NĖRA TOKIO DALYKO KAIP KVAILI KLAUSIMAI, YRA TIK KVAILI ATSAKYMAI. DRĄSIAI KLAUSKITE. GIEDRIUS DRUKTEINIS JAU IR TAIP SPRENDŽIA DAUG JŪSŲ PROBLEMŲ, IŠSPRĘS IR DAR ŠIĄ VIENĄ.

 

KL: Žinau, kad klasikinės taisyklės reikalauja, jog kelnių kraštai turi siekti bato kulną. O kaip su džinsais ir chaki?

 

ATS: Siauros kelnės, tokios kaip džinsai ar chaki turi būti trumpesnės nei plačios kostiuminės kelnės, ir jų galai neturėtų siekti batų. Be to, pageidautina, kad tokios kelnės būtų su atvartais, o pėda – apmauta ryškios spalvos kojine.

 

KL: Pastebėjau, kad atėjo mada vaikščioti su kelnėmis be diržo?

 

ATS: Jei aprangoje yra kokia nors detalė, vadinasi, ji atlieka kokią nors funkciją. Kostiuminės kelnės be kilpelių yra skirtos petnešoms. Tačiau atletiško sudėjimo vyrams dažniausiai net nereikia diržo,  ir kelnės kuo puikiausiai laikosi. Taip atrodo kur kas gražiau nei kelnės, vienu metu prilaikomos diržu ir petnešomis – tai visada pasauliui pasakys: „Mano pilvas per didelis. Mėgstu užėsti vakarais. Nekontroliuoju savęs. Esu silpnas“.  Todėl nešioti kelnes be diržo yra išties madinga, nes atrodyti atletiškai ir gražiai yra visada madinga. Tik vienas patarimas nešiojantiems kelnes be diržo – marškiniai turi būti sukišti į kelnes.

 

KL: Italijoje pastebėjau, kad madoje vėl trumpos kelnės?

 

ATS: Tai pas mus, Lietuvoje vyrams patinka tokios ilgos kelnės, it mūsiškiai tikėtųsi paaugti dar penkiais centimetrais – dėl to mūsų miestų gatvėse pilna tokių, kurie nešioja kelnes su penkiais arba trimis „lūžiais“. Stilingų kelnių ilgio taisyklė yra paprasta – jei kelnės be atvartų, vienas „lūžis“, jei su atvartais – jokio „lūžio“.

 

KL: Ar galima vertis siaurą diržą į plačias kelnių kilpas?

 

ATS: Galima. Tačiau būtina atminti – svarbiausia, harmonija ir suderintos detalės. Ir jei Jūsų kelnėse atsiranda siauras diržas, jis privalo turėti paaiškinimą, kodėl? Tada ir vilkimo švarko atlapai turi būti siauri. Ir vilkimi marškiniai turėti mažą apykaklę, ir kaklaraištis turi būti siauras. Taip pat ir apavas turi minimalistinis, žinoma, smailiomis nosimis.

 

KL: Draugai iš manęs juokiasi, kad nešioju kelnes su atvartais? Anot jų, tai senamadiškas fasonas…

 

ATS: Tokios kelnės turi aiškią formą, suteikia svorio jų apačiai ir padeda išlaikyti „kanto“ lūžį. Toks kelnių fasonas yra klasikinis ir vyriškas. Jei tokias nešiojate, vadinasi, pagaliau suaugote. Laikas pasirinkti ir geresnius draugus.

 

KL: Turiu bėdą – nuolat nešiojuos daug daiktų kelnių kišenėse, o tai nepatogu ir kelnės atrodo apsmukusios. Ypač prisikemša piniginė. Bet nemėgstu ir „cargo“ kelnių su kišenėmis ant šlaunų. Ką daryti?

 

ATS: O taip, tai tradicinė mūsų visų bėda, mat, kuo ilgiau gyvename, tuo daugiau turime, ką taisyti. Bet logiškai pagalvojus, kam eiti iš namų su daiktais, kurių nereikia? Peržvelkite savo raktų vėrinį. Imkite vieną kreditinę ar banko kortelę, ne visas. Neimkite tų parduotuvių nuolaidų kortelių, į kurias neplanuojate užsukti. Nerinkite grąžos monetų, palikite jas arbatpinigiams. Ir galiausiai, kai man prisireikia papildomos kišenės, aš velkuosi švarką. Kitaip nei „cargo“ kelnės, su švarku visada atrodai civilizuotesnis.

 

KL: Man patinka mūvėti suplėšytus džinsus. Tik vienas klausimas kamuoja – kiek daug suplėšyti jie turi būti?

 

ATS: Sugadinti drabužiai traukia dėmesį, bet kelia ir gailestį. Vienintelis pateisinimas vilkėti suplėšytą ar apspurusį drabužį – tai tokį, kurį pats sunešiojate. Tik tada jis turi istoriją. Prieš šimtą metų kai kurie anglų džentelmenai savo naujus kostiumus atiduodavo liokajams panešioti metus arba du, ir tik tada juos vilkdavosi patys. Panešiotas drabužis iš esmės yra geras drabužis, tačiau jis ir turi suplyšti benešiojamas. Kai tai daro kažkas kitas kažkur kitur, o Jūs už tai mokate pinigus, tai ne mada, tai – chuliganizmas. Todėl mano atsakymas vienas – nepirkite jau suplėšytų džinsų.