Taigi, nusprendėte vykti į Vilnių ir tapti žvaigžde?

Puiku. Argi ne to nori bene kiekvienas kiek nors gabumų pademonstravęs vaikas?

Bet juk iš tiesų tokiame siekyje iš tiesų nėra nieko blogo, ar ne? Klysta tie, kurie tvirtina, kad šou verslas ar žvaigždžių gyvenimas – tai tuštybė ir bevertis užsiėmimas. Taip sako tik tie, kurie patys neturi jokio talento, ir kuriems patiems nepavyko niekur prasimušti. Negana to, jie patys mielai seka žvaigždžių gyvenimus, žiūri pramogines televizijos laidas ir uoliai siunčia SMS už patikusį atlikėją.

Nebūkite tokiais – neprasisiekusiais. Būkite žvaigžde.

Žmonės visada mielai domėsis žvaigždėmis, nes žvaigždės mus paneria ne į tuštybės, o ne, bet į tą fantazijos pasaulį, kuris yra kur kas prašmatnesnis nei mūsų pačių. Be to, patys matote – šou ar sporto žvaigždės yra geriausi visų Lietuvos žmonių draugai. Jie turi viską, ko mes norime ir yra viskas, kuo mes norime būti. Jie ateina pas mus kasdien į namus (skirtingai nuo tikrųjų „draugų“), jie yra turtingi (o jau senovės hebrajai žinojo, kad geriau turtingas draugas, nei ubagas), jie daro tokius dalykus, apie kuriuos mums belieka tik pasvajoti. Jie yra gražesni už mūsų tikruosius „draugus“, jie gražiau apsirengę, nei kaimynai mūsų kaime, jie kalba kur kas įmantriau ir sklandžiau, nei mūsų mokytojai.

Ir, svarbiausia, žvaigždės niekada neverčia mūsų pasijusti blogai. Skirtingai nuo politinių naujienų ar šiaip vietinės kronikos, kurių daugumą šiaip ar taip sudaro nusikaltimai ir nelaimės: „užmušė kaimyną, pabrango šildymas, Rusija grasina , siaučia gripas ir erkės“ – o mums ir taip jau pakanka asmeninių problemų. Gi naujienos apie žvaigždes dar nieko neprivertė nusižudyti. Ir žvaigždė visada patars, kuriuos varguolius reikia paremti, kuriuos medelius sodinti.

Tiesa, žvaigždės mums taip pat adrenalino – tačiau iš kur mums jo daugiau gauti? Mums, taikos ir politinio korektiškumo meto lašiniais apaugusiems gyventojams – kur mums rasti galimybių pasivaržyti ir pakovoti? Tik žvelgiant į realybės šou ar krepšinio varžybas, tik siunčiant SMS ar pergyvenant dėl nesėkmių futbolo aikštelėje…

Žvaigždės visada puikiai vaidino tuos personažus,apie kuriuos galvodami mes masturbuojamės, žvaigždės visada gražiai dainavo ar šoko. Žvaigždės įmantriai dėjo kamuolį į krepšį ar griūdami per save mušė golą. Ir argi mes ten nematėme savęs?

Netgi geresniu už bet kurią dabartinę žvaigždę. Tik pažvelkite į tuos, kurie dalyvauja realybės šou – kuo jie pranašesni už mus? Žemi atrankos (verčiau jau įpraskite prie žodžio „kastingas“) standartai tik parodo, kad tapti žvaigžde nereikia ypatingo talentio – užtenka tik įžūlumo, ir šiek tiek laimės. Juoba kad ir jų sėkmės istorijos iš pirmo žvilgsnio juk yra tokios niekingai paprastos – šiek tiek darbo, šiek tiek talento, šiek tiek sėkmės. Galų gale, ne iš dangaus gi jos nukrito, o yra kilusios iš to paties kaimo, kaip ir mes. O tai suteikia vilties, kad tokia laimė gali aplankyti ir mus pačius (ir mes tikrai žinosime, kaip elgtis su tais pinigais, kuriuos uždirba dabartinės žvaigždės). Ką gali žinoti – gal režisierius pastebės mus judrioje Vilniaus gatvėje?

Tačiau tai dar ne viskas, ir neužmirškite svarbiausio dalyko – žvaigždė žvaigždei nelygu. Viena yra būti iškeiktam laidoje „Kitas“, tačiau visai kas kita patekti ant žurnalo „Žmonės“ viršelio. Atminkite, žiniasklaidos ir šou verslo ryklių požiūriu tarp žvaigždžių taip pat egzistuoja kategorijos, kaip pas kokius šaltkalvius ar ekskavatorininkus – galų gale, žvaigždė – irgi darbas, ir dažniausiai, nelengvas darbas.

Žvaigždžių kategorijas, o ir savo vietą gyvenime lengva suvokti pagal vieną žmogiškai žiaurų, bet plačiai taikomą principą – „jei šiandien mirtum, kiek žmonių dėl to liūdėtų ar ateitų į tavo laidotuves?“ Atsakykite sau – ir išsyk pasidarys viskas aišku, kokios pakopos laukia Jūsų paties.

„A“ KATEGORIJA – aukščiausias žvaigždžių lygis, iš kurio jau nebėra kelio atgal – jis amžinas. Iš esmės šiai kategorijai galima priskirti tuos asmenis, kuriems jau nieko niekam nebereikia įrodinėti. Tokius, kaip Arvydas Sabonis, Andrius Mamontovas, Marijonas Mikutavičius, Donatas Banionis, Vaiva Mainelytė, Juozas Erlickas ir pan. Jei tik panorėtų, į šią kategoriją patektų ir Alfredas Bumblauskas, ir bet kuris kitas Lietuvos akademikas. Šios kategorijos žvaigždės nusipelnė nacijos pripažinimą savo talentu ir nuolatiniu triūsu – už tai jiems ir ordinai, ir pagyrimo raštai. Ir jei kurio nors iš jų gyvenimas, neduokdie, nutrūktų, dėl jų būtų liūdima, ir jų vardais būtų vadinamos gatvės. Nes tai žmonės-žvaigždės, kurie sudaro moralinį-kultūrinį mūsų nacijos pagrindą.

Žinoma, ne dažnas jų yra pakankamai iškalbingas ar aktyvus visuomeniniame gyvenime, tačiau tai net ir nėra būtina – kam jiems kalbėti ar reikštis, jei ir taip jiems ar aplinkiniams viskas aišku. „A“ kategorijos žvaigždės bet kurioje aplinkoje gali visą vakarą stovėti tylėdami, ir vis tiek neabejotinai trauks visų dalyvaujančių kartų dėmesį.

„B“ KATEGORIJA – „viršelinė“ medžiaga – tai žvaigždės, kurie „parduoda“ – viską, kur jos yra – žurnalus, televizijos laidas, mobiliuosius telefonus ar kramtomąją gumą. Paprastais žodžiais tariant, tai žmonės, kuriuos galima išvysti ant žurnalų viršelių – bet neapsigaukite – neretais atvejais už tą viršelį pati žvaigždė arba jos globėjas/išlaikytojas tiesiog sumoka pinigais. Būtet dėl to šios kategorijos statusas yra labai trapus, nes iš „B“ kategorijas yra tiesus kelias tik žemyn, o ir beveik neįmanomas aukštyn. Teoriškai kiekvienas leidinys ar televizijos laida miršta vos pasirodę plačiajai visuomenei, todėl ir žvaigždės nušvitimas yra trumpas, o tai savo ruožtu reikalauja daug pastangų, kad žiniasklaidos (o ir visuomenės, tiek jau to) dėmesys būtų išlaikomas nuolat. Todėl vienijantis „B“ kategorijos žvaigždžių bruožas – įtemptas ir pastovus darbas – o tam ryžtasi tikrai ne kiekvienas.

Todėl šios kategorijos žvaigždžių būrelis nėra gausus. Nepriklauso jam nei buvusių politikų buvusios žmonos (kur jos dabar?), nei mūsų olimpiniai čempionai (kas juos atsimena po kurio laiko išskyrus jubiliejines progas?). Tebūnie Natalija Zvonkė idealios „B“ kategorijos žvaigždės pavyzdys – sunkus ir aktyvus darbas, maloni šypsena ir nuostabus princesės gyvenimas. Mat, „B“ kategorija – finansiniu požiūriu yra pati pelningiausia – reklamos, sponsoriai, graibstyte graibstomos parašytos kulinarinės knygos, atminkite, tai „parduodanti“ kategorija.

„C“ kategorija – pati gausiausia. Kitaip ją būtų galima pavadinti „tranzitine“, nes šios kategorijos žvaigždėms dar daug ką reikia įrodyti. Žiniasklaida jais domisi, bet dažniausiai tik dėl konjuktūrinių sumetimų – gal kaip tik vyksta realybės šou, kuriame dalyvauja žvaigždė, gal ta žvaigždė padarė nusikaltimą ar išsiskyrė su sutuoktiniu. Tačiau tikroji „B“ kategorijos žvaigždžių vieta – žurnalų vidiniuose puslapiuose ar laidose kukliai sedėti ant auditorijai skirtų kietų suolų (retsykiais – ant „sofkutės“, ištariant keliolika žodžių). Vakarėliuose tokiai žvaigždei būtina garsiai kalbėti ir reikštis visais įmanomais būdais, nes aplinka juos nelabai pažįsta ir atlaidžiai priima kaip prasisiekėlį arba neturtingą giminaitį iš provincijos. Tačiau „C“ kategorijos žvaigždė turi dideles galimybes – galų gale, jis bent jau yra šou verslo orbitoje ir turi galimybę tiesiogiai pabendrauti su prodiuseriais, žurnalistais, vadybininkais ir savo likimo bendrais – nuo patarimo ir kontrakto – viskas yra ranka pasiekiama. Tiesa, reikia turėti dar šiek tiek ir talento…

Vilniuje dažnai išgirsite sulietuvintą angliško termino „celebrity“ atmainą – „selebritis“, kas šiuolaikiniu žargonu ir reiškia gremėzdišką žodį „žvaigždė“. Būtina suvokti, kad žodis „celebrity“ yra kilęs nuo lotyniškojo „celebritas“, reiškiančio „minia“, o tai savo ruožtu reiškia, kad turite patikti miniai. Ir žinokite, masinis skonis yra visiškai skirtingas nuo dėdės ar tetos pagyrų padeklamavus „eglutė skarota, eglutė žalia“. Todėl nedemonstruokite principų ir stuobriškumo – tiesiog turėkite šiek tiek lankstumo.

„D“ kategorija – trumpai drūtai – tai žvaigždės, kurios manosi esą žvaigždėmis, nors tokiomis nėra. Tai asmenys, bent kartą patekę į aukštuomenės kronikos nuotraukas ar pasirodę televizijoje. Tokių gausu tiek „Stiliaus“, tiek „Žmonių“ žurnaluose (dažniausiai reportažuose iš provincijos ar Kauno renginių), jų pilna laidoje „Kitas“ ar atrankose į „Euroviziją“. „Ponas Ivanas Abramovičius su ponia Tatjana Rožko“, „grupė ‚Demonai‘“ – deja, tai ir viskas. Tiems žmonėms ir jų aplinkai tai didelis įvykis, be abejo, bet jis vienkartinis ir dažniausiai, paskutinis. Žmonių atmintis trumpa, ir mums nieko nėra malonesnio, kaip užmiršti vienadienę žvaigždę.