NĖRA TOKIO DALYKO KAIP KVAILI KLAUSIMAI, YRA TIK KVAILI ATSAKYMAI. DRĄSIAI KLAUSKITE. GIEDRIUS DRUKTEINIS JAU IR TAIP SPRENDŽIA DAUG JŪSŲ PROBLEMŲ, IŠSPRĘS IR DAR ŠIĄ VIENĄ.

 

Kl: Kaip teisingai sukryžiuoti kojas sėdint?

Ats: Profesionalioje aplinkoje tiek vyrai, tiek moterys kojas kryžiuoja vienodai, tačiau esti nuomonės, kad vyras turi sėdėti kaip „raitelis“. Tačiau Jūs – ne beraštis krepšininkas ant atsarginių suolelio (retai nuo jo bepakylantis). Taip pat sakoma, kad vyras atrodo „kietai“, kai jo kulkšnis ilsisi ant kitos kojos kelio, tačiau padorioje kompanijoje tai irgi nelabai tinkama, nes parodo aplinkiniams bato padą, kuris kaip paprastai nebūna švarus, o dar ir popieriaus lapelis iš taisyklos nenuluptas ar lipdukas su kaina. Klasikinis XIX amžiaus etiketas reikalauja, kad abu vyro kojų padai liestų grindis. Laisvesnės XX amžiaus taisyklės leidžia kryžiuoti kulkšnis, tačiau nėra elegantiškesnės sėdėsenos, kaip sukryžiuotos kojos – o juk Jūs privalote daryti tai, ką Jums vaikystėje sakydavo senelė – „sėdėk tiesiai“!

 

Kl: Pradėjau susitikinėti su turtingesne dama, kuri retsykiais uždeda savo ranką ant mano pečių tarsi ant savo nuosavybės. Ar turėčiau jaustis gerai?

Ats: Ne, nes tai išties reiškia pretenzijas į nuosavybę. Kadaise ir aš susitikinėjau su vyresnėmis ir turtingesnėmis už save damomis. Tačiau jos niekada nedėdavo man rankų ant pečių, nes nesijaučiau tieisog bio-aksesuaru. Nes visada turėjau, ką joms pasiūlyti, jei ne turtą, tai intelektą, sąmojingumą, lyriką, vyrišką grožį ir tai, ką prancūzai vadina joie de vivre. Pradėk gerbti save – ir tai bus pakankamas signalas jai pradėti gerbti Tave.

 

Kl: Nuolat vaikštau į krepšinio varžybas kaip žiūrovas, ir vis klausiu savęs, ar gali suaugęs vyras dažyti savo veidą trispalvės spalvomis ir nešioti komišką peruką?

Ats: Kadaise džentelmenai į sportinius renginius rengėsi atitinkamai – skrybėles, baltus marškinius, kostiumus. Žinoma, dabartinė publika sporto renginiuose tokią kompoziciją vilkintį džentelmeną suėstų gyvą. Bet atkreipk dėmesį – rungtynių komisarai rengiasi taip, kaip senovėje. Belieka savęs paklausti – ar Jūs paprastas plebėjas, ar tas, kur prie valdžios ir tvarkos? Asmeniškai mane baugina išdažyti veidai, perukai, alaus skardinės ant kepurės, tatuiruotės, karnavaliniai kostiumai ir Sėklos barzda. Kiekvieną kartą visa tai išvydęs aš suprantu, kaip jautėsi romėnai, išvydę barbarų gaujas.

 

Kl: Ar padoru mieste vaikščioti be marškinių ir marškinėlių – vien nuogu liemeniu?

Ats: Taip vaikštantys vyrai turėtų būti areštuoti už viešosios tvarkos pažeidimą. Nes mes juk nesitikime, kad moterys taip vaikščiotų – kodėl šioje situacijoje turime taikyti dvigubus standartus? Nieko nuostabaus, kad žmonės nustojo gerbę vienas kitą – mes visi tapome gyvuliais vienoje bandoje. Be marškinių ar marškinėlių vyras gali būti tik paplūdimyje.

 

Kl: Ar vyrui tinka manikiūras?

Ats: Galvoju sau – o kodėl gi ne? Manikiūras parodo pasauliui, kad dirbi ne indų plovėju ar žemę knisi už minimalų atlyginimą. Jei aš būčiau gydytojas, masažistas ar smuikininkas, vaikščiočiau darytis manikiūro kasdien.

 

Kl: Turiu tokią, sakyčiau, „moterišką“ silpnybę – mėgstu pirkti batus. Turiu jų apie 30 porų? Ar tai normalu?

Ats: Kas tokie skaičiuoja? Atvirai sakant, aš irgi turiu panašų kiekį batų. Ir nešioju, ir dar paliksiu kam nors savo testamentu. Vienas iš trijų pagrindinių stiliaus principų – jei kas Tau patinka, įsigyk tai. Nieko nevyriško nėra domėtis savo apranga ir tobulinti savo garderobą, išskyrus, žinoma, tuos atvejus, kai apranga yra moteriška…