Viktoras Hugo jau kažin kada rašė, kad „neturtingų žmonių veidai yra abejingi“. Pažvelkite į save veidrodyje. Ką matote? Veidą, prislėgtą nerimo, streso, nežinios dėl ateities? Nieko nesakantį veidą? Savimi nepasitikinčio žmogaus veidą?
Kad ir kokį jį matote, vadinasi, tokiu Jus mato ir kiti žmonės. Jei ne prislėgtu, tai bent jau susirūpinusiu. Jei ne susirūpinusiu, tai bent jau neturtingu.
Pavartykite savo nuotraukų albumą. Keliose nuotraukose Jūs, kaip suaugęs žmogus, šypsotės (išskyrus, žinoma, girtas šypsenas)? Jei ne mažiau, kaip pusėje, vadinasi, šitas straipsnis – ne Jums.
Tačiau kertu lažybų iš savo nekaltybės – taip nėra.
Nes negali būti. Lietuvoje, kurioje nesišypso nei prezidentai, nei ministrai, nei policininkai, nei plebėjai savo pasų nuotraukose, taip tiesiog negali būti. Šalyje, kurioje priimta ūdyti amerikiečius ir bendrai vakariečius už jų „dirbtines ir netikras šypsenas“, taip negali būti.
Ir nors čia nėra jokių priežasčių išvis šypsotis, vis dėlto vertėtų. Nes šypsena yra gerai. Šypsena yra teisinga. Šypsena daro mus gražesniais. Šypsena yra iškalbinga. Šypsena yra puikus būdas daug ką išreikšti ir išvis pagerinti savo savijautą. Sielos gilumoje mes norime šypsotis. Šypsena padeda mums pasiekti pripažinimo. Besišypsantis veidas yra pažįstamas iš kur kas tolimesnio atstumo, nei nesišypsantis. Mes jaučiamės geriau, kai matome šypseną. Ir mes jaučiamės gerai, kai patys šypsomės. Mums labiau patinka karikatūros ir nuotraukos, kuriuose atvaizduoti personažai ar žmonės šypsosi. Šypsena verčia galvoti apie kažką gero. Šypsena mus daro laimingais.
Bet šypsotis yra sunku
Nors šypsena yra vienas iš mūsų pasąmoninių instinktų (šypsosi ir kūdikiai, šypsosi ir akli žmonės, kurie niekada nėra matę šypsenos), tačiau sunku nusišypsoti paprašytam ar įsakytam. Todėl ir neturite daug nuotraukų, kuriose šypsotės, nes šypsotis fotografuojamam yra sunku. Jei nuotraukoje esate priverstas šiepti dantis, dažniausiai šypsena atrodo nenatūrali, kvaila ar nenuoširdi.
Kai kurie žmonės vengia šypsotis, nes yra įsitikinę, kad jų šypsena (ar dantys) yra negraži, o jie patys atrodys tiesiog neprofesionaliai arba silpni. Iš esmės tai tiesa – visi besišypsantys žmonės atrodo šiek tiek silpnesni, nei rūstūs, tačiau tame ir slypi jų stiprybė. Nepaisant to, kaip Jūs galvojate, kad rimtas ar surauktas veidas daro Jus svarbiu, žmonės visada geriau reaguoja į šypseną, nei šaltą rūpesčių sukaustytą kaukę (prisiminkite Rolandą Paksą). Nes kam malonu žiūrėti į surauktą snukį?
Be to, šypsena yra puiki proga pasirūpinti ir savo asmenine higiena, nes kas nori gintarinius dantis ar tarp jų įstrigusius mėsos gabaliukus ir akmenis? Atminkite, kai šypsotės, žmonės neišvengiamai, nes intuityviai pažvelgs į Jūsų burną. Todėl, jei norite padaryti geresnį įspūdį, parodykite jiems grožį savo burnoje – tai Jūsų bendros savijautos ir rūpestingumo veidrodis.
Šiek tiek anatomijos
Biologai išvis tvirtina, kad šypsena atsirado kaip… baimės ženklas. Anot jų, prieš 30 milijonų metų beždžionės pradėjo šiepti sukąstus dantis plėšrūnams parodyti, kad yra nepavojingos (ir daro tai lig šiol). Evoliucijos eigoje žmonės gi pradėjo šypsotis su skirtingu tikslu, ypač nerodydami dantų. Kažkuriame istorijos etape mes suvokėme, kad šypsena yra kur kas turtingesnis signalas, galintis pademonstruoti ne tik baimę, bet ir meilę, laimę, pasididžiavimą, panieką ir pasipiktinimą.
Kiekvieną kartą, kai šypsotės, Jūsų skruosto raumuo, jungiantis burnos kampučius su žandikaulio viršumi, įsitempia. Tas raumuo veikia visada, bet vien jis padaro šypseną nenatūralia. Taip šypsosi amerikiečiai. Jūs taip šypsotės, kai fotografas paprašo Jūsų šypsotis. Tai dirbtina šypsena, ir ji nenušviečia pasaulio.
Tačiau yra kitokia šypsena
Prancūzų neurologas Guillaume Duchenne, XIX amžiuje tyręs veido raumenis, apibrėžė ir antrą šypsenos tipą – kuriai išgauti pasitelkiami ir apie akis esantys raumenys. Šypsena prisimerkiant (nuo kurios akių kampučiuose susimeta raukšlelės) yra „šviečianti”. Nes akys, o ne burna ir yra svarbiausia šypsenos dalys. Sunku tą efektą aprašyti žodžiais, tačiau akių raumenys paveikia bet kurį veidą taip, kad šypsena atrodo natūrali ir nuoširdi.
Tai šypsena, kurios Jūs tikitės iš savo žmonos ar draugės, ar šiaip malonaus Jums žmogaus. Nes tokią sunku „išlaužti“ neturint nuoširdžių ar tikrų jausmų. Todėl ji vienintelė ir yra tikra.
Tai galingas užtaisas
Jei tik galite taip nusišypsoti.
Kai kurios šypsenos atrodo geriau, nei kitos. Geriausia tai įvertinti pagal savo nuotraukas. Kiekvienas mūsų, kuris manosi esąs nefotogeniškas, yra pasmerktas blogai šypsenai eilinėje nuotraukoje, tačiau neabejotinai kiekvienas turi bent vieną nuotrauką, kurioje jo šypsena atrodo gerai. Raskite tą nuotrauką, derinkite savo veido išraišką būtent pagal tą šypseną, pasipraktikuokite prieš veidrodį. Ją galima ištobulinti. Todėl kituose nuotraukose jau galima atrodyti ir geriau.
Lengva gundanti šypsena turi būti plati, tačiau yra paremta viena paprasta taisykle – nereikia rodyti tiek dantų, kiek rodote besijuokdamas plačia burna. Bet juos reikia rodyti. Bet tik jų viršutinę eilę. Tik senukai, TV diktoriai ir šešiamečiai rodo savo dantų apatinę eilę. Pasitreniruokite prieš veidrodį – Jums šypsantis turi matytis šeši viduriniai viršutinės eilės dantys.
Pabandykite dar ir dar kartą – tai yra šypsena. Gal tai atrodo kvailai ir bereikalingai dabar, tačiau galų gale neabejotinai atrodysite laimingas.
O žmogus, atrodantis laimingas, visada yra įtakingas žmogus.
10 papildomų priežasčių, kodėl verta šypsotis:
- Šypsena daro žmones patrauklesniais – mums maloniau žiūrėti į žmones, kurie šypsosi. Pasąmonėje mes norime žinoti, dėl ko žmogus šypsosi. Grimasos atstumia, tačiau nuoširdi šypsena traukia.
- Šypsena keičia nuotaiką – pabandykite nusišypsoti, kai esate blogos nuotaikos. Yra didelė tikimybė, kad nuotaika šiek tiek pagerės.
- Šypsena yra užkrečiama – kalba ne apie pataikūnišką boso veido išraiškos pamėgdžiojimą. Tikra šypsena nušviečia kambarį, pakeičia šalia esančių žmonių nuotaiką, nes besišypsantis žmogus kartu atsineša ir laimę. Šypsokitės ir žmonės seks Jumis.
- Šypsena mažina stresą – kuris gali atsispindėti mūsų veiduose. Šypsena paslepia mūsų nuovargį ir nepasitenkinimą.
- Šypsena stiprina imunitetą – ji atpalaiduoja kūną, ir jo imuninės sistemos dirba geriau, kaip ir juoko atveju (žr. „Kodėl juokas yra geriausias vaistas?“). Teoriškai ji gali netgi išgydyti slogą ir peršalimą.
- Šypsena mažina kraujo spaudimą – įrodyta moksliškai.
- Šypsena sąlygoja endorfinų ir serotonino gamybą – kurie mažina skausmą. Atkreipkite dėmesį, kaip dažnai šypsosi sužeistieji kino filmuose. Nes tai jiems padeda kęsti skausmus.
- Šypsena įtempia veido raumenis ir atrodote jaunesnis – tai akivaizdu tik pažiūrėjus į veidrodį. Kiekvienoje šypsenoje yra kažkas vaikiško.
- Šypsena kitiems parodo, kad Jums sekasi – besišypsantys žmonės atrodo labiau pasitikintys savimi ir lengviau prieinami.
- Šypsena padeda išlikti pozityviam – išbandykite tai pats. Nusišypsokite ir pabandykite pagalvoti apie kažką blogo. Sunku? Kai šypsomės, įtempti veido raumenys siunčia kūnui signalą, kad viskas yra gerai. Tai puiki proga kovoti su stresu.