NĖRA TOKIO DALYKO KAIP KVAILI KLAUSIMAI, YRA TIK KVAILI ATSAKYMAI. DRĄSIAI KLAUSKITE. GIEDRIUS DRUKTEINIS JAU IR TAIP SPRENDŽIA DAUG JŪSŲ PROBLEMŲ, IŠSPRĘS IR DAR ŠIĄ VIENĄ.

 

KL: Kas išrado pasjansą?

 

ATS: Pasjansas atsirado Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII laikais, ir buvo jis sugalvotas kaip karališkųjų kalėjimų pramoga, mat, „pass-y-ance“ prancūziškai ir reiškia „kantrybė“ – tai buvo viena iš nedaugelio pramogų, prieinamų tuometiniams kaliniams. Daug karališkojo kraujo turinčių asmenų tais laikis sėdėdavo kalėjime, todėl pirmieji pasjanso žaidimai ir buvo pavadinti jų vardais. Greitai ir laisvėje esantieji suvokė, kad tai gera pramoga, todėl sukūrė ir savo versijas, tokias, kaip „Napoleono kapas“ ar „Jekaterina Didžioji“.

 

KL: Kodėl moterys eidamos krypuoja klubais?

 

ATS: Nes, kaip pasakyta filme „Džiaze vien merginos“, jų svorio centras yra kitur. Ir tai tiesa, jų dubens kaulai yra platesni nei vyrų, ir ten daugiau riebalų. Todėl moteriškas dubuo einant visą laiką juda į šonus – dėl pusiausvyros. Šiaip jau moterys galėtų vaikščioti ir nejudindamos klubų, tačiau tada joms tektų tipenti smulkiais žingsneliais – kaip japonų geišoms.

 

KL: Kodėl nemandagu prisidegti cigaretės nuo žvakės?

 

ATS: Kai XIX amžiaus Britanijoje pasirodė pirmieji sieriniai degtukai, valstybė laikė jų gamybos monopolį, ir surenkami mokesčiai buvo skiriami karališkajam karo laivynui išlaikyti. Mokesčių reikėjo kuo daugiau, todėl tada ir buvo sakoma: „prisidegsi nuo žvakės – paskandinsi jūreivį“.

 

KL: Iš kur kilo gestas spragelti sau į kaklą, kalbant apie alkoholio gėrimą?

 

ATS: Iš Rusijos, iš kurgi kitur? 1830 metais audra pažeidė angelą Petropavlovsko tvirtovės špilio. Buvo sunku rasti meistrą, kuris tą angelą pataisytų – visi bijojo aukščio. Galiausiai atsirado toks dailidė Piotras Teluškinas. Jis ir sutaisė tą angelą, vien virvės pagalba užkopęs ant to špilio. Pats caras Nikolajus I asmeniškai padėkojo meistrui ir ta proga paklausė, ko anas norėtų atlygio? Dailidė pareiškė, kad pageidauja turėti privilegiją nemokamai išgerti į caro sveikatą iki pat savo gyvenimo pabaigos. Caras suteikė šią privilegiją ir leido dailidei išsitatuiruoti karališkąjį anstpaudą sau ant kaklo, kad visi matytų. Mat, popierinius dokumentus lengva pamesti, ypač girtam, o tatuiruotės nepamesi. Dailidė iki pat savo gyvenimo galo tavernose ir kabakuose parodydavo tą anstpaudą ant kaklo pirštu, iš to ir kilo tradicija sprigtelti sau į kaklą.