Tas baisusis žodis „fobija“! Tarsi sinonimas ne ką švelnesniam terminui „kompleksai“. Ir abu terminai tokie būdingi kiekvienam žmogui, ir taip aitrinantys jau ir taip nelengvą kiekvieno mūsų gyvenimą – vieni bijo aukščio, kiti vorų, treti – Verygos. Ir kiekvienas, kartoju, kiekvienas – neišvengiamai bijo moterų.

Iš kur atsiranda tos fobijos ir tie kompleksai? Kaip su jais kovoti?

Pradžiai, susidėliokime terminologiją į lentynėles. Šiaip kasdieniame gyvenime vienų ar kitų veiksmų/objektų baimė gali kelti rimtą diskomfortą, tačiau iš esmės leidžia gyventi aktyvų lytinį gyvenimą ir kurti normalius santykius su savo partnere. Baimė virsta fobija tik tada, jei ji pradeda dominuoti ir trukdo vyriškiui gauti malonumą iš gyvenimo. Todėl neverta prirašyti sau kompleksus ar fobijas tai, ką Tu atsimeni tik pagirių metu arba įtemptu momentu darbe, ypač, jei visas gyvenimas iš esmės yra šokoladas. Tačiau jei kalba eina apie įkyrią nuolatinę būseną, kur niekada neapleidžia, ekspertai į tai pradeda šaukia vienu balsu: laikas apsilankyti pas specialistą. Ir jei vyras palaipsniui įveikia visus iškylančius sunkumus, profesionalų požiūriu, tai laikoma patirties įgijimu. Tačiau jei vyras net liaujasi bandęs tuos kompleksus įveikti, tada tokios baimės gali peraugti į milžinišką problemą ir netgi keisti likimus.

Jei Tu jaudiniesi prieš pirmąją naktį su savo mergina, kurią myli, tai dar jokia ne fobija. Pavojaus varpais reikia skambinti tik tada, jei Tave baugina pati fizinio artumo perspektyva, dėl kurios su niekuo net nesusipažįsti, jau nekalbant apie kritimą į vieną lovą. Taigi, paskaityk šias rekomendacijas, sutelk visą likusią drąsą ir pirmyn! Dažniausiai tai įmanoma padaryti ir be specialistų pagalbos, kuri reiškia, kad tradiciškai bus išnarpliota visa Tavo vaikystė ir sapnai, Tavo santykiai su tėvais ir kitais žmonėmis – o ,kaip pats žinai iš populiariosios literatūros, po tokių narpliojimų dažniausiai belieka tik pulti į dar didesnę depresiją.

TIK NE AŠ!

Fobija: vyras bijo būti merginai pirmuoju.

Literatūroje ir pornografiniuose filmuose būti „pirmuoju“ atrodo labai seksualu ir kažkas užvedančio bei jaudinančio abi puses. Tuo pačiu, ir labai svarbaus – net jei ji PO TO ji panorės užmiršti Tave kaip baisų sapną, vargu ar jai tai pavyks, taigi, pasišiukšlinti nevalia. Iš kitos pusės, net jei ir nepavarysi, iš kur ji žinos, kaip iš tikrųjų turėjo būti? Jei toks žinojimas Tave nuramina, tada viskas tvarkoje. O štai šaltas prakaitas išmušantis Tavo išlakią kaktą vien pagalvojus apie nekaltą tatuiruotą panelę, nerangiai drimbančią ant gulto, tai jau fobija. Iš principo tai yra labiausiai paplitusi vyriška fobija, juoba kad sutikti savo gyvenimo kelyje nekaltybės dar nepraradusią merginą nėra taip jau sunku (šiais laikais!). Beje, blogiau, jei įsimylėjai į vieną iš jų. O šiaip atsargumas merginos atžvilgiu yra normalus dalykas. Bet baimė, kuri sąlygoja Tavo elgesio pokyčius, jau reikalauja korekcijos. Žinoma, vyras gali pergyventi dėl daugelio veiksnių – ar sugebės, ar nenukamuos savo merginos, neatneš jai skausmo ir t.t. Išeitis: pasitelkti žinias, paskaityti specializuotos literatūros ar tiesiog pakalbėti su seksologu.

BEGALYBĖ

Fobija: „Don Žuano kompleksas“ – savigarbai užtikrinti neužtenka vienos merginos.

Pakaitinti savo ego galima ne tik nekaltybių atėmimo gausa, bet ir leidžiant laiką su kitokio pobūdžio merginomis. Svarbiausia, kad merginų būtų daug ir įvairių. O ir draugai pavydi apturėtų merginų gausos, nors akstinas tokiam pavydui yra gana abejotinas. „Don Žuano kompleksas“ pasireiškia nenoru (o dažnai ir nemokėjimu) kurti bendrus santykius. Ir jei Tavo gyvenime nebuvo nieko, net iš tolo primenančio romaną, vertėtų susimąstyti.

Šio komplekso pagrindą sudaro patino instinktas apvaisinti kuo daugiau patelių. Naujos pažintys jam veikia kaip narkotikas, suteikiantis galingą stimulą. Kurgi ne! – tokios medžioklės metu išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, savo poveikiu primenančios morfinus. Tačiau už fasadinio tokio šaunaus šelmio ir suvedžiotojo paveikslėlio slypi tiesiog nepasitikėjimas savimi.

Kai kurie specialistai teigia, kad „Don Žuanas“ kitų moterų sąskaita siekia tai vienintelei moteriai, kuri jį kadaise atstūmė. Toks vyras abejoja savimi, nuolat kvestionuoja save, ar jis išties geras lovoje, ir todėl pastoviai stengiasi tai sau įrodyti. Toks vyras dažniausiai turėjo nepilnavertę vaikystę, o daugelis „Don Žuanų“, beje, kaip teigia bejausmė statistika, vaikystėje net nebuvo maitinami krūtimi, todėl ir nėra pratę prie moteriško švelnumo ir pasitikėjimo priešinga lytimi. „Don Žuanų“ mamos taip pat dažniausiai savo gyvenimuose pirmu numeriu statė karjerą. Toks vyras, jau nuo pat kūdikystės manantis, kad moterys yra nepatikimi subjektai, dažniausiai meta jas pirmas. Taigi, patarimas – šios fobijos įveikimui visų pirma reikia išmokti pasitikėti kitais.

NIEKŠAS

Fobija: „visos bobos – kvaišos!”

Moteris už vairo – tiesiausias kelias į globaliąją katastrofą. Kaip ir moteris viršininko kėdėje. Tiesą sakant, moters buvimas visur, išskyrus virtuvę, bažnyčią ir vaikų kambarį  – blogas ženklas, ar ne? Mąstanti moteris, reiškianti savo nuomonę ir ambicijas erzina Tave, o Tavo įžeistos damos tarpusavyje šnabždasi, kad tokio agresyvaus šovinizmo priežastis gali būti Tavo užslėptas homoseksualizmas (tiesa, damų pokalbiuose vartojamas paprastesnis ir iškalbingesnis išsireiškimas).

Žinoma, seksualinė orientacija gali būti ir ne prie ko. Dažniausia tokio požiūrio priežastis – neharmoninga tėvų šeima: tėvo nepagarba motinai arba sūnų žeminanti motina. O ir paauglystė tokių vyrų buvo nuobodi: jie nenešiojo  mergaičių portfelių, nerašė joms raštelių, nekvietė jų į kiną. Vyras, suvokiantis šią savo problemą, taip pat turi suvokti, kad mylėti irgi reikia mokytis. Meilė – tai viso labo tik pagarba, draugystė ir aistra. Kiti meilės modeliai – tai jau nukrypimas.

ANGELAI IR DEMONAI

Fobija: vyras sudievina savo moterį. 

Na gerai, neapykanta moterims – tai tikrai ne apie Tave. Nes kaip gi galima nemylėti šių dieviškųjų sutvėrimų, kurios yra ne tik švelnesnės, geresnės ir kruopštesnės už mus, bet dar ir dovanoja naują gyvybę? Tavo mama, pavyzdžiui, moteris, o Tavo žmona ateityje taps kažkieno mama (jei dar tokia netapo). Todėl visi nešvarūs dalykėliai lovoje yra neįmanomi su Tavo mylimąja. Net jei ji pati to prašo. Netgi jei ji labai prašo. Atsimeni tą filmą „Amalyze this“, kuriame Roberto De Niro herojus sako, „kaip gi mano žmona gali man čiulpti bybį ir po to tomis pačiomis lūpomis bučiuoti mūsų vaikus?“?

O Tu pats niekada nepagalvojai, kad deivės taip pat nori kažko karštesnio?

Moters sudievinimas yra būdingas vyrams su hirpertrofuotu „motinos kompleksu“, reiškiančiu, kad nuolatinis keliaklupsčiavimas prieš savo motiną ir motinos-moters funkcijų suniveliavimas trukdo jiems suvokti savo partnerę realybėje.

Dažniausiai toks kompleksas formuojasi, jei motina vaikystėje savo sūnui nuolat demonstravo savo pranašumą. Toks jausmas taip pat atsiranda ir pernelyg mėgaujantis pornografija, kuri iškreipia sekso kaip meilės akto paskirtį. Norint įveikti tokio „šventojo vaizdo“ barjerą, reikia nuolat įterpti į savo lytinį gyvenimą fizinius seksualumo elementus: kojines, ryškią kosmetiką, batelius lovoje ir pan. Moterys, beje, pačios mielai su tuo sutinka.

„PIRMAS BACHŪRAS MŪSŲ KAIME“

Fobija: „jos manęs nevertos!”

Kodėl Tau patenka vienos durnės? Aplink tiek daug gražuolių, tačiau susipažįsti su jomis artimiau, ir… prapuola visa aistra. Ji neskaitė Vydūno, o ta kita, jei įsižiūrėsi geriau, yra truputį žvaira, o trečioji – o siaube! – kartą Tavo akivaizdoje krapštė nosį! Jokia moteris yra neverta Tavo kompanijos, todėl Tu pasirenki išdidžią vienatvę. Kaip tai vadinasi? Žinoma, „Narcizo kompleksu“!

Šis kompleksas kamuoja vaikystėje pernelyg lepinamus ir giriamus vaikus, kurie neišvengiamai pavirto infantiliais suaugusiais su pernelyg padidinta saviverte. Nuolatinis nusivylimas verčia protingus vyrus manyti, kad jie nėra Visatos centras, o tiesiog jos dalelė (kas, beje, ir yra, jei jau po teisybei…). Tam, kad taptum kantresniu ir tolerantiškesniu, reikia pradėti nuo savikritikos. Kai tik vyras suvokia, kad jis nėra idealus, tada jam paprasčiau surasti sau taip pat neidealią merginą, kurią jis sugebės pamilti.

TAVO MAMA

Fobija: mergina nepanaši į jo motiną.

Suvokti savyje taip vadinamąjį „Edipo kompleksą“ yra sunkiausia iš visų. Juk kas blogo tame, kad Tu myli savo mamą ir svajoji rasti merginą, panašią į ją? Nieko, be abejo, išskyrus tai, kad jau dešimta kandidatė nepraeina Tavo išbandymo ir palyginimo su savo kūnu ir krauju. Tu nepatikėsi, tačiau pasaulyje yra gausybė Tavęs vertų moterų, kurios, nepaisant milijono pranašumų, visgi minko kotletus blogiau už Tavo mamą ir nesutinka keisti Tavo kojines, kai Tu drybsai su 37,2 temperatūra! Tačiau tai dar nereiškia, kad jos Tavęs nemyli. Tiesiog Tu jau esi suaugęs berniukas.

Paauglystėje kitų mergaičių lyginimas su savo mama yra nuolatinė tendencija, tačiau suaugusiam vyrui tai jau per daug. Žinoma, gerbti tėvus reikia, tačiau dar svarbiau yra gyventi savo gyvenimą. Beje, mama, norėdama būti visada pirmoje vietoje dažniausiai kritikuoja Tavo išrinktąsias, mokydama taip daryti ir savo sūnų, paversdama jį nesavarankišku berniuku, nemokančiu daryti sprendimo. Ką daryti? Nupjauti bambagyslę ir suaugti: galiausiai pradėti gyventi atskirai, susitikinėti su merginomis ir pačiam priimti sprendimus.

TAI DAR NE GALAS

Fobija: „ar sugebėsiu ją patenkinti?”

Pradėti vanotis iš anksto jaudinantis dėl nesėkmingos sekso pabaigos nelabai malonu. Baimė dėl ejakuliacijos (nuleisi arba pernelyg greitai, arba išvis nenuleisi) trukdo atsipalaiduoti, o įtampa ir stresas gali iš tiesų paveikti sekso kokybę. Kaip išsiveržti iš šito uždaro rato?

Vyrai dažnai išgyvena „seksualinės nesėkmės laukimo“ sindromą. Tai trikdo ne tik ejakuliaciją, bet ir pačią erekciją, ar ne? Žinoma, bet kuris seksologas pasakys, kad tam įveikti reikia praeiti psichoterapijos kursą ir užsiimti specialia fizioterapija, atstatančia reikiamus refleksus. Tačiau taip pat reikia suprasti tai, kad jei moteris myli Tave tik už seksą, tai jau ne santykiai, o barteris. Gi Tave mylinti partnerė supranta, kad apsišlifavimui reikia trupučio laiko. Todėl nepasitikėjimo savimi atveju reikia kurti ir tobulinti santykius, o ne mėtytis nuo damos prie damos.

Tačiau tada iškyla kita problema – net jei Tu atitinki vidutinius statistinius rodiklius, t.y., neužtempi proceso ir nešaudai per greitai, tada kur garantija, kad Tavo partnerė pajuto maksimalų malonumą? Kodėl ji neksvirtuoja ir apogėjuje nepraranda sąmonės? Gal jai su savo buvusiuoju būdavo geriau ir ji greitai mes Tave?

Dauguma vyrų išties tikisi iš moters 100 procentinio organiškumo (nors moterų tarpe šis rodiklis siekia vos 50 procentų. T., vos pusė moterų iš tiesų pajunta orgazmą su bet kuo). Taip, būna atvejų, kai moteris palieka savo vyrą dėl orgazmo trūkumo. Kartais jos tokias pretenzijas pareiškia ir balsu. Tačiau suvis dažniausiai jos tai padaro tik siekdamos įžeisti savo partnerį, kitais žodžiais, meluoja. Būtina suvokti, kad nepasitenkinimą lemia tai, kad santykiai tiesiog nesiklosto, o ne dėl to, kad vyro štolcas nėra aštuonbriaunis. O vyriškas noras visais įmanomais būdais savo moteriai „suteikti orgazmą“ dažniausiai atsiranda iš to, kad moterys tiesiog iš principo negiria savo vyrų, kurie pradeda maldauti komplimentų pačiu banaliausiu būdu.

NAUJAS POSŪKIS

Fobija: nauji eksperimentai.

Daug kalbama apie tai, kaip įkalbėti merginą pabandyti naujus triukus lovoje, tačiau labai retai išgirsi patarimus, kaip save patį įkalbėti naujiems eksperimentams. O juk tai yra kur kas sudėtingiau nei sugundyti kuklią gimnazistę. Ir jei ta gimnazistė staiga pati pradeda siūlyti vaidmenis su guminio bumbulo ar botagėlio panaudojimu, Tave pradeda kankinti įtarimas, kad jis gal ne visai normali?

Būtina suprasti esminį skirtumą – ar Tu tiesiog bijai eksperimentų, ar Tu jų tiesiog nenori. Daugumai vyrų, jau žinančių, kas jiems patinka, nuolatiniai eksperimentai yra nereikalingi. O štai jei norisi, bet baisu, tai jau kitas reikalas. Gali kilti būgštavimai, kad pradings erekcija, ir tai sugadins moteriai šventę. Reikalą taip pat gadina stereotipai, kad padori mergina „taip nedaro“ ir nieko panašaus pati nesiūlo. Bet svarbu ir suprasti, kad eksperimentas – tai visų pirma žaidimas, kurį sugalvojo ne vaikai kieme, o du suaugusieji savo miegamajame, ir į tai reikia žvelgti ypatingai atsipalaidavus. Su malonumu, kaip sakoma.