Apie dovanas rašyta ir ne kartą, netgi šiame elegancija.eu portale. Ir vis tiek neaišku?

Vis dar neaišku, kiek išleisti tinkamai kalėdinei dovanai? Ar dovanoti ir ką dovanoti savo bosui? Kokia dovana netinkama, o kuri išreikš Tavo meilę?

Man paprasta. Iki švenčių liko vos savaitė, bet aš jau žinau, ką gausiu dovanų. Iš savo akcininkų. Iš savo kolegų. Iš savo draugų. Nieko. Nieko ir dar kartą nieko. Tiesą sakant, ir pats beveik niekam nieko nedovanosiu.

Mat, prieš porą metų perskaičiau, kad Volstryte stojo nauja mada – nieko nebedovanoti. Kažkas protingas ten pagalvojo, kad „gal jau pakaks?“. Ir aš jį suprantu. Pakaks to apsimestinio farso, to falšyvo entuziazmo. Ar Tau išties reikia tos knygos ir to blankių spalvų kaklaraiščio? To saldaus vyno butelio ir puodelio su kvailu (būk tai juokingu) užrašu? Per pastaruosius dešimt metų Vakarų Europos gyventojų plotas, reikalingas sukrauti ir saugoti daiktus ar nuosavybę padvigubėjo. Ir nemažą dalį to ploto užima šlamštas, gautas Kalėdų proga.

Ir didžiausias paradoksas yra tai, kad žmonėms net nereikia iš Tavęs daiktų. Kartoju, žmonės nebenori daiktų. Užvis labiausiai šiame gyvenime jie nori įvertinimo už savo vergovę, sėdėjimą darbe darbo laikui pasibaigus, rūgimą transporto kamščiuose ir mulkių diktatą.

Taigi, Volstryte nustota dalintis dovanomis Kalėdų proga (žinoma, gal ten įsigalėjo judėjai ir musulmonai, nors mažai tikėtina). Mat, kažkas protingas ten suvokė, kad darbo vieta yra tam, kad joje būtų padarytas darbas ir būtų išeita namo. Tačiau Tau, kuriam darbas – bene vienintelė vieta pasaulyje, kur dar gali išvysti ir pabendrauti su normaliais žmonėmis, norisi dalyvauti šiame žaidime. Suprantu. Galų gale, čia laisva šalis. Nori – duok, nori – neduok. Tu turi laisvę švaistyti pinigus pigiam šlamštui. Gal Tau net tai patinka. Volstrytas su savo žydais toli, o čia, Tauragėje dovanas reikia duoti. Tad, dar kartą – kaip tai padaryti sėkmingai ir efektyviai.

 

KĄ DOVANOTI SAVO BOSUI?

Pirmiausiai, bosas Tavo dovanos net nenusipelno, nes jis bet kuriuo atveju uždirba daugiau už Tave, Tu jo greičiausiai net nekenti, o kiekviena dovana ar šypsena vis tiek atrodys kaip palaižūno pastangos įtikti.  Tačiau jei jau jis Tau kažką teikia, kvailiausia, ką galima padaryti, tai dovanoti jam kažką brangesnio. Nieko nepirk brangaus. Tas disbalansas pavers Tave kaltu, nes Tavo bosui iškils klausimas – „kas per lūzeris leidžia tiek daug pinigų man, ko jam iš manęs reikia?“. Nebijok nebrangių dovanų – metinės žurnalo prenumeratos, kamščiatraukio, kupono į masažo saloną – tokiais atvejais bosas apie Tave pagalvos kaip idiotą tik trumpam. Cinikai bosams dovanoja žvakides. Ir jokių eksperimentų su menu. Atmink, niekada nepirk meno kūrinių kitiems, tik sau.

 

KĄ DOVANOTI ŽMONĖMS, KURIE DIRBA TAU?

Perkant dovanas samdiniams, geriausia suteikti jiems trumpalaikę prabangos iliuziją – duoti jiems tai, ko jie niekada sau neleistų. Prašmatnaus šokolado dėžutė, cigarai, šampanas. Mat geriausia dovana – tai suteikta galimybė žmonėms kažkuo pasimėgauti.

 

KĄ DOVANOTI ŽMONĖMS, KURIE DIRBA ŽMONĖMS, KURIE DIRBA TAU?

Valytojos, apsaugininkai, kurjeriai – visi jie nusipelno geriausios dovanos pasaulyje – grynų pinigų. Valytoja, kuri tuo pačiu yra dar ir vieniša motina, leidžianti savo vaiką į mokslus, kurjeris, kuris vienintelis biure trykšta entuziazmu, matyt jau niekada nebeištekėsianti sekretorė, laikanti fronto liniją, budėtojas, kadaise statęs BAMą, na, ir žinoma, kitas personalas, kuris lieka karaliauti Tavo darbo vietoje naktimis – ir velniai žino, ką gali rasti ryte atėjęs, jei jiems neįtiksi! Duok kiekvienam po 50 eurų, nors, tesą sakant, jie nusipelno ir daugiau.

 

ŠIEK TIEK ASMENIŠKUMO

Perkant dovanas savo bendradarbiams būtina atminti dar vieną taisyklę – jokių drabužių, jokios bižuterijos, jokių kvepalų. Ir jokių dovanų su seksualinėmis ar romantiškomis užuominomis. Erotika yra verboten. Niekada nenaudok dovanų kaip žinučių – tam yra el.paštas, ranka rašyti laiškai ir SMS. Paprasčiausia schema – biuro draugui dovanok vyną, labai geram draugui – pintinę su maistu. Tam, kuris taikosi į Tavo darbo vietą – Mario Puzo knygą „Krikštatėvis“ ir paveikslo rėmus – tegu laužo galvą balėsas, stengdamasis suvokti užuominą.