Tai tikras menas – išeiti iš bet kurio renginio taip, kad niekam dėl to nebūtų apmaudu ar sugestų nuotaika. Ne veltui visais laikais pats elegantiškiausias buvo laikomas „angliškas atsisveikinimas“, t.y. svečio pasišalinimo niekas nė nepastebėdavo (anglų karininkai taip darydavo, siekdami nepatraukti galimų šnipų dėmesio dėl savo vykdomų pareigų).
Sužadėtinės skambutis, draugės pavydo priepuolis, neatidėliotini darbo reikalai, šeimyninė vakarienė ar vėlyvas skrydis – priežasčių pasišalinti iš vakarėlio gali būti begalės. Tačiau netgi ankstyvas išėjimas gali atrodyti taip, kad šeimininkai ar organizatoriai Jus vėl norėtų matyti, o ne plūstų paskutiniais žodžiais.
Pradžiai, tam, kad nereikėtų išeiti anksčiau, dažnai netgi neverta ateiti išvis. Pagalvokite dar kartą – ar verta eikvoti savo brangią vėlyvąją jaunystę pigaus šampūno pristatyme ar atidarant barą, kuris bankrutuos nesulaukęs nė pusmečio? Ar ne verčiau praleisti vakarą su žmonėmis, kurie Jums yra išties simpatiški? Su šeima, draugais, broliais masonais?
Tačiau esama renginių, į kuriuos būtina ir privaloma užšokti bent pusvalandžiui – save parodyti ir į kitus pažiūrėti, „paprekiauti veidu“, kaip sakoma. Ir kai visi komplimentai damoms išsakyti, pažįstamos – išbučiuotos, „budinti“ nebrangaus vyno taurė – išgerta, pakelkite savo telefoną prie ausies ir tarsi pasišalindamas į tylesnę vietą užbaigti pokalbį, tvirtu žingsniu eikite link savo automobilio.
Niekada neatiduokite savo aprangos į rūbinę! Nes rūbinė visada yra barjeras. Čia Jus lengva užtikti mindžiukuojantį, kol rūbininkas knisasi padėvėtų paltų šūsnyje, ir priversti botagu arba meduoliu grįžti į vakarėlį. Atminkite, vairuotojas – ne vien dekoracija. Savo viršutinę aprangą privalote palikti tik jam. Tačiau jei neturite vairuotojo – o greičiausiai net ir neturite šioje ubagų šalyje, savo paltą palikite mašinoje.
Ir, žinoma, gėda būti girtu. Tiesa, į akis niekam nekrisite, nes tokių būna dauguma. Bet jokiu būdu negalima išeiti vienam paskutiniųjų, ramstant sienas. Organizatoriai, žinoma, jokių priekaištų Jums į akis nepasakys, tačiau už akių… Verčiau jau neturėtumėte ausų – negalima to girdėti.
Vakarienę su sėdimomis vietomis – banketą galima palikti tik po karšto patiekalo ir tik prieš tai įspėjus šeimininkus. Ką gi, jei jiems trūks Jūsų kompanijos, tai jie bent jau sutaupys ant maskarponės. Niekam nemalonu matyti tuščias vietas prie stalo – tai atrodo kaip išbyrėję dantys. Ir niekada nebandykite išsivesti iš vakarėlio kitų svečių, kad ir kokie kilnūs būtų Jūsų ketinimai. Šeimininkai atleis viską, tik ne tokią vagystę.
Niekada it koks ubagas nepulkite prie maišelių su dovanomis, gulinčių prie išėjimo. Brangias dovanas sunku dovanoti nuoširdžiai, o tai reiškia, kad Jūsų laukia eilinis pakabukas raktams, rašiklis arba tualetinio vandens flakonėlis su gėdingu užrašu „Not for sale“. Kurį net ir perdovanti nepatogu… Ir NIEKADA, girdite? – NIEKADA neprašykite antro maišelio – žmonai, seseriai, mamai ar kitiems neegzistuojantiems giminaičiams.
Atminkite, kuo mažiau meluojate, tuo sunkiau įkliūti. Nemeluokite be reikalo – ypač tiems, kurie Jums brangūs. Kartais verčiau jau pasakyti teisybę. „Išeinu, nes nepakeliamai nuobodu“ – nuoširdumas šiais laikais yra tokia reta savybė, kad ją būtinai įvertins. Žinoma, jei šeimininkas yra protingas žmogus…
Ir atsargiau su nuotraukomis feisbuke. Nepamirškite, kad jo skaitytojai yra ne vien Jūsų giminaičiai Plungėje. Parduotuvės savininkams nebūtina žinoti, kad Jūs pabėgote iš jų vakarėlio į konkurentų renginį.