Volstryte jau nuo seno žinoma, kad du pavojingiausi jausmai, kurie sužlugdė daugiausiai treiderių, o ir bendrai daugiausiai „pinigų žmonių“, yra baimė ir gobšumas. Rodos, kad palangiškius yra užvaldę abudu. Visi kartu su jais žinome, kad „sezonas trumpas“, „kokia ta lietuviška vasara!”, “tik iš poilsiautojų gyvena“, tad kažkaip iš gailesčio, kad palangiškiai apturėjo tokį nesėkmingą, anot Bono iš U2, „geographical luck“ gimti kažkokioje skurdžioje nederlingoje vietoje, šelpiame tuos ubagus, suprasdami jų baimę ir pateisindami jų gobšumą, nes‚ „iš ko jie gyvens žiemą“? Šitas „gešeftas“ vyksta jau daug metų, ir mūsų pasąmonėje palangiškiai yra tapę tarsi Lietuvos indėnai rezervate, kuriuos reikia išlaikyti pagal jų sugalvotas žaidimo taisykles, išlaikant jų fiskalinį identitetą – „tuoj badaus“. Taigi, važiavimas į Palangą yra tikras socialinės atsakomybės aktas – nes koks ar gali kitoks gali būti padoriai asmenybei malonumas maltis tarp rėksmingų kaimiečių, surūgusių snukių, kepti transporto kamščiuose ir braidžioti po primyžtą šaltą jūrą? Bet paradoksas – tuo pačiu suvokiant, kad toks palangiškių požiūris tik veda prie degradacijos ir išsigimimo, kaip tai dažnai nutinka visiems, užvaldytiems gobšumo!
Tačiau palangiškiams dar reikėtų pasimokyti, kaip daryti TIKRĄ biznį! Dabar jis „tūpas“, anot būsimojo Lietuvos prezidento V.U., kažkaip „pyrom“, t.y., užkeliant beliašo kainą, sumažinant jo svorį. Kai pamatau bobutes, pakelėse pardavinėjančias „kambarius centre, arti jūros“, akivaizdžiai suvokiu, kad lietuviai niekada nebus turtingi (ypač, kai baigsis EU pašalpos). Jei tos bobutės mąstytų kaip XIX amžiaus žydai, jau seniai būtų sukūrusios visą naują rinką – „kambariai jūroje, arti kranto ir centro“. Kaip sakoma, „think!“ „Think out of the box!“
Juk WINTER IS COMING!