„Karoče. Sąjungos laikais žydai kontroliavo daug pogrindinių biznių – būtent „kontroliavo“, nes pachalino tik lochai, o senovinė talmudiška išmintis juk byloja: „niekada nebūsi turtingas, jei dirbsi rankomis“! Bizniai tie iš esmės tenkino visus deficito nukamuotos visuomenės poreikius – gojai spekuliantai išsimurzinę stumdė daržoves ir arbūzus visokius, o žydai, šiaip nemėgstantys žemės ūkio ir agrokultūrų, organizavo galanterijos, bižuterijos ir aprangos gamybą. Vyresniojo amžiaus skaitytojos neabejotinai pamena tokius žiedelius „Nedelka“ (“Savaitėlė“), dėl kurių iš proto ėjo visa šalis – vėliau atsirado ir mergaitiškų triusikų setas tokiu pat pavadinimu (tipo, po vieną kiekvienai savaitės dienai). Taigi, tie žiedeliai „Nedelka“ buvo štampuojami Šiauliuose, ten pat, kur ir metalinės „Wrangler“ etiketės, po to tvirtinamos prie lievų džinsų Minske ir stumdomi jau tolyn į Rytus. Tačiau viską kontroliavo Odesa, legendinis ir nepagaunamas žydas, vadinamas Fima. Gautą cashą Fima vertė į antikvarą ir porcelianą, nors jo nemėgo – tiesiog per OBChSS kratas sistemos agentai nelabai tuose reikaluose orientavosi ir neatimdavo. Šiaip Fimai visa ta dulkėta praeitis kėlė žiovulį. Nes suvis labiausiai Fima mėgo briliantus – o kuris geras žydas jų nemėgsta? Lengvai konvertuojami, lengvai transportuojami, savi vaikinai apdirbinėja, šimtametė patirtis – čia tau ne „funt iziumu“, kaip sakydavo neturtingi rusai (tipo, „svaras razinų“). Repatrijuojantys iš SSSR žydai būtent briliantus lengviausiai ir išsiveždavo, kartais moterų plaukuose, kartais šokolado „Alionka“ plytelėse – karoče, nemokysime bydlos kontrabandinių triukų, nors tais laikais tai buvo akivaizdi rezistencijos ir nepritarimo tai žvėriškai santvarkai forma. Tačiau kai susikaupdavo geras maišas tų briliantų, Fimai iškildavo dilema – kur juos dėti? Žinoma, laikyti savo svetainėje supiltus į dubenį buvo neabejotinai prestižiška, tačiau ir nesaugu. Kasti briliantus į žemę atrodė žema ir niekšinga, kažkaip pernelyg gojiška, juoba kad OBChSS vyrai žydų sodus nuolat sukasdavo, tad beliko ieškoti saugesnės vietos. Ir tokia atsirado – Lenino paminklai ir biustai. „Nesusikurk sau stabo!“ – mokė Tora (jūsiškai Senasis Testamentas), tačiau gojai šito D…o nurodymo neklausė ir puoselėjo skulptūros meną (atkreipk kada dėmesį prie progos – Izraelyje beveik nėra jokių paminklų-stabų, o kiek jūs čia vis karščiuojatės dėl Cvirkos ir Basanavičiaus!). Fima sumąstė, kad joks sovietinis pilietis niekada neišdrįs pakelti rankos prieš švenčiausią savo sistemos stabą ir briliantus pradėjo slėpti ten – į „kopfą“ (jidiš – „galvą“) bei „tuches“ (jidiš – „šikną“). Buvo dar aštuntasis dešimtmetis, iki masiškai griaunamų Lenino paminklų ir kūjais skaldomų jo galvų dar buvo toloka, tad tai atrodė prasminga – juoba kad ir Leninas niekada nebuvo priešiškas žydams, juoba kad ir daug jo artimiausių draugų ir bendražygių, kaip žinia, buvo ne udmurtai. Ir stovėjo Iljičius ranką iškėlęs su besiplaikstančiais palto skvernais (beje, nešiojo Leninas žydo Zingerio siūtus apsiaustus ir paltus), ramios jo akys žvelgė į pionierių rikiuotes ir simbolizavo tą tvarką ir ramybę, kuria buvo apgobti jo viduje sukišti briliantai (beje, irgi mechaninis iššūkis ne iš paprastųjų – izoliacija ar klijais taip banaliai maišo prie gipso ar vario nepriklijuosi!). Ir sakydavo visi “brangusis Leninas”, net nenujausdami, kaip tai yra tikra ir realu. O kaip Fima įkišdavo ir išsiimdavo tuos briliantus, reikalui prispyrus, klausiate sunerimę? Lenino paminklas ar biustas irgi ne šuns papas, neateisi pasišvilpaudamas ir nepaversi su žodžiais: „čia biškutį… tuoj… tuoj“ Kas išmanė tų paminklų ir biustų gamybos sistemą, atsakymą, matyt, žino ir nujaučia. O mes lochų slėpti liaudies turtą nuo valstybės nemokysime. Mokėkite mokesčius! Beje, Fima jau miręs. Ir žmonės šneka, kad ne visus briliantus jis išsivežė . Seniai sudūlėjo žiedeliai „Nedelka“, nusinešiojo ir triusikėliai „Savaitėlė“ – o štai Lenino paminklai dar daug kur stovi. Pabaksnok pravažiuodamas per jų „kopf“ ir „tuches“, gal suskambės dusliau? – jei to iki Tavęs dar nepadarė visur spėjantys žydai…