Senovinė Sicilijos mafijozių tradicija reikalavo, kad kiekvienas brolijos narys prieš mirdamas sušnibždėtų simbolinius žodžius „La vita è bella” (“Gyvenimas yra gražus”) – tarsi padėką Dievui už suteiktą malonę nukeliauti įdomų, smagų, dažnai pavojingą, tačiau net kuriuo atveju, prasmingą kelią. Nežinia, kokia gyvenimo atkarpa dar laukia Jūsų, tačiau paskutiniai žodžiai mirties patale tai pat gali tapti neatsiejama to gyvenimo dalis, nusakantys Jūsų charakterį ir aplinkybes, kuriomis mirsite. Skamba makabriškai, be abejo, ir kaip žmogus, pergyvenęs dvi staigias klinikines mirtis, vis dar sunkiai įsivaizduoju galimybes mirties akivaizdoje ištarti kažką sąmojingo ar rišlaus, jau nekalbant apie simbolinius posakius, tokius kaip “gyvenimas yra gražus”. Tačiau pabandyti visada galima, o istorinių įžymybių paskutiniai posakiai mirties patale gal dar ir suteiks peno vaizduotei? O gal net ir tiks kuriam iš Jūsų? Tik svarbu juos pasakyti aiškiai ir visiems suprantama kalba, kad tie žodžiai patektų į istoriją. Ne taip kaip Alberto Einšteino atveju, kuris prieš mirtį kažką pasakė vokiškai, t.y., kalba, kurios jo slaugė visiškai nesuprato…

Bet nieko baisaus, jei nieko ir nešaus į galvą. Karlas Marxas, paklaustas, kokie bus jo paskutiniai žodžiai mirties patale, atšovė: „Kokie dar priešmirtiniai žodžiai? Jie yra tiems kvailiams, kurie nepakankamai pasisakė per savo gyvenimą!“.

 

Jackas Daniel (viskio „Jack Daniels“ sukūrėjas): „Dar vieną gėrimą, prašau!“.

Salvadoras Dali: „Kur mano laikrodis?“.

Artūras Konan Doilis, pasisukęs į savo žmoną: „Tu esi nuostabi“.

Buvęs „bitlas“ George Harrisonas: „Mylėkite vieni kitus“.

Henry Fordas: „Šiąnakt gerai išsimiegosiu“.

Antonas Čechovas: „Seniai negėriau šampano“.

Nostradamusas: „Rytoj manęs čia nebebus“.

Vinstonas Čerčilis prieš nugrimzdamas į komą, iš kurios nepabudęs po devynerių dienų ir mirė: „Man taip viskas nusibodo“.

Mocartas: „Jaučiu ant lūpų mirties skonį. Jaučiu kažką, kas ne iš šio pasaulio“.

Ernestas Hemingvėjus savo žmonai prieš nusišaudamas: „Labos nakties, mano katyte“.

Pablo Picasso: „Išgerkite. Išgerkite į mano sveikatą. Juk žinote, kad aš gerti jau nebegaliu“.

Čarlis Čaplinas, kai kunigas, besimelsdamas prie jo lovos, paprašė Dievo pasigailėti jo sielos: „Kodėl gi ne? Juk ji priklauso Jam“.

Bobas Marley savo sūnui: „Pinigai negali nupirkti gyvenimo“.

Frankas Sinatra: „Baigiuosi“.

Princesė Diana: „O dieve, kas nutiko?“

Steve Jobsas: „Oh wow! Oh wow! Oh wow!“.

Italų dailininkas Rafaelis: „Laimingas“.

Leonardo da Vinci: „Įžeidžiau Dievą ir žmoniją, nes mano darbai nepasiekė tokios kokybės, kokios tikėtasi“.

Aktorius Johnas Wayne, pasisukęs į žmoną: „Žinoma, aš žinau, kas tu esi. Tu esi mano mergaitė. Aš myliu tave“.

Vladimiras Leninas, prieš prarasdamas kalbos dovaną: „Ot šunėkas!“ („Vot sabaka!“), apibūdindamas šunį, atnešusį jam negyvą paukštį.

Aisedora Dunkan: „Adieu, mes amis. Je vais à la gloire“. („Viso gero, mano draugai, iškeliauju į šlovę“).

Johannas Wofgangas von Goethe: „Mehr Licht!“ („Daugiau šviesos!”).

Henrikas Ibsenas, atsakydamas į slaugės klausimą, ar gali pranešti svečiui, kad dramaturgas jaučiasi geriau: „Atvirkščiai!”

Maiklas Džeksonas, atsakydamas į choreografės šūktelėjimą “Aš tave myliu!”: “Aš myliu tave labiau!“.

Buvęs “bitlas” Johnas Lennonas: “Mane pašovė!“

Karalienė Marija Antuanetė ant giljotinos ešafoto, užmynusi budeliui ant kojos: „Pardonnez-moi, monsieur. Je ne l’ai pas fait exprès.” („Atleiskite, mesjė. Aš netyčia“).

Rašytojas George Byronas: “Dabar eisiu miegoti. Labanaktis”.

Turkijos respublikos patriarchas Mustafa Kemalis Atatiurkas: “Kiek dabar laiko?”.

Volteras, paprašytas išsižadėti Šėtono: “Deja, dabar ne laikas įsigyti naujų priešų”.

Prancūzų aristokratas Thomas de Mahay, perskaitęs parašytą revoliucinio tribunolo jam paskelbtą mirties nuosprendį: “Matau, jūs padarėte tris gramatines klaidas”.

Riaperis Tupacas Shakuras: “Fuck you”.

Thomas Edisonas žmonai: “Ten labai gražu”.

Coco Chanel: “Matote, štai taip mirštama”.

Romos imperatorius Neronas: “Kokį menininką pasaulis praranda!“

Komunistų teroristas Če Gevara: “Šauk, baily, tu tik nužudysi žmogų”.

Rašytojas O’Henris: “Uždekite šviesą, nenoriu išeiti tamsoje”.

Rašytojas Oskaras Vaildas: “Arba pakeičiate sienų apmušalus, arba aš mirštu”.

Rašytojas Franzas Kafka, reikalaudamas morfino: “Nužudykite mane arba jūs esate žudikas!“.

“Hilton” viešbučių tinkle įkūrėjas Conradas Hiltonas: “Visada palikite dušo užuolaidą vidinėje vonios pusėje”.

Mao Cze-dunas: “Blogai jaučiuosi, kvieskite daktarą”.

Ludwigas van Beethovenas: „Paplokite, mano draugai. Komedija baigta“. Kita versija: „Danguje girdėsiu“.

Romos imperatorius Vespasianas: “Vae, puto dues fio” (“Tai bent, man atrodo, kad aš tampu dievu”).

Pirmojo pasaulinio karo vokiečių aviacijos asas “Raudonasis baronas” Manfredas von Richthofenas, mirtinai sužeistas, bet sugebėjęs nutūpdyti savo lėktuvą, jį apsupusiems australų kareiviams: “Kaput”.

Waltas Disney, ranka parašęs ant lapuko jauno aktoriaus pavardę “Kurt Russel”. Lig šiol nėra aišku, ką jis tuo norėjo pranešti.

Pietų Amerikos valstybių politinis patriarchas Simonas Bolivaras, ilgai kamavęsis tuberkulioze: “Po velnių, kaip man man išsiveržti iš šito labirinto?”

Nemigos kamuojamas Elvis Presley pakeliui į tualetą „paskaityti“ savo sužadėtinei, juokais jį įspėjantį ten „neužmigti“: „OK, neužmigsiu“.

Nuolat sąmonę prarandantis prancūzų matematikas Thomas Fantet de Lagny, paklaustas, kiek bus 12 kvadratu?: „144“.

Napoleonas Bonapartas: „Prancūzija…Armija…“

Napoleono maršalas Michelis Nėjus, nuteistas mirties bausme: “Kariai, kai aš įsakysiu šauti, šaukite man tiesiai į krūtinę. Palaukite mano įsakymo. Tai bus paskutinis mano įsakymas jums. Aš protestuoju prieš savo nuosprendį. Aš kovojau šimtuose mūšių už Prancūziją, bet niekada nekovojau prieš ją. Kariai, ugnis!“.

Nelly Connely, Teksaso gubernatoriaus žmona JAV prezidentui Džnui Kenedžiui prieš jį nušaunant: “Ponas prezidente, negalite sakyti, kad Dalasas nemyli jūsų”. Į tai Džonas Kenedis atsakė: “Tikrai negaliu“. Po kelių akimirkų į jų susmigo trys kulkos. Jo paskutiniai žodžiai buvo: „Dieve, aš sužeistas“.

Airijos nepriklausomybės kovų herojus Erskine Childersas savo egzekucijos būrio anglų kareiviams: „Ženkite žingsnį pirmyn, vaikinai. Taip bus lengviau pataikyti“.

Toddas Beameris, „United 93“ skrydžio keleivis, pasiruošęs šturmuoti 2001 metų rugsėjo 11-ą teroristų užgrobtą pilotų kabiną: „Ar pasiruošę, vaikinai? Pradedam“.

Režsierius Alfredas Hitchcockas: „Nežinoma pabaiga. Turi mirti, kad sužinotum, kas po to. Nors katalikai turi savo vilčių“.

Aktorius Johnas Belushi: „Tik nepalikite manęs vieno“.

Mirties bausme sušaudant nuteistas žudikas James W. Rodgers, paklaustas, koks bus jo paskutinis noras: „Gerai būtų gauti neperšaunamą liemenę“.

Mirties bausme dujų kameroje nuteistas žudikas Jackas Sullivanas, paklaustas, koks bus jo paskutinis pageidavimas: “Gal galite man atnešti dujokaukę?”.

Serijinis žudikas Carlas Panzramas ant kartuvių ešafoto budeliui ir teismo vykdytojams: “Ko taip ilgai? Per tą laiką, kol čia mandolinatės, aš spėčiau nužudyti dešimt žmonių!“.