„Karoče, išsiruošė į miestą apsipirkti senis, jo anūkas ir asilas. Ko? Tarkime, gerą „Philips“ OLED televizorių su „Ambilight“. Taigi, išsirausė užkastas sode ir į sloiką sukištas šaibas ir iškeliavo. Anūkas jojo ant asilo, senis ėjo šalia. Susitiko grupelę fariziejų, kurie ėmė juos gėdinti, girdi, kokia gėda jaunam joti, kai senas eina šalia! Pasikeitė vietomis – dabar senis jojo, o anūkas ėjo šalia. Susitiko grupelę palestiniečių, kurie ėmė juos gėdinti, girdi, kokia gėda versti mažą vaikelį eiti, o pačiam joti! Nulipo senis nuo asilo. Dabar ėjo abu, asilą vesdamiesi. Susitiko grupelę lietuvių, kurie ėmė juos gėdinti, girdi, kokie durniai eina pėsčiomis, kai turi tokį asilą! Suvokė savo klaidą senis ir anūkas – abu atsisėdo ant asilo. Jojo sau patenkinti, kol susitiko kažkokią senmergę iš gyvūnų ir augalų teisių apsaugos, kuri ėmė juos gėdinti, kad, girdi, taip kankina gyvūną, dviese ant jo sėdėdami, bo asilas taip pat turi teisę į komfortą. Susigėdo senis ir anūkas, nulipo ant asilo, užsivertė jį ant savo pečių ir toliau jau patys nešė tą gyvulį. Priėjo tiltą, papūtė vėjas, susimėtė keliauninkai, asilas nuvirto nuo jų pečių tiesiai į vandenį ir nuskendo. Pasižiūrėjo senis ir anūkas vienas į kitą. Sako senis: „Pyzdiec… A girdi, visų klausėme, visiems norėjome įtikti, o kas gavosi? Kažkokia chujnia… Taigi, klausyk, anūkas, štai tau gyvenimo pamoka: jei norėsi visiems įtikti, ne tik komforto neturėsi, bet ir savo asilą prarasi“. Linksėjo galvą anūkas, suvokė tai, po to visą gyvenimą savo nosies žiūrėjo, į niekieno aimanas dėmesio nekreipė, užsikalė šaibų, gyveno šokolade. Mat, kaip sakė buvusi Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Thatcher: „Noras visiems įtikti – tiesiausias kelias į nesėkmę!“