p to sužinojai, kad tie slabakai per tą laiką išgėrė Tavo alų, pasakodami anekdotus ir juokdamiesi iš visokių niekų, užuot aptarinėję Tavo ištvermingumą.
- Šokti girtas – šokėjo talentas tūno Tavyje, to nepaneigsi!. Tačiau tam, kad jis atsiskleistų, reikia šiek tiek dopingo. Tu gali taip ir anaip, ir dar taip su kojomis. Kokia ten Špokaitė! Tai kodėl visi bando Tave pasodinti į vietą? O kai kurie pavyduoliai išvis Tau mina ant rankų.
- Spragsėti pirštais – kiekvienas toks spragtelėjimas akimirksniu padaro Tave kietesniu, Tu praktiškai pavirsti Ostapu Benderiu. Tame yra kažkas poniško ir husariško, ane? Kiti taip pat spragsi, bet jiems tai netinka.
- Vieną kartą prostitutė liko pas Tave nakvoti, nes Tu jai patikai – argi tai ne Tavo seksualumo įrodymas? Ji juk profesionalė! Dar šiek tiek – ir moterys pradės pačios Tau mokėti už seksą. Tačiau kodėl Tavo naujoji pažįstamoji krūptelėjo ir nuskubėjo namo, kai Tu jai papasakojai šitą istoriją? Matyt, išsigando, kad nesugebės sukontroliuoti savo gyvuliškos aistros Tau?
- Tavo rašysena labai graži.
- Nebijai skraidyti, aukščio, gyvačių ir tamsių patalpų – tegu Tu ir ne lakūnas-bandytojas, bet fobijos Tave aplenkė. Be baimės žiūrėti žemyn iš balkono ir švilpčioti sau lėktuvo pakilimo metu – tai ne kiekvienam būdinga savybė.
- Tu žinai, kad puikiai žaidi šachmatais ir gali sutriuškinti bet ką – Tavo įsitikinimo negriauna ir tas faktas, kad paskutinį kartą šachmatais žaidei ketvirtoje klasėje.
- Geriau už kitus susivoki savo mobiliajame telefone – įvaldei tas funkcijas neiškart, praėjo mėnesiai. Ir štai, rodos, Tu jį įsisavinai visą. O duodi jį į rankas svetimam – tas žvelgia į ekraną kaip avinas į naujus vartus ir negali net SMS pasiųsti. Tamsuolis.
- Atsiminti visus savo slaptažodžius (abu, įskaičiuojant ir savo kortelės PIN) – ir niekur jų neužrašai. Nes Tavo galva – tai kompiuteris. Ir jokia gyva dūšia šiame pasaulyje nežino Tavo slaptažodžių. Gal laikas užsirašyti į superagentus?
- Tavo sapnus turėtų ekranizuoti Holivudas – Tau sapnuojasi tokio… Tokio… Ne tai, kad Tu atsimintum, kas tokio, tačiau tai buvo kažkas kvapą gniaužiančio! Kur kas įdomiau nei bent koks filmas. Ir gimęs ne kur nors, o būtent Tavo galvoje! Gaila, nebuvo įmanoma parodyti kitiems.
- Persti be garso – jogai gali sustabdyti savo širdies plakimą? Cha! Užtat Tu valdai savo kūną kur kas virtuoziškiau ir su kur kas praktiškesne nauda. Netgi nenutraukdamas lėto šokio.
- Tamsoje gali pataikyti tiesiai į unitazą.
- Geriausiai pasaulyje moki apsimesti blaiviu atėjęs ryte į ofisą po šampano butelio ir trijų bokalų tamsaus alaus – Tu absoliučiai ramus, susikaupęs, kalbi lygiu dalykiniu tonu, nepameti pokalbio gijos. Ir mintyse šaipaisi iš pašnekovų – o, kad jie žinotų, kiek Tavo kraujyje dabar alkoholio… Tik štai kažkodėl tai jie nukreipia į šalį savo žvilgsnius ir klausia, „tu ką, girtas?“
- Nuostabus stiliaus jausmas – taip taip… Vaikytis madų kažkaip nevyriška. Todėl Tu rengiesi santūriai, bet kažkaip sukrečiančiai harmoningai. Ir Tavo kojinės visada juodos. O juk tai ir vadinasi – „stilius“.
- Moki imituoti žydišką akcentą – ir netgi estišką. Ir gruzinišką. Tau taip gerai gaunasi, kad net pats negali susilaikyti nenusijuokęs. Ypač kai esi išgėręs ir kompanija gera. Ir, svarbiausia, niekas neprašo pademonstruoti, kaip tie žydai kalba. Kodėl? Matyt, iš pavydo.
PSEUDOTALENTAI – būna ir atvirkščiai. Lyg ir niekai, o visi sako „vau!“
ŠIEK TIEK GAUDYTIS KOMPIUTERYJE – atskirti varžtą nuo motininės plokštės – ne didelis nuopelnas. Tu netgi rūgoji save, kad atsilikai nuo šiuolaikinių technologijų ir nelaikai savęs dideliu specu. Tačiau užtenka pokalbyje ką nors paminėti apie „operatyvinę atmintį“ ir būtinai kažkas pavadins Tave „specu“.
ATIDARYTI ŠAMPANO BUTELĮ – lengvas siaubas šios misijos pradžioje neprilygsta pasididžiavimo jausmui tą misiją įvykdžius. Tačiau, jei Tau pavyko apsaugoti aplinkinių aprangą ir staltiesę, ir visi yra sausi, tai sukelia nuoširdų susižavėjimą Tavimi. Bet Tu tai žinai, kad buvai per plauką nuo katastrofos.
ATSIMINTI KELETĄ TELEFONŲ ATMINTINAI – kadaise Tu saugojai savo galvoje dešimtis telefono numerių. Šiandien jų beliko vos keli. Tačiau užtenka Tau kam nors kurį nors padiktuoti iš atminties – ir visi pradeda svaigti „nieko sau, tu viską atsimeni atmintinai?“
IRKLUOTI – jaunoji karta, nepraleidusi išeiginių Žaliųjų ežerų, laiko valtelę kažkuo sudėtingu, kaip kokį modernų karinį sraigtasparnį… Ir paprasčiausi įgūdžiai įstatyti irklus į laikiklius, irkluoti ir manevruoti valtele jiems atrodo kažkokia užmiršto egzotiško meno forma.