„Taip, tikiu. Ir štai kodėl – jau Talmude buvo aiškiai apibrėžta, kas yra Meilė, tai ir buvo pakartota per amžius daugelyje klasikos kūrinių, o ir aktualu šiais laikais: „Meilę lengviausia apibrėžti ir suvokti įsivaizduojant savo būseną, jei staiga neliktų to objekto, kurį Jūs tariatės mylintis. Žmogaus, tėvų, vaikų, šuniuko, daikto, idėjos, valstybės, augalo, saulės ir t.t. Jei jaučiatės blogai, tada tai ir yra Meilė.” Pvz., oficialiai mylėjote Sovietų Sąjungą, tačiau jai sugriuvus, jos visai nepasigedote. O kažko iš praeities vis negalite užmiršti lig šiol. Todėl, kad ir kaip su kuo nors besipykstate, bet be Jo/Jos negalite gyventi, tai ir yra Amžina Meilė. Gaila, aišku, kad Meilę tikrai pajusti galime tik kažką praradę (apie tai net ir „Depeche Mode” dainavo: „kas yra meilė, suvokiame tik ją praradę”). Tačiau tepaguodžia mus žinojimas, kad Meilė yra ne tik kad įmanoma, jos mūsų gyvenime yra kur kas daugiau, nei leidžiame sau pripažinti”.