Bendradarbiai pradėjo už nugaros vadinti Jus „nėščiu“? Per pastarąjį pusmetį išdūrėte dar vieną skylutę savo dirže? Rūbų parduotuvėje pardavėja Jus veda prie pakabos su drabužiais „Milžinams“? Bosas klausė, ar nesuvaidintumėte Kalėdų Senelio per biuro balių, nors puikiai žinojo, kad esate žydas?

Jei į visus klausimus atsakėte „taip“, laikas į sporto salę, mano drauge.

Taip, būtent ten, kur sunku ir reikia prakaituoti. Juoba kad ten reikia ir išsirengti – o kūno oda blyški kaip virtos vištos, kojos kreivos ir apžėlusios, nugara gauruota… Ir tatuiruotė ant dilbio, daryta armijoje, nebeatrodo šauniai, greičiau jau juokingai (erelis panašus į balandį, tigras – į katę, o kiniški hieroglifai, turėję atspindėti gilią prasmę, pasirodo, reiškia „kepti ryžiai“)…

Ir išvis, kas iš mūsų turi laiko tokiems niekams?

Tačiau… Sveikas ir atletiškas kūnas ne tik papuoš kiekvienos moters miegamąjį – treniruojamas jis sumažins galimybes susirgti širdies ligomis, sumažins aukštą kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, įtampą, padidins kūrybingumą. Geriau miegosite. Geriau atrodysite. Ir moterys, kurios lankosi sporto salėse, mėgsta vyrus, kurie lankosi sporto salėse.

Ar įmanoma išlikti džentelmenu sporto salėje – aplinkoje, kur stenama, gadinamas oras ir tenka apsinuoginti iki nugaros plaukų?

Būti mandagiam tokioje aplinkoje nereiškia būti nupiepėliu, atsitiktinai patekusiu į raumeningų ir šiukščių vyrų karaliją. Būti džentelmenu sporto salėje visų pirma reiškia būti nematomu ir nekliudyti kitiems.

Turbūt pastebėjote, kiek daug žmonių sporto salėse elgiasi netinkamai ir erzina kitus. Visada galite būti kitoks, nes ir prie treniruoklių galioja atitinkamos taisyklės, kaip, būnant pusnuogiu galima įsigyti draugų, o ne priešų, pelnyti simpatiją, o ne panieką. Kartu galite padaryti įspūdį ir moterims – sporto salės yra tinkama vieta pažinčiai užmegzti. Pavyzdžiui, galite valyti prakaitą nuo veido marškinėlių apatiniu kraštu, apnuogindamas savo lygų kaip skalbimo lenta pilvą (neveltui šį judesį taip mėgsta futbolininkai) – aišku, ateityje. Jei kantrybės užteks.

Nuo ko pradėti? Visų pirma, suraskite tą salę, kurioje lankosi Jūsų mėgstama televizijos žinių pranešėja (juk visada norėjote ją matyti suprakaitavusią, ar ne?). Įsigykite tinkamą aprangą (marškinėliai su užrašu „Iraq Tour 2003-2004” visada aplinkiniams šį tą pabrėš). Ir, žinoma, įsigykite abonementą. Kaip sako žinovai, kuo brangiau už jį sumokėsite, tuo labiau būsite motyvuotas vaikščioti į sporto salę.

SALĖJE

Įžengdamas į salę nebūkite paranojiškas – nors visada apima jausmas, jog visi spokso į Jus. Patikėkite manimi – ne. Nebent įžengsite su balta tampria juostele ant galvos ar mūvėdamas moteriškus getrus.

Be abejo, bendrųjų sporto salės taisyklių suvestinę išgirsite iš savo trenerio. Beje, atminkite, treneris nėra Jūsų draugas. Nebūtina jam pasakoti apie savo vakarykštę nesėkmę kazino ar bandyti įtraukti į diskusiją apie salėje esančius žmones. Jis yra Jūsų mokytojas. O Jūs juk norite, kad Jūsų kūnas atrodytų atitinkamai, todėl kitais žodžiais, treneris yra Jūsų „kūno siuvėjas“. Žinoma, iki tol, kol nepradeda elgtis kaip kalėjimo prižiūrėtojas. Bet kuriuo atveju, santykiai su treneriu, kad ir koks simpatiškas jis Jums beatrodytų, turi būti delikatūs.

Neikite į salę išsikvėpinęs – aštrus kvapas uždaroje patalpoje blaškys kitų žmonių dėmesį, o gal ir erzins. Tačiau prieš pradėdamas sportuoti pažastis būtinai išsitrinkite bekvapiu dezodorantu, slopinančiu prakaito kvapą.

Visada turėkite su savimi rankšluostį. Jis tinka ne vien prakaitui nusišluostyti (kurį verčiau šluostyti, kaip jau minėta, marškinėlių kraštu), bet nuvalyti prakaito lašelius, užtiškusius ant treniruoklių. Niekas taip neerzina kitų žmonių sporto salėje, kaip atletai, paliekantys prakaito balutes ant įrangos. Juoba nemėtykite įrankių ant grindų, skamba, be abejo, gražiai, bet kenkia klausai… Jei naudojate diržus ar kitas tvirtinamąsias priemones, dėvėkite jas tik tada, kai ruošiatės daryti pratimą. Vaikščiodamas po salę susiveržęs diržais atrodysite juokingai, be to, sutriks organizmo ritmas.

Nespoksokite į kitus žmones – žinau, tai yra nelengva, ypač jei nuobodžiaudamas penkias minutes minate dviračio pedalus, ir nėra į ką žiūrėti, nebent į Arnoldo Švarcnegerio plakatą, priklijuotą ant sienos… Kaip ir bet kur, spoksoti yra nemandagu. Jūsų kaimyno amžius, svoris ar atliekami pratimai yra ne Jūsų reikalas. Pasistenkite apsiriboti trumpais žvilgsniais. Jei asmuo, į kurį žvelgiate, pažvelgs į Jus atgal, vadinasi, spoksote per ilgai.

Nesivaržykite su asmeniu, sportuojančiu šalimais. Jei norite savo kaimynui įrodyti, kad esate stiprus, tai toli gražu nereiškia, kad tokiu ir atrodysite. Rimtai besitreniruojantys žmonės net nesuvoks, kad Jus išvis egzistuojate. Verčiau varžykitės su savimi, pavyzdžiui, savo pilvuku. Antraip rizikuojate susižeisti arba gėdingai pargriūti ant grindų, o tai ir bus tas pirmas kartas, kai visi salėje esantys išties atkreips dėmesį į Jus.

Nerėkaukite darydamas pratimą, tai toli gražu neįspūdinga. Sporto salė, be abejo, nėra biblioteka, tačiau nėra ir imtynių arena. Kartais riksmai yra tiesiog neišvengiami, tačiau jei ypač dažnai ir garsiai stenėsite, aplinkiniams susidarys įspūdis, kad keliate svorį, kurio nepajėgiate įveikti, o tai jau suduos tiesioginį smūgį Jūsų įvaizdžiui. Jei sportuojate su ausinėmis, pasistenkite nedainuoti kartu su mėgstamu ansambliu, nes mūvint ausinėmis, sunku suvokti, ar dainuojate garsiai ir dažniausiai – ne itin gerai.

Daugiausia konfliktų sporto salėse kyla būtent dėl invazijų į asmeninį zoną, trukdančių susikaupti ar atlikti norimą pratimą. Neprašytus patarimus dalinkite ypač atsargiai. Žmonės į sporto sales ateina numalšinti streso, išleisti garo. Todėl ir Jūs savo pyktį liekite ant svarmenų, ne ant žmonių.
Išvis, ar būtina stengtis susidraugauti su žmonėmis, kuriuos toje pačioje salėje matote keturis kartus per savaitę? Neypač. Jie ten susirenka sportuoti, o ne ieškoti draugų, ar linksmai praleisti laiko. Geriausia apsiriboti trumpu pasisveikinimu ir glaustais komplimentais moterims.

40 procentų apklaustųjų amerikiečių teigia, kad labiausiai juos sporto salėje erzina asmenys, kalbantys mobiliuoju telefonu. Pasistenkite to išvengti – visų pirma, niekam neįdomus Jūsų socialinis gyvenimas, antra, trukdysite sportuojantiems susikaupti. Iškilus būtinybei pakalbėti, išeikite už durų..

PERSIRENGIMO KAMBARYJE

Nemažai žmonių persirengimo patalpose elgiasi kaip savo vonioje – kerpasi kojų nagus, sprogdina spuogus ir daro visa kita, kas aplinkiniams kelia pasišlykštėjimą. Džentelmenas persirengimo patalpose elgiasi pagal taisyklę: „Nusirenk, nusiprausk, apsirenk ir keliauk savo keliais“.

Persirengimo patalpose neužkandžiaujama – tai nehigieniška, juoba yra žinoma, kad po treniruotės būtina palaukti bent pusvalandį ir tik tada galima kažko užkąsti.

Persirengimo kambaryje nuogybė yra neišvengiama, tačiau niekada nebūtina iš to daryti šou. Grįžtant iš dušo (kuris juk ne tualetas, ar ne?), kažkas yra civilizuoto tame, kai vyras apsivynioja apie juosmenį rankšluostį. Vakaruose veikia sporto ir sveikatingumo klubai, kuriuose vyrai sportuoja ar plaukioja baseinuose nuogi (ir nuogi jie ne dėl to, kad būtų gėjai ar vis dar taupo pinigus glaudėms – tiesiog manoma, kad raumenys taip dirba geriau ir greičiau) tačiau mane asmeniškai visada intriguoja tik pridengtas kūnas.

Nesistaipykite persirengimo kambaryje nuogas – šioje šalyje tam yra skirtos kitos vietos. Juokingai atrodo, kai kas nors nuogas daro apšilimo pratimus. Nespoksokite į kitus nuogus žmones, kad ir kokie keisti ar juokingi jie Jums atrodys.

Ir pagalvokite apie savo kūno plaukus…

KŪNO PLAUKAI

Vakarų zoologai tvirtina, kad vyro goslumas nuogai moteriai privertė jas skusti plaukus nuo savo pažastų bei kojų, nes mažiau plaukuotos moterys atrodė jaunesnės ir moteriškesnės, todėl buvo labiau geidžiamos. Tokia nuostata ir įsitikinimas, kad plaukai ant moters kūno nėra „nei gražu, nei higieniška“ Antrojo pasaulinio karo metais vertė Amerikos moteris šveisti savo kojas ir pažastis švitriniu popieriumi, nes reikiamos skutimo priemonės keliavo frontui.

Kažin, o kaip moterys vertina plaukuotus vyrų kūnus – gauruotas krūtines, apžėlusias nugaras, pažastis, rankas ir kojas? Sakoma, kad žmogų visada traukia jo fizinė priešingybė. Teoriškai moteris turi gundyti plokščios krūtinės, nuplikusios galvos ir gauruoti kūnai. Gal todėl dauguma vyrų ir nesistengia šalinti plaukų nuo įvairių kūno vietų. Juk skustos vyro kojos ir pažastys gali atrodyti kur kas moteriškiau, nei vyriškiau?

Bet mes – ne talibai. Ir mums vyras, skutantis kūno plaukus, nėra transvestitas, tad ir Dievas neturėtų jo pasmerkti. Sutinku, kad skusti plaukus nuo krūtinės iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti gėdingai, tačiau jei kam patinka, kodėl gi ne? Galų gale, ar ne pagrindinė amerikietiška gyvenimo sąmprata paremta tuo, „kad tik būtų patogiau“. Kaip žinia, kuo vyrai tampa vyresniais, tuo daugiau plaukų atsiranda ant jų kūno. Ir kas norėtų vaikščioti su „Brežnevo antakiais“? Rūpintis reikia visų kūnu, netgi ir smegenimis, mano drauge. Metroseksualų nuostatos neišvengiamai užvaldo mus. Netgi „Philips“ savo skustuvą „Bodygroom“ vyro kūno plaukams skusti (kurį, beje, naudoja ir visa Anglijos futbolo rinktinė) pradėjo Lietuvoje pardavinėti tik šiais metais.

Skusti pažastų plaukus yra šviežia, linksma ir higieniška, nors vėlgi, sakoma, kad nevyriška. Tačiau, jei „ten“ auga ilgi plaukai, kodėl gi ne? O jei kas priekaištaus, visada galite atkirsti, kad esate plaukikas, siekiate už mokesčių mokėtojų pinigus važiuoti į Pekiną, sieksite ten garbingos 50-os vietos, ir plikas kūnas padės Jums sutaupyti šimtąją sekundės dalį, plaukiant pusantro kilometro distanciją…

Skutamų vyro kūno plaukų mada išvis atėjo iš plaukikų, tvirtinančių, jog tai pagerina hidrodinamines kūno savybes. Plaukikai, beje, linkę skusti ir savo gaktos plaukus, jų pasekėjai netgi tvirtina, kad tai pagerina sekso kokybę. Galų gale, tai praktikavo ir senovės graikai… Tačiau išskusta „privati vieta“ atrodo kažin kaip… nevyriškai. Nes kas toliau? Pampersai? Sijonai? Moteriškos kojinės? Visiškai plikas vyro kūnas labiausiai primena tik chemoterapijos pacientą.

Todėl, nors plaukikai ir turi pateisinamą priežastį skusti savo kūno plaukus, kitiems patarčiau likti natūraliais. Kaip ir su galvos plaukais – kartais pareguliuoti.

Kai kurie vyrai depiliuoja ir savo krūtinės plaukus, kad geriau atrodytų paplūdimyje vasarą. Juoba kai kurie krūtinės plaukai pasidaro tokie ilgi, jog lenda pro marškinių apykaklę, ypač, jei ji atsegta. Tai, be abejo, traukia bereikalingą aplinkinių dėmesį, ir, kas pikčiausia, atrodo kažin kaip „neandertalietiškai“. Tokiais atvejais, logiška krūtinės plaukus patrumpinti (beje, tik žirklėmis) iki civilizuoto ilgio.  Tamsuoliai jau nuo Smetonos laikų mano, kad kuo dažniau skusi įvairius kūno plaukus, tuo jie greičiau ataugs. Tai netiesa.

TATUIRUOTĖS?

Taigi, kiek iš Jūsų manote, kad turėti tatuiruotę yra šaunu? Išskyrus keletą garsenybių, tokių kaip  Davidas Beckhamas ar Dainius Šalenga, dažniausia tatuiruotėmis puikuojasi asmenys, kuriuos sutikus norisi pereiti į kitą gatvės pusę. Ir esmė ne tame, kad jie būtų šlykštūs ar agresyvūs. Tatuiruotės padorius žmones nesmagiai nuteikia tuo, kad visada atrodys kaip mada, sugrįžusi iš praeities – kai jos buvo ne stiliaus ženklas, o vulgarus iššūkis prieš sistemą, juoba tik nusikaltėlio. Prieš dešimt metų viena mergina savo tatuiruotę netgi buvo paskyrusi man asmeniškai. Tačiau prisipažinsiu – man tai niekada nepatiko, ir niekada nesu matęs tatuiruotės, kuri man iš tikrųjų būtų patikusi, ar bent jau atrodytų estetiškai.

Iš esmės Jūsų kūnas yra Jūsų stabas. Nebūkite pagonis. Kūno puošyba arba „subkultūrinis maksimalizmas“, kuo nešiojantys tatuiruotes bando pasiteisinti yra kur kas toliau siekiantis dalykas, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Turite būti 100 procentų įsitikinęs, kad tos tatuiruotės norite. Nes, atsiradusi ant Jūsų kūno, ji jau bus ypač skausmingai ir brangiai nuimama. Jei darote ją pirmą kartą, darykite tokioje vietoje, kurią galėtumėte pridengti. Niekada nedarykite tatuiruotės pagavus vienkartiniam impulsui, nes, kaip pripažįsta ir patys tatuiruočių meistrai, pasekmės būna pačios blogiausios – kaip pagirios, arba netikėtas jausmas ryte, kai šalia gulinti moteris pasirodo besąs vyras…

SPORTAS – SVEIKATA. BET AR MUMS JOS REIKIA?

Sakoma, viena minutė, praleista sporto salėje, prideda vieną papildomą minutę gyvenimo. Pikčiausia tik tai, kad to „košmariško“ gyvenimo, kurį senoliai linkę vadinti „pragaru“ – kai sėdėsite ratukuose, nenulaikysite šlapimo, o proanūkiai Jums atrodys šikšnosparniais.

Neveltui kadaise JAV kino ikona Džeimsas Dynas savo mirtimi įprasmino posakį „Gyvenk greitai, mirk jaunas“. Neveltui kariškiai mėgsta kartoti „tik geriausieji miršta jauni“. Todėl turbūt geriausia gyventi dabar. Ir gal net nebūtina gaišti laiko sporto salėje, kad gilioje senatvėje turėtumėte papildomo laiko. Kai visi draugai jau bus išmirę, gyvenimas lėtai slinks pro šalį, o Jūs sėdėsite ratukuose ir maldausite greitesnės mirties, kurią šalin vys dabartinis Jūs – puoselėjantis sveikatą ir pumpuojantis savo raumenis.

Sporto salės turi vieną didžią misiją – su savo raumeningais jaunuoliais jos visada primins Jums, kokie šaunūs yra visi kiti pasaulio žmonės. Jei Jums atsibodo žmona, vaikai, darbas ar vietinis baras – eikite į sporto salę. Paprakaituokite ten valandą ir ūmiai pasiilgsite jų visų.

O tai, apie ką buvo kalbėta šio straipsnio pradžioje, paklausite Jūs? Sveikata? Pilvukas? Cholesterolis? Atsakau: yra geresnių išeičių. Daug miegoti. Turėti gerą dietą. Ir svarbiausia – mylėti gyvenimą, mano drauge.

(Straipsnis spausdintas žurnale „Verslo klasė”)