„Karoče. Futbolo dėka turėjau progos pamatyti daug lietuviškų reklamų ir esu nustebęs – kur dingo lietuviškas sąmojis, užmojis ir intriga – visi būtini gerai reklamai elementai? Suprantu, juos nužudė kūrybinę mintį visada ribojantys politinis korektiškumas, harasmentai, korporaciniai standartai, pinigų stygius, tačiau dabar matant nūdienos LTU reklamas, peršasi dvi išvados – jose rodomi žmonių santykiai visiškai neprimena realaus gyvenimo, antra, vartotojams, kuriuos kūrėjai greičiausiai laiko debilais, tarsi labiausiai rūpi prisiėsti ir burokėlių kaina cento tikslumu… Gal taip ir yra, ir mes išties nebepažįstame ubagų gyvenimo, tačiau kodėl Lietuvoje ta reklama yra tokia banaliai „pyrom“ ir niekaip neprigyja tokie smagūs veiksmai, kaip „storytellingas“ ar partizaninis marketingas, liekantys „forex“ ar „užsienio kalba per savaitę“ lochotronų lygmenyje? Pamenu, kaip kadaise Anglijoje vieno pabo šikane ant pisuaro dugno radau užrašą „Silpna čiurkšlė? Pasitikrink prostatą pas daktarą Šteiną!“ Išgėręs kraftinį „Švyturio“ alų, ant bokalo dugno radau užrašą „Trūksta pinigų? SMS Jewish Loans – NOW!“ Netgi Niujorko kapinėse ant antkapio radau užrašą „Čia ilsisi Vitalijus Rožko, paleidęs sau kulką į kaktą. Smith & Wesson pistoletai – niekada neužsikerta!“ O netoliese radau kitą antkapį su užrašu „Čia ilsėjosi Leiba Horowitzas, kuris dabar prekiauja beliašais ir sasyskom ant 19-os ir 73-os gatvių kampo. Kviečiame užsukti, maistas skanus!“ Štai ko mes pasiilgstame – polėkio, fantazijos, vaizduotės… Ne reklama atsibosta, atsibosta jos bukumas ir banalumas. Vsio. Baigiau. Aš pasakiau“ hau“!