NĖRA TOKIO DALYKO KAIP KVAILI KLAUSIMAI, YRA TIK KVAILI ATSAKYMAI. DRĄSIAI KLAUSKITE. GIEDRIUS DRUKTEINIS JAU IR TAIP SPRENDŽIA DAUG JŪSŲ PROBLEMŲ, IŠSPRĘS IR DAR ŠIĄ VIENĄ.
KLAUSIMAS: Tenka dažnai keliauti ir daug laiko praleisti viešbučiuose. Prieš miegą mėgstu pasivaikščioti po viešbučio koridorių, pamąstyti apie rytdieną ir surūkyti porą cigarečių. Tačiau viešbučiuose šiais laikais, žinia, rūkyti draudžiama ir tenka eiti į gatvę. Ar galiu išeiti į gatvę šalia viešbučio vilkėdamas pižamą?
ATSAKYMAS: Geras klausimas, ir atsakymas į jį paprastas – taip. Kai kurie tame gali įžvelgti tam tikrą iššūkį, tačiau tokioje aprangoje nėra nieko, išskyrus pasitikėjimą savimi ir lengvą požiūrį į gyvenimą. „The world is my playground“ – dainavo kažkuris bemokslis, uždirbantis milijonus. Žinoma, būtina pabrėžti, kad atsakymas „taip“ tinka tik kalbant apie būtent pižamą, o ne kitokias apatinių drabužių kombinacijas, pvz., šeimyninius triusikus ir „alkoholinę“ maikę. Papildoma sąlyga – kad pižama nebūtų padabinta provokuojančiais ornamentais. Ir suvis būtų geriausia, jei ji būtų šilkinė ir tamsios spalvos. Dar geriau – papildyta chalatu.
KLAUSIMAS: Man labai patinka „preppy“ stilius. Papasakokite ką nors apie jo filosofiją. Ar galima jį naudoti einant į ofisą? Kaip geriau viską derinti? Kokiai amžiaus grupei jis tinka labiausiai?
ATSAKYMAS: Pradėsiu iš tolo. Yra pasaulyje toks miestas Amsterdamas – labai nykus, pilkas ir nuobodus, o žiemą išvis panašus į miegamąjį Kauno rajoną. Vieną sausį tame Amsterdame vaikščiojau palei kanalą ir staiga išvydau papūgą. Labai ryškią, žaliai-raudoną, egzotišku kuodu – ji, matyt, buvo pabėgusi iš kažkieno buto ir dabar tupėjo ant šakos, drebėjo nuo šalčio ir graudžiai čirškėjo. Rodos, net ji pati suprato, kokia svetima ji buvo tenykščiam peizažui. Tas pats ir su „preppy“ stiliumi Lietuvoje. Prieš 20 metus jį mums užnešė „Ralph Lauren“ drabužių gausa „Humanose“, ir mes jį pasigavome gausa, naiviai manydami, kad ir mes, vadinasi, pasaulinės kultūros dalis, tipo, mes – irgi europiečiai. Tačiau ar galima mus dėl to kaltinti? Laikai tie buvo šviesūs ir linksmi – ir netemdė jų nei politinis korektiškumas, nei „MeToo“ paranoja, nei finansinės krizės. Tais laikais atrodė, kad Saulė amžinai švies danguje, į madą ėjo „komandinis darbas“ ir „Lean“, gėjai „comin‘o out“ vienas po kito, blenderiuose darėsi uogų smūčiai. Tokiame geranoriškame fone vaikiniai su languotais marškiniais, tvido švarkeliais ir spalvingomis peteliškėmis atrodė visai į temą. Tačiau viskas neišvengiamai pasikeitė. Žiema, kuri buvo arti, vis dėlto atėjo – kaip ir buvo pranašauta „Sostų karuose“. Peizažas papilkėjo. Ir tas, kuris jaučia polinkį „preppy“ stiliui, su juo, deja, atrodys kaip ta nelaiminga papūga Amsterdame.
KLAUSIMAS: Nežinau, kodėl, bet nuo pat vaikystės nemėgstu storų striukių, iš esmės – būtinybės vilktis ant savęs kažkokį vieną masyvų drabužį. Verčiau jau užsivelku keletą sluoksnių aprangos – tegu ir plonesnės. Kaip toli galima eiti meilėje daugiasluoksniškumui?
ATSAKYMAS: Ir aš manau, kad nėra šiame pasaulyje gražesnio vaizdo už subtilų ir delikatų daugiasluoksniškumą! Jame yra visko: nerūpestingumo, stilingumo, aristokratiškumo, spalvų ir audinių suderinamumo, aistros eksperimentams ir t.t. O kalbant apie užmojo tolius – užtenka žinoti, kad čia, kaip ir visur gyvenime ribas tegali nustatyt tik sveikas protas.
KLAUSIMAS: Džentelmenas atsidūrė prieš didelį išbandymą – pasirinkimą, ar vilktis vakarykščius neskalbtus marškinius, ar išskalbtus, bet nelygintus? Kaip išspręsti šią dilemą, nekreipiant dėmesio į faktą, kad jis išvis atsidūrė tokioje situacijoje?
ATSAKYMAS: Pasvarstykime logiškai. Nelyginti marškiniai pasižymi tik vienu trūkumu: jie suglamžyti. Vakarykščiai marškiniai turi jau du trūkumus: jie suglamžyti ir dar kvepia. Aritmetinė logika diktuoja paprastą pasirinkimą – išskalbti, nors ir nelyginti. O tokioje situacijoje geriausiai pasielgti kaip pasielgė Harrisono Fordo herojus: paskambinti ten, kur reikėjo nueiti ir pranešti, kad pilvą skauda.
KLAUSIMAS: Įsigijau zomšinę striukę. Tačiau pavasarį su ja vis dar šaltoka, ir galvoju, ar galima ją vilkėti po paltu? Mačiau, kad daug kas velkasi paltą ant džinsinės striukės ir tokia kombinacija atrodo visai neblogai…
ATSAKYMAS: Jokiu būdu, ne! Skirtingai nuo džinsinio švarko, kurio pačioje prigimtyje yra užprogramuotas šioks toks nebaigtumas, zomšinė striukė – daiktas aukščiausios kokybės, delikatumo ir išdirbimo. Kišti ją po kitu drabužiu – ne tik nusikaltimas, bet ir stilistinės tautologijos kūrimas. O tautologija, kaip mus moko „Wikipedia“, nepateisinama nei iš loginio, nei iš emocinio požiūrio taško.
KLAUSIMAS: Man labai patinka aptempti golfai (seneliai ir tėvai juos vadina „bitlovkėmis“ ir „vodolazkėmis“), tačiau neapleidžia ir jausmas, kad jie paverčia mane kažkuo panašiu į labai senoviško, tarsi kažkokį „homo sovieticus“ iš 60-ųjų. Ką apie tai manote?
ATSAKYMAS: Tai atvejis, kada grožis – jį matančio akyse. O tiksliau pasakius, tai – kultūrinė asociacija, kylanti ją vertinančio žmogaus smegenyse. Man pačiam asmeniškai aptempti golfai nelabai patinka, tačiau man patinka juos nešiojantys žmonės su gera figūra, ir jie niekada neasocijavosi su senove. Nes golfai visų pirma yra „Prancūzija“. „Naujoji banga“, 1968-ųjų neramumai, Bertolučis ir kita snobiška atributika. Arba bent jau Yves Saint Laurentas. Toks asociatyvinis vektorius Jums juk labiau patiktų nei sąsaja su „homo sovieticus“? Naudokitės juo į sveikatą.
KLAUSIMAS: Mano profesija susijusi su greitomis trumpalaikėmis komandiruotėmis, per kurias dažniausiai net nebūna laiko ar reikalo registruotis viešbutyje – susitikimas, greita prezentacija ir namo. Kaip išsaugoti šviežią ir malonų kostiumo bei marškinių vaizdą?
ATSAKYMAS: Rinkitės kostiumus iš nesiglamžančios medžiagos (yra specialios kolekcijos keliautojams, pvz.,pas „Burberry“, jei kišenė patempia). Kalbant apie šviežią marškinių vaizdą, didžiausia jo bėda – apykaklė. Geriausia išeitis – važiuodamas ar vykdamas užsikiškite už apykaklės nosinaitę, kad apykaklės vidus išliktų švarus. Be to, jei jau turėsite keletą ar porą valandų viešbutyje, pakabinkite kostiumą vonios kambaryje ir atsukite karštą vandenį – garai greitai išlygins visas jo dideles raukšles, ypač iš kelnių tarpkojo.
KLAUSIMAS: Man labai patinka kombinacija „blue jeans/white shirt“. Kokią avalynę ir viršutinius drabužius rekomenduotumėte prie tokio įvaizdžio?
ATSAKYMAS: Pradžiai, rinkitės lininį švarką (saugiausias variantas – tamsiai mėlyną) ir rudus zamšinius louferius. Jei Jums prie širdies sportinis stilius – drąsiai aukitės kedus, tekstilinį diržą ir „Harrington“ stiliaus striukelę (internete pažiūrėsite, kas tai). Svarbu atminti, kad marškiniai ir džinsai kaip darni pora turi atitikti bendrinį įvaizdį – su švarku geriau atrodo siauri džinsai, o su striukele – laisvesnio kirpimo kelnės.
KLAUSIMAS: Vasarą iškyla amžinas klausimas – ką daryti su kojinėmis nešiojant šortus? Ar tinka prie tokio tipo kelnių ilgos kojinės iki kelių?
ATSAKYMAS: Vasarą prie šortų klasikinė avalynė bei „topsaideriai“ tradiciškai avimi ant basos kojos arba su „pėdutėmis“. Tačiau, jei esate stereotipų įkaitas ir be kojinių negalite apsieiti, tada išties klasikinės kojinės iki kelių tinka tik su klasikine avalyne. Bandykite, jei nebijote tapti panašiu į Britanijos moksleivį. Ir atminkite, sportinėms kojinėms vieta yra tik teniso kortuose, futbolo aikštėje ir sporto klubuose.
KLAUSIMAS: Neseniai pradėjau dirbti naujoje kontoroje viename didesnių Lietuvos miestų ir nusprendžiau savo bendradarbiams padaryti įspūdį ne vien savo profesionaliosiomis žiniomis, bet ir vilnietišku stilingumu. Apsivilkau tamsiai mėlyną kostiumą ir apsimoviau raudonas kojines. Viskas baigėsi tuo, kad visą dieną visi žiūrėjo į mano kojas. Argi mano kolegos periferijoje tiesiog yra nepakankamai pasikaustę stiliaus klausimuose. O gal išvis raudonų kojinių mautis nevalia?
ATSAKYMAS: Prieš atsakant, teisingiausia būtų iš pradžių įvertinti tas Jūsų kojines, bet suteiksime Jums pasitikėjimo kreditą ir iškart eisime prie išvados. Taip, Jus supanti liaudis yra išties nepakankamai pasikausčiusi. Kaip sakoma, „su tokiais bateliais tu Šiauliuose žiūrėtumeis stilingai, bet neilgai“. Žinoma, Milane, Londone ar Niujorke tokia Jūsų vilkima kombinacija nebūtų patraukusi niekieno dėmesio, nes yra laikoma „klasikos“ kategorijoje. Tamsiai mėlynas ir skaisčiai raudonas – kas čia tokio neįprasto? Bet gal tokia jau ta Lietuvos provincijos stilingumo specifika? Gal ji vis dar eina iš tų laikų, kai neiššaukianti apranga ir blankios spalvos buvo būtina išgyvenimo sąlyga, o ryškios detalės, individualumas ir išvis atskirtis nuo kolektyvo buvo laikomi pavojingi gyvybei veiksniai. Be to, Jūsų kolegų reakcija greičiausiai netgi buvo nesąmoninga. Emocijos, kurias jie išgyvena žvelgdami į Jus ir Jūsų kojines, tai jų senovinių protėvių emocijos – užslėpta baimė prieš nepaaiškinamus gamtos reiškinius, nenoras išsiskirti iš gaujos, patraukti į save priešo dėmesį ir baidyti laimikį.
KLAUSIMAS: Ar galima baltą maikę (T-shirt) susikišti į džinsus arba kelnes? Jei galima, tai kokiais atvejais tai bus „į temą“, o kuriais – ne?
ATSAKYMAS: Tai retas atvejis, kada atsakant net negali būti dviejų nuomonių. Savaime suprantama, be abejo, žinoma, TAIP!!! Dar daugiau, ant tokios kombinacijos stovi pastatyta visa Vakarų kultūra. Juk tiek daug stiliaus ikonų kišo savo baltas „maikes“ į džinsus: Marlonas Brando „Laukinyje“, Džeimsas Dynas „Maištininke“, Džekas Nikolsonas „Skrydyje virš gegutės lizdo“, Klintas Istvudas „Gran Torine“, Džonis Travolta „Brioline“, Briusas Vilis „Kriminaliniame skaitale“ – šitą sąrašą galima tęsti be galo. O kalbant apie atvejus, kada to negalima daryti, tai, matyt, prieš griūvant į lovą su savo mylimąja!
KLAUSIMAS: Mane baugina tautiečių potraukis tamsioms: pilkai-juodai-mėlynai spalvoms. Štai nusprendžiau įsigyti garstyčių spalvos kostiumą, tačiau iškart visi sako „tepus daiktas“, amžinai murzinas vaikščiosi. Nejaugi ryškios spalvos – visada problema? Mainyti garstyčių į nykią juodą ar mėlyną ir užmiršti savo asmeninius įgeidžius?
ATSAKYMAS: Kaip rodo gyvenimiška patirtis ir sveikas protas, geras stilius yra užprogramuotas ne vien pataikavime savo norams, bet ir tame, kad karts nuo karto būtinybei elgtis pagal aplinkybes. Žinoma, į tas aplinkybes galima ir spjauti, kaip į jas kadaise spjaudydavo XIX amžiaus dendžiai, tačiau tada iškyla klausimas, į ką būtent Jūs spjaunate? Dendžiams tereikėjo spjauti tik į visuomeninę nuomonę ir elgesio modelius, o Jums papildomai – dar ir į purvą bei šaltį. Ne tik spjauti, bet ir kariauti, nes mūsų estetinėmis ir klimatinėmis sąlygomis tai yra karas. Ir kiekvienas mūsų, apsivelkantis garstyčių spalvos kostiumą ar besimaunantis baltas ar šviesiai pilkas kelnes bei iki spindesio nuvalytus batus tampa kariu, revoliucionieriumi-pogrindininku, negailestingu kovotoju su realybe. Tačiau šiame kare mes turime sąjungininkų – taksi, guminiai kaliošai, ir lietsargiai. Jais apsiginklavę – pirmyn, į pergalę!
KLAUSIMAS: Kasdienybėje rengiuosi labai kukliai, tačiau turiu ekstravagantišką įprotį į savo aprangą įnešti netikėtų ir blatnų detalių. Pavyzdžiui, užsivilkti marškinius su žabo (rodos, jie vadinami „klostuotais“?). Ir vis galvoju, ar galima tokius marškinius dėvėti su kostiumu ir ar galima prie jų rištis kaklaraištį?
ATSAKYMAS: Taip, tokie marškiniai taip pat vadinami „klostuotais“. Kostiumas jiems tinka, bet tik labai klasikinio fasono. O kalbant apie kaklaraištį, būtina atminti, kad žabo yra to paties kaklaraiščio protėvis ir rištis jį būtų tas pats, kaip vienu metu užsidėti monoklį ir akinius.