Žmonės, turintys humanitarinį išsilavinimą kreivai žiūri į technokratus, kurie savo ruožtu jaučia lengvą panieką „šnekučiams“. Tačiau abi grupės visiškai neigiamai vertina bemokslių žmonių garbinamus visus tuos okultistus, astralininkus, astrologus, ezoterikus ir viską, prie ko kimba nekaltas žodelis „dvasinis“. Vis dėlto būtų kvaila ir klaidinga neigti, kad horoskopai, asmeninio ugdymo kursai ar tam tikri automobiliniai aksesuarai neatneša finansinės bei asmeninės laimės! Atneša, dar ir kokią ! – ypač tiems, kurie juos pardavinėja.

Tačiau net ir racionaliai mąstančių žmonių tarpe sutariama, kad tikrovėje išties egzistuoja 100-procentinė sėkmės formulė. Ji nėra pagrįsta jokia slaptinga viduramžiška teorija, astraline projekcija ar Himalajuose augusio guru įžvalgomis. Racionalių žmonių „sėkmės formulė“ yra sudaryta iš elementaraus gyvenimo stebėsenos, kuri akivaizdžiai rodo, kad sėkmingiems žmonėms (ar bent jau tiems, kuriuos mes laikome „sėkmingais“) yra būdingi vienodi charakterio bruožai, įpročiai ar elgesio manieros – nes tik tai ir paaiškina neįtikėtiną jų sėkmę (ar tai, ką mes esame linkę laikyti sėkme).

Taigi, sėkmingi žmonės:

 

  • SUGEBA TIESIOG ŠIAIP UŽKALBINTI NEPAŽĮSTAMUOSIUS

Šis skyrelis yra skirtas visiems „giliai susimąsčiusiems“ (kažin, kokį atsakymą jie bando rasti, jei visi atsakymai jau seniai pateikti portaluose „Wikipedia“ ir „Quora“?), tyleniams, intravertams ir niūriems susireikšminusiems žmogeliūkščiams, mėgėjams jaukiai pasėdėti kamputyje žiūrint kokį banalų TV serialą, užuot ėjus į siautulingą „tūsių“, žmonėms su nepramušamu abejingumo luobu, tylomis medituojantiems prie „cappuccino“ puodelio kavinės kamputyje. O štai sėkmingi žmonės visi be išimties sugeba plėsti savo socialinius kontaktus. Jie visi nuolat su kažkuo kalba, susipažįsta, užeina į barus ir čia pat sėdasi prie vienišų žmonių, o visose parodose, korporatyviniuose baliuose ar masiniuose renginiuose, tipo, „Kaziuko mugėje“ mikliai juda nuo vieno žmogaus prie kito, visai nesidrovėdami prisistatyti ir sviesti kokį lėkštą bajerį.

Mat, pokalbis su nepažįstamais žmonėmis yra svarbus r vertingas ne tik tada, kai Tu ką nors pardavinėji ar ieškai naujos moters, nes jau seniai nesidulkinai. Bet kuris karjeristas žino, kad absoliučią daugumą karjeros augimo atvejų lemia ne kažkoks miglotas „profesionalumas“, „kompetencija“ ar „know-how“, bet reikiamu momentu reikiama reikiamų žmonių parama. Lietuvoje tai gali matyti politinės vadžios pasikeitimo tarpsniais, o štai Holivude irgi sakoma, kad „nėra svarbu, ką žinai, yra svarbu, ką pažįsti“. Senovinė žydiška pedagogika nuo seniausių laikų moko vaikus, o ir visus žmones „ieškoti protingesnio už save“, o senieji rabinai nuolat pabrėždavo, kad dauguma žinių ir suvokimo jie gavo iš savo mokinių arba kitų, dažniausiai visiškai nepažįstamų žmonių.

Tačiau ką daryti, jei Tu kategoriškai nesi sukurtas visuomeniškam gyvenimui? Štai ir dabar, kai visi linksminasi socialiniuose tinkluose, Tu kaip lochas skaitai šitą straipsnį, visas vienišas ir niekam nereikalingas…  Likimo ironija, bet būtent tokie kaip Tu prieš 15 metų ir sugalvojo pasukti žmogaus evoliucijos ratą atgal ir ta proga sukūrė tuos pačius socialinius tinklus. Tačiau nereikia nusiminti. Virtualus bendravimas, nors ir nėra toks produktyvus, kaip realusis, tačiau ir jis padeda rasti, užmegzti, o ir, svarbiausia – palaikyti naujus kontaktus. Taigi, ramiai kimšk burną tam vidiniam kaltės jausmui, kuris pradeda Tave ėsti jau po pirmos valandos, praleistos „feisbuke“. Tu ne veltui švaistai laiką, kaip sako jis, o plėtoji savo socialinį ratą ir ieškai sėkmės.

PAGALBINIS TRIUKAS: jei netikėtai gavai pakvietimą ir eini į vakarėlį, išbandyk nors ir senovinį, tačiau veiksmingą „selekcinį metodą“ – pažindinkis tik su tais, kurie, pvz., savo aprangoje turi raudonos spalvos, arba tik su rusais, arba tik su aukštesniais už save… Tokia taktika visada duoda gerų rezultatų, nes: 1) įneša į Tavo elgesį tikslingumo ir rezultatyvumo; 2) yra gera tema bet kokiam pokalbiui; 3) priverčia smegenis veikti, ieškant tinkamo sprendimo.

 

  • KREIPIA DĖMESĮ Į PAŠALINIUS DALYKUS

Tai savybė, kurią taip stengėsi išnaikinti Tavo pradinių klasių mokytoja, nors iš esmės ta yra senovinis medžiotojo ir rinkiko instinktas, padedantis rasti laimikį ar pastebėti valgomą augalą, kai esi užsiėmęs kažkokiais kitais reikalais.

Apmokant „Mossado“ operatyvininkus, naujokai atlieka tokį pratimą – jiems duodamas įprastas laikraštis ir paprašoma suskaičiuoti, kiek jame yra nuotraukų. Beje, rezultatai visada gana ženkliai skiriasi, tačiau geras žvalgas, užuot kantriai skaičiavęs visas nuotraukas, jau antrame to laikraščio puslapyje išvysta didelį skelbimą, kuriame parašyta „baikite skaičiuot – laikraštyje yra 43 nuotraukos“. Taip ir sėkmingi žmonės daro savo darbus – jie neskuba link tikslo, sukandę dantų, nuolat besibaimindami, kad juos kažkas posūkyje aplenks. Sėkmingiems žmonėms išvis atsargumas nėra būdingas. Netgi grėsmingai artėjant „deadline“, jie leidžia sau nueiti į rūkymo vietą pabendrauti arba aplanko naują blogą, kurio linką kažkas atsiuntė „spamu“ su pažadu „pailginti bybį“ – ir visada randa naujų idėjų visam projekto performatavimui. Ir štai viršininkas išties jau nukelia „deadline“, o tas, kuris viską atidavė laiku, kaip prisakyta, keikia tą, kuris rado naują sprendimą. Nes svarbiausia niekada neleisti „deadline“ atvesti Tavęs į streso būseną: ji siaurina mūsų dėmesio lauką iki vienintelės užduoties, kuri šmėkščioja prieš pavargusius mūsų smegenis.

Nesidrovėk nukreipti savo dėmesį kitur! Keisk savo įpročius, tvarkaraštį, maršrutą, žvalgykis į šonus, nebijok pasukti į nepažįstamą gatvę. Net jei ir grįši namo pusvalandžiu vėliau, tikėtina, kad per tą pusvalandį rasi kažką nuostabaus. O jei ir nerasi, vis tiek nauji vaizdai ir įspūdžiai padės pamiklinti smegenis, o Tavo veiklos arealo ribų išlėtimas atneš sėkmę sekančioje medžioklėje.

PAVYZDYS: Kieša nuolat ūdijo Svetlaną, kad ji lėtai važiuoja. Tačiau moteriškė nieko negalėjo su savimi padaryti: ji nuolat užsižiūrėdavo į viską, kas dėjosi aplinkui. Taip ji gaudavo didelį malonumą iš važiavimo, matydavo, kaip pavasaris ir ruduo keičia peizažus, kaip žmonės šventėms puošia savo namus, kaip debesys nusidažo auksine saulėlydžio spalva. Galiausiai Sveta atsitiktinai surado jiems namą, kurio jie ieškojo visą savo gyvenimą – išvydusi pakelėje nedidelį skelbimuką, be jokio agento-tarpininko, taigi, visiškai atsitiktinai. Liaudis visada galvojo, kad jiems labai pasisekė. O Tu vis skubi. Kur atskubėjai? Į fucking karantiną, ane?

 

  • NEBIJO PERMAINŲ

Įsivaizduok, kad Tau pasiūlė darbą naujame mieste, tarkime, Šiauliuose. Jei Tau jau daugiau nei 30, tai tampa didele problema. Tokio amžiaus daugelis žmonių statistiškai atsisako keisti savo gyvenimą netgi dėl svaiginančių karjeros galimybių. Nes mūsuose yra įtaisytas biologinis mechanizmas, kuris atkreipia didesnį mūsų dėmesį į potencialias rizikas, o ne galimą naudą. Tik tais retais atvejais, jei nauda ar pelnas labai ryškiai viršija potencialius praradimus, mes veikiame be jokių svyravimų.

Tačiau pas sėkmingas žmones šitas apsaugos mechanizmas yra sulaužytas, ir noras „išeiti iš komforto zonos“ yra labai užaštrintas. Kodėl? Nes „komforto zona“ labai bukina bet kurį žmogų, o geras žydas negali atsipalaiduoti nė akimirkai. Eik pėsčiom, mink dviratį! Mesti stabilų darbą ir važiuoti į Šiaulius? – kad ir rytoj! Po to įsimylėti ir persikelti gyventi į Radviliškį? Žinoma! Pakeisti mašiną, užeiti į nematytą restoraną, apsilankyti kompanijoje, kurioje nieko nepažįsti, pakeisti pavardę, lytį, darbovietę ar partnerį jiems taip paprasta, kaip išsišnypšti nosį, prispaudus vieną šnervę. Dauguma mūsų iš savo futliarų stebime tą beprotišką naujovių balaganą ir manome, kad tie žmonės yra tiesiog nepadoriai sėkmingi. Tačiau taip pat būtina suvokti, kad šiandieninėje „instagraminėje“ kultūroje nesėkmės beveik visada yra paliekamos „už kadro“. Todėl mes matome ir girdime tik apie tuos įvykius, kurie baigėsi gerai – dėl to ir atrodo, kad sėkmingiems viskas visada baigiasi sėkmingai. Vis dėlto gūdi gyvenimo tikrovė yra ta, kad jie taip pat dažnai kaip ir mes lieka durniaus vietoje, tačiau bendrame propagandiniame triukšme niekas į tai dažniausiai nekreipia dėmesio. Juoba kad bet kokios kelionės, interjero ir garderobo atsinaujinimas mūsų pasąmonėje visada asocijuojasi su „prestižiniu vartojimu“. Taigi, jeigu Tu išvažiavai į Paryžių, kur Tau „ta kurva“ sudaužė širdį, pametei piniginę, gavai į galvą nuo juodaodžių „prancūzų“ ir apsinuodijai kruasanais, aplinka tai vis tiek priims kaip neįtikėtiną sėkmę, palyginti su perspektyvomis ramiai nugyventi visą gyvenimą Liaušiuose, vyriausiojo geležinkelio bilietų kasininko pareigose.

Taigi, jei Tau kas siūlo komandiruotę arba intrigėlę – sutik. Po to išsiaiškinsi! Net jeigu dėl to ir teks sulaužyti savo futliarą, o klajoklio gyvenimas visgi nepatiks, ant buvusio luobo nuolaužų visada galima sukurti ir užauginti naują, šviežią, su „euroremontu“, ir iš jo per šventes lochams pasakoti, kaip pėsčiomis ėjai tuo kvailu ir ilgu krikščionių keliu Ispanijoje pirmyn atgal. Ir jame kažką „supratai“ ar „praregėjai“.

 

  • KAKTA DAUŽO SIENAS

Klasikinė žydiška patarlė „jei gavai citriną, spausk iš jos limonadą“ buvo sukurta būtent sėkmingiems žmonėms. Pati paprasčiausia jų sėkmės paslaptis buvo ta, kad žydai niekada nenuliūsdavo, neprarasdavo optimizmo ir eidavo iki galo, kaip kokie NBA žaidėjai, nors ir pralaiminėdami 20 taškų, likus keliolikai sekundžių iki rungtynių pabaigos, kovoja kaip liūtai ir galiausiai išeina iš likimo kazino nors ir su nedideliu, bet vis tiek – laimėjimu.

Mat, čia kalba sukasi apie dar vieno svarbaus išgyvenimo mechanizmo blokavimą: iš esmės žmogus kaip rūšis retai sutinka su tuo, kad reikia atlikti akivaizdžiai bevaises pastangas ir veiksmus. Mes taupome energiją. Keletas nesėkmių iš eilės geba daugumai mūsų visiškai atjungti perspektyvos viziją. Tai gali būti palygintina su pagunda „spjauti į viską“ ir atsigulti ant krosnies su balalaika po to, kai net keliuose vakarėliuose nesutikai savo „svajonių merginos“.

Tik  štai sėkmingas žmogus taip pat vaikščios į tuos vakarėlius. Ir nepaliaus to daręs. Visai įmanoma, kad jis taip pat ten nesutiks tinkamos partnerės (beje, Jūsų formuluojami tikslai gali iš esmės skirtis: vietoje to, kad ieškotų „blondinės su humoro jausmu ir iškiliu biustu“, jis ieškos tiesiog „geros merginos“). Tačiau pas jį  energijos taupymo funkcija yra atjungta, ir jis tęs pažintis su kuo papuolė, ir greičiausiai gerai praleis laiką su naujais draugais ir gaus pakvietimą į visai kitokio formato , dar įdomesnį renginį, į kurį galiausiai taip pat ateis laukiamieji ir geidžiamieji katalikų princai bei žydų princesės.

Ką čia ir bepridursi? Tas neužgesinamas optimizmas ir pozityvus nusiteikimas (o taip pat ir trūkumas to nerimo bei pavojaus nuojautos stresinėse situacijose, trūkumas depresijos, kylančios dėl ultravioletinių ir kitokių spindulių trūkumo bet kurio ipochnodriko arba hipochondriko gyvenime) – tai savotiškas genetinis likimas. Likusiems žmogeliams, likimo nuskriaustiems belieka tik gailios pastangos imituoti gerą gyvenimą alkoholio arba antidepresantų pagalba (griežtai pagal gydytojų receptus, savaime suprantama).

PAVYZDYS: Garsiojo dulkių siurblių prekės ženklo „dyson“ sukūrėjas Džeimsas Dysonas surinko 5100 modelių , kol galiausiai sukonstravo smagiai veikiantį prototipą. Visą tą savo „eksperimentavimo“ laiką jis gyveno iš žmonos uždirbamų pinigų. Galima sakyti, kad jo gyvenime buvo 5100 nesėkmių ir vienui vienintelis laimingas atsitiktinumas. Netgi ir po to, kai tas dulkių siurblys pradėjo veikti, Dysonui užtruko dar 5 metus, kol tas siurblys pateko į prekybą. Galiausiai jis įkūrė savo kompaniją „Dyson“ ir tapo milijardieriumi. Gal ir Tau pavyks? Gal… Gal…

 

  • TIKI SĖKME

Juokai juokais, bet štai keisčiausias sėkmės paradoksas slypi tame, kad daugeliui sėkmingų žmonių labiausiai ir padeda tikėjimas į savo „laimingąją žvaigždę“. Į tokį, tipo, placebą, kuris sudaro vidinį pasitikėjimą, kuris leidžia pasitikėti ta mistine intuicija. Juoba kad intuicija – tai ne tas paranormalusis „šeštasis jausmas“, kaip daug kas galvoja. Intuicija psichologine prasme yra trumpalaikių pastebėjimų ir nesuformuluotų pasąmonės išvadų sintezė – kas, beje, labiausiai ir pasitarnauja, darant reikšmingus sėkmingus sprendimus. Racionalistai dažniausiai užmerkia akis prieš tą „vidinį balsą“. O štai lengvabūdiški žmonės tokiu būdu gauna priėjimą prie papildomo savo smegenų galios panaudojimo.

Taigi, šalia tokios intuicijos aktyvacijos egzistuojantis tikėjimas, kad „jis yra gimęs po laiminga žvaigžde“, suteikia galimybę panaudoti visus „sėkmingus“ savo charakterio bruožus. Tokie žmonės labiau pasitiki savimi, todėl geriau bendrauja ir yra komunikabilūs. Jie žino, kad viskas vis tiek „kaip nors sueis“, o tai labiausiai atpalaiduoja stresinėse situacijose ir suteikia galimybes matyti daugiau galimybių ieškant išeities iš padėties. Žinojimas, kad „viskas bus gerai“ leidžia apsispręsti vertinant rizikas ir pabaigti reikalą iki galo, nekreipiant dėmesio į jokias kliūtis – tiek objektyvias, tiek subjektyvias.