Tu jau tikriausiai esi girdėjęs apie tai, kad kažkur giliai moteryse, giliai giliai po kosmetikos ir trikotažo sluoksniais slypi jų turtingas vidinis pasaulis. Tokia neapčiuopiama paslaptinga substancija, kažkas panašaus į mikroprocesorių, įmontuojamą moteryse joms gimstant – dalykas, kuris, tiesą sakant, trukdo joms gyventi pilnavertį gyvenimą. Ta prasme, lytinį gyvenimą.

Tai reiškia, kad užtenka moterims vien pagalvoti, kad gal būtų ir neblogai nusimesti nuo savęs apatinius ir duoti valią aistrai, kaip akimirksniu įsijungia vidinis aliarmo skambutis su šaižia sirena: „O ką, jei jis vedęs, ar dar blogiau, susižadėjęs?“, „ kodėl jis neatnešė gėlių?“ arba išvis „Kuo Jūs mane laikote, tamsta?“ O jei moterys ir atsiduoda nuodėmės pinklėms, daro jos tai tarsi pagal kultūrinių mainų programą: Tau leis pasimylėti, o Tu už tai turėsi su jomis pakalbėti apie Brechtą (jei nežinai, kas tas toks, tiesiog žinok, kad tai labai intelektualu). Kitu atveju, jūsų meilės plaustas iš vietos nepajudės.

Taigi, visa, kas išsakyta aukščiau – tai oficiali versija. Nežinia, ar dėl to nuliūsi, ar būsi įkvėptas, tačiau visa tai yra melas, šlykštus šmeižtas, priešo propaganda, jei taip jau nori. Nežinia, kas dėl to kaltas: ekologija, feminizmas, dizaineriai su savo totaliuoju „unisex“ ar pačios moterys, reikalavusios, kad vyrai nužiūrinėtų jų asmenybę, o ne krūtinę. Todėl dėl to pačioms moterims dabar ir tenka gailėtis.

Nes štai kas atsitiko.

Moterų požiūriu, nieko baisaus, kad Tu nedegi aistra susieti su jomis savo gyvenimo ilgesniam laikui, nei reikalinga atlikti keletui-keliolikai lytinių aktų. Moterys tai kaip nors pergyvens. Joms kur kas skaudžiau, jei jų akivaizdoje Tu nepavirsti grėsmingu ir nevaldomu žvėrimi. Jų turtingas vidinis pasaulis (niekas juk nesakė, kad jo išvis nėra) griūva beregint, kai Tu išties pradedi rimtai svarstyti – užsiimti su ja gyvulišku seksu ar visą vakarą praleisti vargonų muzikos koncerte. Moterims dėl to iki ašarų apmaudu, o elementai jų vibratoriuose sėda kur kas greičiau, nei televizoriaus pultelyje.

Nežinau, ar teko Tau kada nors girdėti atvirus merginų pokalbius? Jei neteko, žinok – iš esmės visi tie pokalbiai susiveda į konstatavimą, kad gyvenime žiauriai stinga meilužių-herojų (akcentas krenta ant pirmojo žodžio). Kavalieriai yra, vyrai – rečiau, bet irgi. O štai su meilužiais-herojais – deficitas. Ir čia joms yra dėl ko jaudintis.

Reikalas tas kad kartais moterims norisi tiesiog sekso. Tiesą sakant, jo norisi dažnai. Bet moterys – tai ne Tu. Jos negali taip jau paprastai prieiti prie Tavęs, it niekur nieko padėti ranką Tau ant tarpkojo ir tiesiai šviesiai paklausti: „važiuojame pas mane ar pas tave?“. O ir Tu, pripažink, taip pasielgi vis rečiau ir rečiau. O jei atvirai paklaustum savęs – kodėl taip? Nejaugi Tu išties tiki, kad moterys yra sutvertos tik prie viryklės puodais tarškinti? Nejaugi Tau kas nors kada nors sakė, kad vienintelis moters pageidavimas – turėti reguliarų (arba nuolatinį) vyrą? Ne, niekas nėra taip sakęs ar rašęs, nes tai bet kuriuo atveju ne vienintelis jos pageidavimas. Ir su moteriškais norais viskas tvarkoje. Todėl, moterų gyvenime, šalia reguliaraus vyro, kuris išmėto savo kojines po visus namus ir palieka unitazo dangtį nenuleistą paieškų, lygiagrečiai vyksta ir meilužio-herojaus (akcentas krenta ant pirmo žodžio) paieškos. Tokio, kuris mylėtų moterį ne šiaip sau, iš pareigos ar dėl „registracijos Vilniaus adresu“, o tiesiogine prasme – mylėtų. Juk tik jo dėka moterys gali išsivaduoti iš savo kompleksų, apgaulingo kuklumo ir kito pasąmonės melo, visko, kas tik gadina nuomonę apie tokį nuostabų dalyką, kaip seksas.

Koks turi būti tas meilužis-herojus? Jo savybės ir asmenybės bruožai elementarūs. Štai:

JIS YRA ATKAKLUS

Meilužiui-herojui nėra būdingas mandagumas, o ir merginoms, tiesą sakant, visai neįdomios jo politinės pažiūros, avalynės dydis ir kiek MGLų sudaro jo atlyginimą. Sutik ir Tu, sekso kokybės tokia informacija juk visai neįtakoja? Vadinasi, bet kuris pokalbis turi susivesti į vieną paprastą ir aiškų dalyką – tai, dėl ko jūs, tiesą sakant, čia ir susirinkote.  Moteris jam apie Brechtą – jis jai – apie jos gražią krūtinę, mergina jam apie tai, koks urodas yra jos bosas, jis jai – apie tai, kokia graži ji atrodo nuoširdžios neapykantos iškreiptu veidu. Manai, jos pagalvos – „koks chamas!“ Atspėjai. Ir patikėk, šiais laikais moters lūpose tai vienas vertingiausių komplimentų.

JIS – ALTRUISTAS

Pavyzdžiui, demonstruoja pasiruošimą skirti oraliniam seksui visą valandą, o gal ir valandą su ketvirčiu. Šiuo atveju kertinis žodis yra „pasiruošęs“, taigi, neskubėk išsigąsti. Reikalas tas, kad moterims visada yra labai nepatogu dėl visų nepatogumų, sukeltų Tau. Jos guli ant nugaros ir vietoje to, kad lauktų orgazmo, svarsto: „Kažin, kaip jis ten? Nepavargo? O savo smakrelio nepritrynė?“. Todėl, kai Tu imiesi to reikalo karštligiškai, įbesdamas savo spuoguotą veidą į jos tarpkojį kaip šunėkas, visu snukiu įsikniaubdamas į dubenėlį su „Pedigree“, joms atrodo, kad Tavo entuziazmas, kaip sakoma, ne iš gero gyvenimo. Nes tai visada atrodys taip, tarsi Tu esi kažkur perskaitęs,kad reikia moteriai taip suteikti malonumą, o tada jau bus galima užsiimti ir normaliu seksu. Tokio požiūrio ir veiksmų rezultatas – po trisdešimties sekundžių moteris išleis gerai atrepetuotą dirbtinio orgazmo atodūsį. Tačiau visai kitas reikalas, kai Tu ir Tavo liežuvis yra tingūs ir atsipalaidavę (tai ir vadinasi „būti pasiruošusiu“). Moterys mato, kad Tu niekur neskubi, todėl ir pačios atsipalaiduoja. Ir, beje, be psichologinio momento, akiračiui praplėsti grynai techninis niuansas: tai, kas daroma tingiai ir be skubėjimo, yra kur kas efektyviau, nei bet koks „greitukas“.

JIS VISADA STEBINA

Skambinti arba atvažiuoti seksui pačiu netinkamiausiu momentu: darbo dienos įkarštyje, giliai po vidurnakčio, su gaidžiais (ta prasme, auštant). Visų pirma, tai labai holivudiška, antra, išvaduoja moterį nuo gausybės kenksmingų įpročių. Štai, pavyzdžiui, ar Tau šautų į galvą atsisakyti pasimatymo, jei esi nesiskutęs ar neužsimovei švarių paradinių „triusikų“? Turbūt, kad ne. O štai moterys yra kitokios. Jos vaikšto nepatenkintos , nes yra įsitikinusios, jog būdamos au naturelle jos Tau neatrodys patrauklios, ir Tu jos neužsigeisi net prieš užtaisyto pistoleto vamzdį. Pasirodęs režime „kaip sniegas ant galvos“, Tu automatiškai suteiki merginai pasirinkimą: arba epiliuoti savo kojas dukart per parą, arba išmokti džiaugtis seksu kad ir neskustomis blauzdomis. O ta moteris, kuri moka džiaugtis orgazmu, nekreipdama dėmesio į tai, kaip išpešioti jos antakiai ar kokia tiesi yra jos bikinio linija – tai Brigitte Nielsen (jaunystėje) lygio seks-bomba!

JIS ŽINO, KO NORI

Nežinia kodėl, bet moterims dažnai atrodo, kad Tavo instrumentas yra sudėtingesnis mechanizmas, nei atominės elektrinės reaktorius. Todėl moterys su Tavimi elgiasi labai atsargiai, tikėdamosios, kad Tu pats atliksi viską, ko nori, pasiekdamas tą savo vertingąjį orgazmą. Tavo finalinis agoniškas klyksmas „Bliat nachuj! Pizdiec… Blia…O-o-o“, žinoma, įneša į projektą šiek tiek aiškumo, tačiau egzistuoja ir kiti būdai, leidžiantys moteriai suprasti, kad Tu esi kažkuo patenkintas. Pavyzdžiui, paaiškinant, konkrečiam kuriam veiksmui buvo skirtas tas „bliat nachuj, pizdiec, blia, o-o-o“?  O dar geriau proceso metu įnešti aiškumo švelniais nurodymais. Matai, frazė „norėčiau, kad tu…“ (atskleidžiant visus slaptažodžius) veikia kur kas efektyviau, nei delikatus moters galvos stūmimas norima kryptimi – nes mergina dažniausiai net nežino, kaip tuos Tavo judesius traktuoti. Ir išvis, veltui neįvertini moterų traukos žinioms ir mokslui. Suvokimas to, kad ji pakilo iš Tavo migio ne tik suvelta šukuosena, bet ir neįkainojamos gyvenimiškos patirties bagažu, privers moterį sugrįžti ten dar kartą.

JIS PASIRUOŠĘS IŠGIRSTI, KO NORI JI

Tik grubi ir neprotinga moteris lovoje sako tai, ką išties galvoja. O! Kuri gi išdrįstų atsakyti į perspektyvaus kavalieriaus klausimą „ar tau buvo gera?“ taip, kaip yra, t.y., „ne visai, brangusis“. Ieškos po to tokio kavalieriaus su sanitarais. O, kad Tu žinotum, mano drauge, kaip kartais moterims norisi Tau rėžti iš peties ką nors tokio: „dar keliomis minutėmis ilgiau, truputį labiau į pietus, ir viskas būtu buvę super zauber” – ir nesijaudinti, kad Tavo ego ir savimeilei bus suduotas neatremiamas smūgis ir Tu nepažvelgsi į ją nesuprantančiu bei įžeistu žvilgsniu. Su meilužiu-herojumi jos gali būti atviros ir sąžiningos, ypač, jei jis nedėmesingai praleidžia pro ausis mandagiuosius “žinoma, gerai” ir net po dešimto karto vis tiek reikalauja teisybės. Bet atmink: jokių maldaujančių intonacijų, kaprizingo pasipūtimo ir trepsėjimo kojyte! Tipo, “nu pasakyk! Pasa-a-a-ky-y-y-k! Arba aš įsižeisiu!“. Tai ne pagal taisykles ir išvis kažkaip neseksualu. Ir patikėk, jei jos jau atvers savo burnas, kad išsakytų Tau savo skundus ir pageidavimus, Tu suprasi, kad neveltui jos skaito meilės romanus ir žiūri sentimentalius filmus. Ir dar. Jei jų erotinėse fantazijoje Tu figūruoji kaip mielasis Ignasijus, atsiliepk į sugalvotą Tau vardą.

 

P.S. Žinoma, gali manyti, kad su moterimis lengviau apsieiti klasikiniais metodais – išlaidauti “ant gėlių”, vedžioti jas į kiną, lydėti iki durų. Moterys tam neprieštarauja. Bet pripažink, mano drauge, Tu juk taip nemanai?