Tikras pižonas myli sportą ir aktyvų poilsį. Mat, jie negyvena tam, kad dirbtų, ir nedirba tam, kad gyventų. Tikri pižonai gyvena pramogai.

 

Todėl jie ir moka paprastą ir rutininį sporto procesą pakeisti į tikrą įvykį. Netgi tą, kuris yra jų pačių nežaidžiamas, – jis visada gali būti puikiai stebimas. Geram pižonui sportuoti galima įvairiais lygiais – dėl pramogos, iš nuobodulio, tam, kad išprakaituotų, galų gale, iš reikalo – būnant partneriu žaidžiant golfą ar lauko tenisą. Tai visada padeda ir socialiniame gyvenime. Geri bendravimo įgūdžiai, asmeninis žavesys, naujas anekdotų bei sąmojų arsenalas visada suteiks papildomų taškų siekiant pripažinimo ir pagarbos. O, žinoma, garsūs keiksmažodžiai, stenėjimas ir atsiprašinėjimai „ūps“, „soriukas“, kamuoliukui išriedėjus į užribį, gali ir patį pižoną greitai nustumti į socialinį užribį.

 

Pižonai nemėgsta daugelio sporto šakų vien dėl to, kad yra atsakingi suaugusieji ir svarbūs visuomenės veikėjai. Pižonai nemėgsta krepšinio, nes jį mėgsta ir žaidžia tik plebėjai. Nesuprantamas jiems ir regbis – pernelyg „macho“ žaidimas, sudėtingas ir grubus, juoba kad jį sunku žiūrėti, ir suvokti, kas einamuoju momentu vyksta aikštėje. Nesuprantami jiems ir rankinis, ledo ritulys, sinchroninis plaukimas, automobilių lenktynės,  „Formulė 1“, boulingas, čiuožimas ant ledo. O tokios sporto šakos, kaip dviračiai ar boksas yra tiesiog nepatrauklūs tuo, kad jų šlovė yra prakaituota ir nepatraukli, kaip, beje, ir daugelyje kitų aktyvių veiklų. Ir niekada, niekada tikras pižonas neužsiims liaudiškais šokiais… Žinoma, visa tai galima žiūrėti per televizorių. Patogiai atsilošus fotelyje su skaniu gėrimu rankose.

 

Kur kas priimtinesnis pižonui sportas, kuris yra klubinis. Golfas, jachtos, tenisas, skvošas, bridžas, plaukimas. Pižonai tieisog mėgsta sportą, kuriame galima asmeniškai tobulėti ir siekti aukštesnio lygio.

 

KĄ PRIPAŽĮSTA SPORTU „PREP PIŽONAI“

 

FUTBOLĄ – dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai angliškas žaidimas. Antra, graži apranga. Trečia, toleruojamas narcisizmas ir emocijos. Ir jei pižonas negali jo žaisti dėl kokių nors priežasčių, visada gali palaikyti ar sirgti už kurią nors komandą. Dėl tik jam pačiam surantamų priežasčių.

 

MOTERŲ ŽOLĖS RIEDULĮ – dėl gražių kojų ir trumpų uniforminių sijonėlių. Išimtinai žiūrėjimui.

 

SKVOŠĄ – ypatingai gerą aristokratų ir Volstryto maklerių žaidimą. Jis, žinoma, nepopuliaraus masių tarpe, bet yra įdomus ir greitas. Jį galima žaisti būnant bet kokio amžiaus, galų gale, jį galima žaisti ir vienam.

 

LAUKO TENISĄ – dar vieną amžiną aristokratų žaidimą. Taip pat galima stebėti moterų kojas ir dailius užpakaliukus. Iš esmės žaidimai, kuriuos reikia žaisti su raketėmis yra tikrai pižoniški, nes jiems reikia specialios įrangos bei aprangos. O pižonai mėgsta fetišizuoti savo aprangą ir įrangą. Tenisą jie žaidžią tik su „Wilson“ raketėmis, golfą – tik su „Calloway“ lazdomis, „Penn“ kamuoliukais, avėdami tik „Puma“ bateliais, mūvėdami tik „Fred Perry“ šortus, vilkėdami „Lacoste“ teniso marškinėlius – galų gale, kažkuo, ką galima apkaltinti, jei nesiseka.

 

IRKLAVIMĄ – o kaip kitaip pateisinti ramų šeštadienio vakarą su alumi prie upės?

 

Ir, žinoma, GOLFĄ – bet apie jį – kitą kartą.