Pradžiai – du patarimai. Pirmas, netikėk jokiais patarimais ir pats jų niekam nedalink. Šiame biznyje, kaip ir narkotikų prekyboje, nėra draugų, yra tik partneriai. Volstryte sakoma: „Good traders don‘t have clients. They have victims“. O italų mafijozai jau kažin kada sakydavo: „blogai patarusio draugo nekenčiama labiau, nei pikčiausio priešo“. Antras patarimas – nesusidėk su visokiais šūdais „profesionalais“, tipo „Finasta“ ar finansų analitikais. Kodėl? Dėl dviejų priežasčių. Pirma, jie labai užtikrintai kalba apie praeitį ir labai jau miglotai apie ateitį. Praeities pamokos ar dėsningumai šiame biznyje reiškia tiek pat, kiek ir pernykštis sniegas (Internete nesančios „Golden Rules of Wall Street Trader“ – GRWST) taisyklės Nr.13 sako: “Consistency is for little minds, not for us“. Antra, ne kažin ką tokio jau jie ir išmano, kad reiktų jiems už tai komisinius mokėti. GRWST taisyklė Nr.12 tvirtina: „Producing in this business is not a matter of competence, it is more a matter of intangibles – flair, persistence and luck“.

Beje, apie investavimo taisykles. „Google“ pilnas beprasmio briedo, tipo, „penkios investavimo paslaptys“, o ir knygynų lentynose gausu makulatūros pavadinimais „Investuotojo gidas“ ar kažkas panašaus (kaip sako žydai, „greičiausias kelias praturtėti – parašyti knygą apie tai, kaip greitai praturtėti“). O aš nepažįstu nė vieno žmogaus, kuriems tos taisyklės būtų padėjusios, tačiau rekomenduoju pasekti „Goldman Sachs“ treiderių išmintimi – man ji padėjo (jie, beje, pagal seną tradiciją niekada nesirodo televizoriaus ekrane su komentarais apie rinkos situaciją, nes: pirma, niekas už dyką tokių įžvalgų nedalina, antra, GRWST taisyklė Nr. 19 sako: „Who knows, does not say. Who says, does not know“). Todėl Tu tik paklausyk manęs, nepraloši. Kam man to reikia – kad Tu praturtėtum? Atsakau: „Ne man. Lietuvai“. Talmudas aiškiai moko: „Turtingas kaimynas šimtą kartų geriau už ubagą kaimyną“.

Taigi, tarkime, turi atliekamą štuką eurų. Mokesčiai sumokėti, skolos atiduotos, neatplėštas pakelis „Kellogg‘s Cornflakes“ lentynoje, naujas „Philips“ telikas salone (su „Ambilight“, savaime suprantama!), Tavo „forduko“ padangos pakeistos į žiemines. Nėra kur daugiau tų pinigų leisti. Kitais žodžiais, turi pinigų, kurie Tau visiškai nereikalingi. Teoriškai Tu juos net galėtum sudeginti, bet nuo Tavo gerbūvis nepasikeistų, ane?

Bet Tu kažkodėl jų nori daugiau. Pasidauginti investuodamas, kazino, loterijoje, banke už didelius procentus. Atsargiau su šituo noru. GRWT taisyklė Nr.11 sako: „There are two emotions that commonly destroy traders – fear and greed“. Apie baimę pakalbėsime vėliau, bet štai gobšumas – dalykas reliatyvus. Kam žmogui reikia daugiau pinigų? Litwinai į šį klausimą neturi, žydai – turi (Talmudas skersai išilgai prikaišiotas prasmingų paaiškinimų), bet mums iki žydiškos pasaulėžiūros dar ne vienerius metus plaukti. Tad apsiribokime GRWT taisykle Nr.1: „There is no nobility in poverty. You can deal with all your problems by becoming rich“. Pradžiai to pilnai užtenka. Tiesa, Warrenas Buffetas minėjo, kad „well… you don‘t get rich in this business. You only attain new levels of relative poverty“. Žinoma, niekada nebūna gana, niekada nebus gana. Tačiau tai bent jau įdomu, kur kas įdomiau, nei vakarieniauti iškeltam strojkės krano. Rizika ir adrenalinas – štai svarbiausi šio biznio katalizatoriai, ir ne visiems užtenka nervų tai atlaikyti. Todėl smagu ir pabandyti, kad ir su štuka eurų, nors „Goldman Sachs“ treideriai šiuo klausimu yra negailestingi: „Go big, or go home“.

Ubagai visada juoksis iš Tavo pirmųjų kuklių ir nedrąsių bandymų, bet tai ir yra tai, ką priklauso daryti ubagams – beprasmiškai šaipytis, zyzti, skųstis ir priekaištauti. Beje, niekada to net nepabandžius. Pamenu, vienoje TV laidoje manęs paklausė pašaipiai, tipo, nu ir kiek gi tų „McDonald‘s Corp.“ (NYSE: MCD) akcijų turi? Sakau, šimtą. Oi oi oi, šaipėsi samdiniai ir bedarbiai, tai juk 0,000…001 procentas visos kompanijos vertės. „O, taip!” – atsakiau pakylėtas, – „tačiau ta bet kuriuo atveju daugiau, nei turite bet kuris iš jūsų. Antra, Lietuvos man irgi priklauso 0,000…001 procentas, bet tai nereiškia, kad dėl tos dalelės aš nepasiruošęs atiduoti gyvybės“. Galutinai juos damušiau, priminęs, kad pirkau MCD už 68 baksus, šiandien jų kaina 159. Paprastą aritmetinį veiksmą atlikus, staiga yra dėl ko ir pasinervuoti nevykėliams, ane?

Ir nebijok pralaimėti. Akcijų rinka yra labai pulsuojantis organizmas, vieną dieną laimėsi, kitą prakiši. Svarbiausia, nebijoti prarasti babkių ir trauktis iš pozicijų, jei nuojauta Tau sako, kad artėja dar didesnis ragas. Kaip sakė Džeimsas Bondas apie pokerį: „geras žaidėjas nebijo nusimesti kortų“. O Gordonas Gekko iš filmo „Wall Street“ antrina: „Rule Number One in this business – never get emotional about your stock“. Žmonės bijo parduoti nuostolingas akcijas, ir tai gana tipiška žmogiška savybė – tikėtis, kad jų vertė atsistatys. Aš gavau gerą pamoką su „Avon“ (NYSE: AVP), kurių akcijos vertė šian – apie du baksus (aš kadaise jas pirkau už 20, mano akyse jų vertė per du mėnesius nusileido iki 3, tada pardaviau. Nuostolis – 17 baksų nuo akcijos. Total nuostolis – 7500 baksų – kažkas tiek ir per metus atlyginimo neuždirba, kai pagalvoji…).

 

II dalis „Goldman Sachs“ treiderio patarimų apie sėkmingą investavimą – visiems, norintiems praturtėti nedirbant sunkaus darbo. Dar ilgesnė už pirmąją, bet ir įdomesnė visas cimusas – pabaigoje.

 

Taigi, vis dėlto apsisprendei prekiauti. Tada suk į SEB banką, paprašyk suvesti tuo Vertybinių popierių prekybos ar tai Maklerių skyriumi (neatsimenu tiksliai, kaip vadinasi, seniai tai buvo, bet kažkas panašaus, darbuotojai susivoks), pasirašai sutartį specialiai sąskaitai atidaryti, klerkai parodo, kaip pasijungti, ir voila – degink savo pinigus!

Turbūt yra ir kitokių metodų ar software, gal net ir greitesnių, skirtų spekuliacijai, o ne ilgalaikėms „blue chip“ investicijoms (žinoma, ne HTF, nes Lietuvoje tokio tipo treidingas yra iš principo neįmanomas) tačiau, kaip kadaise sakė Werneris von Siemensas – „kol nesulaužyta, netaisyk“. Darau tai jau daug metų per SEB ir man visai nerūpi, kas ką daro kitaip. Pažįstu žmonių, kurie užsiima per SEBą tuo pačiu, jokių nusiskundimų negirdėjau.

Taigi, atsidarei tą sąskaitą. Iškyla pats svarbiausias klausimas – ką pirkti?

Dvi taisyklės.

Pirma, „žydiška“ – investuok į tai, ką supranti. Visai neseniai Marijus Mikutavicius manęs paklausė, ką manau apie kriptovaliutas (į ką esi investavęs ir Tu, kaip suprantu)? Atsakiau, kad nieko apie jas neišmanau, nesuprantu, kaip jos veikia, ir nesu sutikęs gyvenime žmogaus, kuris būtų kažką iš jų uždirbęs (nors tokių, tikiu, esama, žinau, kad aviabilietų portalo greitai.lt ir online banko Mr.Tango įkūrėjas Audrius Ramanauskas jomis labai domėjosi). Todėl niekada į jas ir neinvestuosiu. Tą patį principą taikau ir farmacijai bei Hi-Tech sektoriui, kuriuose, man rodos, bullshito daugiau, nei reikia. Tiesa, turiu „Pfizer“ (NYSE: PFE) akcijų bloką, ir jų įsigijimo istorija yra gana juokinga, bent jau man. Vienas bendraamžis paminėjo, kad pradėjo naudoti „Viagrą“. Kitą dieną įsigijau bloką PFE akcijų, ir kitą kartą sutikęs tą patį žmogelį, pasakiau jam: „Dzima, teiškyla tavo sekančio orgazmo metu virš merginos pečių mano platus besišypsantis veidas, ir suvok, kad aš esu su jumis trečias lovoje!” Tikiu, tas žinojimas jam tikrai padeda.

Iš to išplaukia ir antroji, Warreno Buffeto taisyklė – investuok į tai, ką vartoji. Žėk, dabar jaunimas skaito šitą tekstą „feisbuke“ ir nė nenujaučia, kad jis parašytas „Facebook, Inc.„ akcininko (NYSE: FB). Rūkai „Marlboro“? Pirk „Philip Morris“ (NYSE: PM) – beje, čia esti korporacinių niuansų, nes dar egzistuoja ir PM motininė kontora „Altria“ (NYSE: MO), taigi, dar klausimas, kuri kontora daugiau produkcijos apima. Geri „Coca-Cola“? Pirk KO arba COKE (arba dar visą krūvą jų padalinių, kurių vienas (NYSE: OCCH) valdo ir lietuvišką „Coke“ biznį.

Svarbiausia – niekada neklausyk urodų patarimų. GRWST taisyklės Nr.20 sako: „Ignore the news“, Nr. 18: „Be a contrarian. Perception of the majority is always wrong“ (šitą, beje, žino ir kiekvienas „Mossado“ operatyvininkas), Nr.10: “If you believe in it, go with it. But if it doesn‘t work, you‘re fucked“. Pažinojau žmonių, kurie naktimis nemiegojo ir laukė, ką pasakys koks nors Huseinas Obama ar kažkokių ketvirčių pradžios ar pabaigos, ir tada darė pirkimus. Ir likdavo ant ledo, kaip taisyklė. Vienintelis geras patarėjas šiame biznyje – Tavo šikna.

Aš į tai žiūrėjau paprasčiau. Prasidėjo karas Irake ir Afganistane? Visus laisvus pinigus sukišau į „Boeing“ (NYSE: BA), kaip karinės produkcijos gamintoją – šuolis nuo 60 iki 250. Beje, lėktuvų gamintojai investicijoms visada buvo “sure thing”.

Nes GRWST taisyklė Nr.6 viską gražiai apibendrina: „Don‘t try to be intellectual in the market place. Just trade“. (Jei labai jau stradalini dėl „Boeing“, gal prisidengti GRWST taisykle Nr.15: “Goodness is not taken into account on the trading floor. It is neither rewarded, nor punished. It just is. Or isn‘t. Never let morality get in the way“). Atmink, Volstryte jau nuo seno žinoma – „didžiausios šaibos uždirbamos iš problemų, didžiausius nuostolius atneša empatija“. Kažkoks skaitytojas vakar kažkaip nerišliai pakomentavo I dalį, paminėdamas 2007-2008 metų krizę – va tai buvo „aukso amžius“ visiems treideriams, išdraskiusiems „Bear Sterns“, „Lehman Brothers“ ir ubagais paleistų namų „savininkų“ turtą! Ką sako energijos tvermės dėsnis? Būtent – niekas niekur neišnyksta, tik persikelia į kitų, protingesnių kišenes. Kaip kadaise sakė „Goldman Sachs“ prezidentas Sidney Weinbergas: „If you believe in the capitalist system, beware: only the fittest move ahead!“ Ką čia bepridursi? Juk patys pasirinkote kapitalizmą, ane? Tai ir žaisk dabar pagal jo taisykles, nekovok su juo.

Aš pats esu nukentėjęs nuo patarimų, bet esu ir išlošęs. Blogiausia, kas man buvo patarta – parduoti „Time Warner“ (NYSE: TWX) akcijas (tada jos svyravo apie 70 baksų, šiandien sukasi apie 100). Aš žinojau, kad intelektualinės nuosavybės (IP) kūrėjai ir archyvuotojai, tokie kaip TWX, “Disney” (NYSE: DIS) ar “Sony” (NYSE: SNE) visada bus šokolade, ir jų akcijų vertė tik kils, tačiau lochas buvau, susimėčiau, ir štai – nors nuostolio nepatyriau, tačiau kažkaip jaučiuosi pagaidintas, prakišęs 30 baksų nuo akcijos. O dabar jas pirkti jau nebe fasonas.
Tačiau kažkada atsilaikiau prieš lochų paranoją dėl „Facebook“ (FB). Pirkau jas po IPO 30 už 28, slydo žemyn iki 26. Lochai sakė: „drop and run“. Tačiau, kaip jau minėta „Perception of the majority is always wrong“. Krito iki 22. Vos neapsivėmiau, nes blokas buvo didelis, mane mušė šaltas švicas (Volstryto treiderių jidiš žargonu – “prakaitas”), ir net pradėjau abejoti, ar išties esu genialus treideris? Ubagai šaipėsi. Tylėjau. Karoče, pabaiga visai holivudinė. Pakilo iki 170. Ubagai pavydi ir rūko kampe. Ir skaito FB.

Tačiau atsargiau ir su pavydu – tai bjaurus jausmas, nors Talmudas jį pateisina dėl daugelio priežasčių (bet jei esi Šventųjų Raštų neskaitantis pagonis litwinas, pavydas apkartins gyvenimą tiek Tau, tiek Tavo artimiesiems. Vienas mano autoritetas kažkada sakė: „The occupational hazard of this job is an ugly elitism: you should begin to think everyone else is stupid“, ir visada linkiu Tau jo vengti visais įmanomais būdais!

Taigi, pabaigai belieka atsakyti į klausimą, ar aš tikrai esu genialus treideris, ir kuo paremta mano investavimo logika? Paprastu dalyku – apžvelk viską, ką matai ir staiga suvok, kad tai priklauso man. Nuo „Philips“ televizoriaus iki „Kelloggs“ dribsnių, nuo „Heinz“ kečupo iki „Microsoft“ įrangos (tikiuosi, legalios) – viskas dirba man. Ir, beje, tai labai įprasmina visą gyvenimą. Prieš daugelį metų mano pirmasis pirkinys buvo „Ford Motor Company“ (NYSE: F) paketas. Pirkau už 11, buvo pakilę iki 18, nukritę iki 9, dabar sukasi apie 12. Bet koks skirtumas? Visą gyvenimą vairavau “Fordus”, nes gerbiau tą brandą, įkūrėją kaip asmenybę, gaminius, ir visus žmones, kurie juos vartoja. Ir didžiavausi, kad esu jo “savininkas” visomis prasmėmis.

Beveik visi mano portfolio blokai yra amerikietiški, nes, kaip sakė Landsbergis: „Lietuvai reikia daugiau Amerikos, mažiau Rusijos“. Ir kai šiandien durneliai pizdavoja Trumpą, stebiuosi, už ką? Šis didis žmogus sugrąžino į pasaulio derivatyvų rinką patį svarbiausią dalyką – optimizmą, ką galima pastebėti plika akimi – vertės auga taip greitai, kad man apmaudu, jog neturiu daugiau šaibų į akcijas sukišti. Išimtis mano portfelyje – vienintelė europietiška kompanija „Deutsche Post“ (FRA: DPW), kuriai priklauso kompanija, kuriai taip pat jaučiu istorinį sentimentą – DHL (beje, su ja minusuoju 🙁 ).

Pabandyk ir Tu taip. Pradėk nuo pigių akcijų, apšilimui, kad ir to paties „Fordo“. Nedaug laimėsi, nedaug praloši, bet bent jau pajusi rinkos ritmą, kuriuo ir pats pradėsi gyventi. Brangios akcijos yra smagesnės tuo, kad jų svyravimo amplitudės yra ryškesnės, pvz., „Goldman Sachs“ (NYSE: GS apie 240) gali per dieną pašokti 7 baksais, nors ir nukristi per 10. Man patinka ir “Google” (NYSE: GOOAV), tačiau dabar neturiu kapustos juos targetinti.

Pamatysi, kažkaip pradėsi ir į žmones šilčiau žiūrėti. Ir kai matysi varguolių virtinę, niūriai tamsiu peronu slenkančią į „Wizzair“ (LON:WIZZ) lėktuvą, žinok, jie eina Tau. Kai jie slapčia „Boeing“ (BA) šikane rūkys savo „iQOS“ (PM) ir siekdami atsijungimo bei užsimiršimo gers „Johnie Walker“ („Diageo“ – NYSE: DEO), užkąsdami „Lay‘s“ čipsais („Pepsico“ – NYSE: PEP), žinok, jie rūko, geria ir valgo Tau.

Kai geriau pagalvoji, nesunku suvokti, kad iš esmės jie gyvena – Tau. Ir tada varpai, anot Hemingvėjaus, išties pradeda skambinti būtent Tau.

Tad aukščiau galvą, mano drauge! Juk GRWST taisyklė Nr.30 skatina: „Be a dreamer“…