Įsimyli ne tik žmonės, vienas kitą myli ir paukščiai, ir bitės, netgi dresuotos blusos. Ir ne kartą esame visi savęs paklausę – kaip ir kodėl mus apima tas jausmas, dažnai vedantis prie kančios arba verčiantis elgtis neracionaliai? Visa tai gali atrodyti esą už logiško aiškinimo ribų, tačiau iš esmės atsakymas į šiuos klausimus yra beveik žinomas…
Vienas iš dešimties pasaulio žmonių šiuo momentu yra į kažką beprotiškai įsimylėjęs. Meilė yra labiausiai geografiškai paplitęs jausmas, amerikiečių apklausos duomenimis, tik penki iš 1000 apklautųjų sakėsi niekada nemylėję, o likusieji prisipažino buvę bent kartą gyvenime pasidavę šiam jausmui. Taigi, kas yra ta euforija, vadinama meile?
Į šį klausimą yra atsakinėję ne tik psichologai ar poetai, racionalų atsakymą bandė pateikti ir biologai, ir anatomai. Pavyzdžiui, zoologai meilę aiškina, gyvūnų elgesio stebėjimais paremtomis išvadomis apie žmogaus organizmo biochemiją.
Biochemikai tiki, kad patrauklumas kitam žmogui yra apsprendžiamas papildomu adrenalino kiekiu mūsų kraujyje – to paties hormono, kurį išskiria glandos streso metu. Stimuliuojamos glandos taip pat išskiria ir kitą hormoną – kortizoną, kuris sukelia organizme euforijos ir padidėjusio seksualinio aktyvumo efektą.
Visų pirma, tai kad jūs esate sujaudintas kito žmogaus, išduoda jūsų akys – adrenalinas išplėčia akių lėlytes. Tai aštrina ir mūsų regėjimą, tai paaiškinama, nes Renesanso epochos italų dailininkai, norėdami paaštrinti savo regėjimo pojūtį, į akis prisilašindavo lėlytes plečiančių beladonos lašų.
Neseniai amerikiečiai pabandė tai įrodyti kitu metodu – daugeliui vyrų buvo rodomos paeiliui dvi moterų dvynių nuotraukos – vienos su paprasta akių išraiška, kitos – su išplėstais vyzdžiais. Vyrams labiau patiko moteris su išplėstomis akių lėliukėmis. Vėliau tyrimais buvo įrodyta, kad padidinant adrenalino srautą – biochemiškai ar psichologiškai – žmonės yra labiau jautresni įsimylėti negu tie, kurie sėdi ir laukia, kol tai atsitiks.
Britų Kolumbijoje buvo padarytas keistas eksperimentas su dvejais tiltais per Kapilano upę – vienas iš jų buvo nepatvarus ir aplūžinėjęs bambukinis tiltas, svyruojantis 70 metrų aukštyje, kitas, netoliese esantis – tvirtas betoninis ir garantuotai patikimas. Patraukli eksperimente dalyvaujanti moteris sustabdydavo vyrus, atsitiktinai perėjusius vieną ar kitą tiltą ir paprašydavo padėti užpildyti apklausos duomenis. Lyg tarp kitko ji dar sugebėdavo jiems įbrukti ir savo namų telefono numerį.
Ką gi, vėliau jai paskambino kur kas didesnis skaičius tų vyrų, kurie buvo perėję pavojingesnį tiltą. Tai leido tyrinėtojams padaryti išvadą, kad meilė iš esmės yra panaši į kitas emocines būsenas – padidinkite adrenalino antplūdį, priverskite širdį mušti greičiau, ir galite tikėtis, kad netrukus jus pervers Kupidono strėlė… Pastebėta, kad per tokias visaliaudines krizes kaip karai ar žemės drebėjimai daugiau žmonių dažniau įsimylėdavo – greičiausiai dėl adrenalino kiekio kraujyje.
Tačiau romantikų tvirtinimai, kad meilė yra ypatingas jausmas taip pat turi savo paaiškinimą. Ypatingumas yra aiškinamas unikaliais smegenų elementais, veikiančiais tik aistros momentais. Manoma, kad tuo metu, kai mes įsimylime, organizmas gamina medžiagą, vadinamą feniletilaminu – FEA, kuris savo poveikiu yra panašus į žinomo narkotiko – amfetamino savybes. FEA kol kas yra neištirtas, ir niekas nežino, kaip ir kurioje smegenų dalyje jis atsiranda, tačiau nustatyta, kad įsimylėjusių žmonių kraujyje jis veikia smegenų receptorius, kurie pažadina komforto ir palaimos jausmą.
Natūraliausiu šio chemikalo šaltiniu yra laikomi kokos lapai, nors jo pakaitalas taip pat randamas ir rožių žiedlapiuose, ir, tuo remiantis yra paaiškinama, kad vyrai mėgsta moterims dovanoti gėles bei šokoladą. Prie FEA yra įprantama, todėl pasitraukimo nuo jo simptomai gali sukelti ilgesį ir lengvą depresijos formą. Kai kurie mokslininkai teigia, kad abipusės meilės būsenos nutraukimo simptomai gali atitikti agonija bei jausmus, išgyvenamus, atprantant nuo amfetamino vartojimo.
Nors racionalesnės meilės šaknys glūdi biochemijoje, tačiau meilei mūsų smegenys yra užprogramuoti ypatingu būdu, kuris verčia mus daryti neįtikėtinus dalykus, kai mes mylime. Psichiniai ligoniai iš prigimties arba turėję smegenų traumas pacientai patvirtina šią teoriją. Nors jie gali justi daug emocijų, tačiau meilės jausmas jiems yra svetimas ir neįmanomas. Tai leidžia padaryti išvdą, kad kelias smegenyse, vedantis prie įsimylėjimo būsenos yra sunaikintas arba užblokuotas – įsimylėti gali tik psichiškai sveiki žmonės. Niekas negali išsiaiškinti, kurioje smegenų dalyje tie procesai vyksta, manoma, kad tai hipotolamikiniame regione – vienoje iš anksčiausiai išsivystančių smegenų dalių.
Trečiosios meilės aiškinimo teorijos šalininkai teigia, kad meilė yra genetinis dalykas. Jų teigimu, jeigu žmonija nelaikytų sekso ir meilės maloniu dalyku, visi žmonės būtų pasmerkti išnykimui. Todėl meilė yra valdoma genų ir yra perduodama iš kartų į kartas. Žmonės, išgyvenantys stiprias ir malonias emocijas yra tie, kurie mylės ir turės vaikų. Žmonės, kuriems nerūpi seksas ir meilė, neturės vaikų ir nesiųs savo genų į kitas kartas.
Remiantis tokia teorija, mes turime paaiškinimą, kodėl meilė yra pozityvi emocija ir kodėl yra tokia galinga jėga. Kuo galingesnė ir pozityvesnė meilė yra apėmui partnerius, tuo stipresnės savybės bus išreikštos kitoje kartoje. Tai primena užtrigusį variklį, kuris niekada nesustos.
Pagal šią teoriją taip pat yra aiškinama, kodėl mylintys vyrai ieško moteryse skirtingų savybių negu moterys vyruose. Moterys mėgsta sveikus ir galingus vyrus, žibančius savo švelnumu, nors šiais laikais galia gali būti labiau suprantama kaip finansinė arba politinė padėtis negu fizinė kūno sudėtis. Tokios charakteristikos galėtų būti idealios ankstesniems laikams, nes kartu tai sudaro gerą kombinaciją ginti ir auginti šeimą, ir tuo pačiu leisti vyrui perduoti savo genus kitai kartai. Vyrai taip pat mėgsta sveikas ir vaisingas moteris, kurios yra pajėgios perduoti genus kitai kartai.
Tai gali atrodyti logiška, tačiau nepaaiškina, kodėl ir kaip mes pasirenkame partnerius iš tūkstančių panašių bei tinkamų žmonių. Kodėl mes iškart įsimylime į kai kuriuos žmones?
Kaip bebūtų keista, tačiau žmones vienus prie kitų labiausiai traukia tarpusavio, nors iš pradžių tai net sunku ir įsivaizduoti. Nuo pat savo gimimo dienos mes siunčiame žodžiais neišsakomus signalus aplinkiniams visais įmanomais būdais – vaikščiojimu, laikysena, kalbos tonu, veido išraiška, apranga ir kitais judesiais. Ir jeigu jūs viename kambaryje esančius žmones paprašytumėte susiporuoti pagal įsivaizduojamą tinkamumo lygį, jie natūraliai pasirinktų panašių į save šeimų, socialinių klasių ir auklėjimo atstovus. Mes visada ieškome kažko panašaus į save, nors negalime paprastai įsivaizduoti, kas tai iš tikrųjų yra. Taip sukuriamos gerų tėvų veikų dirbtinės poros, todėl taip nuostabą kelia ir morganatinės (skirtingų luomų atstovų) santuokos.
Veido bruožai taip pat turi didelę įtaką partnerio pasirinkimui. Žmonės ieško ilgalaikio bendravimo su tais, kurie yra panašaus patrauklumo lygio. Tai buvo patvirtinta keliais tyrimais. Dalyvavusiems eksperimente asmenims buvo parodytos keliolikos vestuvinių nuotraukų atskirtos dalys – jaunieji atskirti vienas nuo kito, ir paprašyta pagal veidus nustatyti veidų patrauklumo laipsnį. Kai poros vėl buvo atstatytos, pasirodė, kad eksperimenete dalyvaujantys porų veidus klasifikavo panašiais lygiais.
Mes ne tik įvertiname kitus pagal savo sukurtą skalę, bet kiekvienas iš mūsų savo galvoje nešiojasi ir tą grubų supratimą, kiek patrauklūs yra mūsų pačių veidai. Mes suvokiame, kad jeigu kabinsime žmogų su aukštesniu patrauklumo laispniu, turime didelį šansą būti atstumtais.
Bet kuriuo atveju, kad ir koks bebūtų atsakymas, kaip ir kodėl mes mylime kitus žmones, viena yra aišku – Motina Gamta sukūrė šitą procesą ir pavertė jį palaimingu bei maloniu tam, kad žmonės būtų kartu ir gimdytų savo vaikus.
MEILĖS ELIKSYRAI
Jau nuo neatmenamų laikų žmonės bandė sukurti universalųjį “meilės eliksyrą” – priemonę priversti įsimylėti geidžiamą asmenį. Tiek tautosakoje, tiek realiame pasaulyje žinoma daug istorijų apie meilės alchemikų bandymus sumaišyti įvairius preparatus, ir duoti jų paragauti norimam asmeniui. Kaip bebūtų keista, tačiau be žinomiausių kvepalų ar erotiškos formos vaisių, tai buvo ir nuodai. Tačiau tokie bandymai dabar veda prie retų gyvūnų išnykimo.
Daugelį amžių kai kurios maisto, gėrimų, augalų, priekonių ir vabzdžių rūšys buvo laikomos meilės stimuliatoriais. Šokoladas, riešutai, saulėgrąžos, avokado vaisius, morkos, mango ir žuvis perėjo per populiarias mitologijas kaip dalykai, skatinantys pulso padažnėjimą. Tačiau laiudise skoniai ir kultūros skiriasi. Prancūzijoje česnakas yra laikomas stimuliatoriumi, Graikijoje jis yra aistros užmušėjas. Ar mokslui yra žinomi kokie nors realūs meilės bei sekso stimuliantai? Kuo rėmėsi “Viagros” kūrėjai?
MAISTAS. Bent 200 maisto rūšių, laikomų stimuliatoriais, mokslininkai nerado jokio aktyvaus bendro elemento. Iš to buvo prieita išvados, kad realus seksualinio aktyvumo padidėjimas nuo maisto yra tik vaizduotės padarinys. Kai kurie prieskoniai, tokie kaip čili pipirai sukelia tokį efektą, bet tai dėl to, kad jie turi savo sudėtyje cheminį elementą, kuris erzina mūsų vidinius organus bei šlapimo pūslę tuo pačiu principu, kaip ir degina mūsų burną bei liežuvį. Austrės irgi gali būti laikomos stimuliantais, nes jų sudėtyje gausu cinko, kas yra labai svarbi medžiaga spermos gamybai ir yra sudedamoji dalis tų hormonų, kurie sukelia seksualinį aktyvumo padidėjimą.
Vienintelis atrastas natūralus stimuliatorius yra gaminamas iš centrinėje Afrikoje augančio “Johimbine” medžio (Corynanthe yohimbine) – vietiniai gyventojai ji naudojo seksualinei galiai pakelti. Jo nuoviras padidindavo kraujo kūnelius lytiniuose organuose, sukeldami erekciją vyrams ir padidindami genitalinį jautrumą moterims. Tačiau šis vaistas yra rizikingas vartoti – didelės koncetracijos jis numuša kraujo spaudimą širdyje bei smegenyse – mirtina dozė – 3000 ml.
Daugeliu atveju meilės eliksyro buvo bandoma įpiršti nieko nenutuokiančiam partneriui –žinomiausias yra skystis vadinamas “Ispaniškąja musele”. Ji gaminama iš džiovintų ir sumaltų vabzdžių (Lytta vesicatoria), kurie yra gausus kantarido, t.y. chemikalo, sukeliančio stiprią alerginę reakciją, šaltinis. Net ir šiame amžiuje buvo atvejų, kai moterys buvo nunuodijamos per didele “Ispaniškosios muselės” doze. 1930 metais Londone vaikinas apliejo savo merginos kokosinius ledus “Ispaniškaja musele”, ir po dviejų dienų ji mirė baisioje agonijoje. Tačiau “Ispaniškoji muselė” buvo pradėtas naudoti kaip stimuliantas nedidelėmis dozėmis, kai buvo nustatyta, kad ji veikia uretrą – liauką, jungiančią penį ir šlapimo pūslę.
Aršenikas yra žiurkių nuodas, tačiau vartojamas nedidelėmis dozėmis jis buvo laikomas tonizuojančiu preparatu. Aršenikas buvo populiarus dalykas karalienės Viktorijos laikais, jį vartojo netgi žymusis rašytojas Charlesas Dickensas, siekdamas pagerinti savo vyriškąsias galias. Aršeniko poveikis buvo atrastas naudojant kaip vaistą tuberkuliozininkams gydyti. Gydymo aršeniku pabaigoje medikai pastebėjo, kad pacientai tapo labai seksualiai pajėgūs ir susijaudinę.
Buvo nustatyta, kad aršenikas, kaip tonizuojantis dalykas pagreitina organizmo metabolizmą – žmogus tampa budresniu ir seksualiai aktyviu. Tai paaiškin, kodėl tokie maistai, turintys aršeniko savo sudėtyje – plekšnė ir vėžiagyviai buvo laikomi sekso stimuliantais.
Kvepalai taip pat yra uždegantis dalykas, nors gaminant daugumą kvepalų, naudojamos visiškai neromantiškos medžiagos – gyvūnų sekrecinės išskyros.
Muskusas – pats pagrindinis komponentas – yra gaunamas iš Himalajų elnių. Jis randamas maišelyje prie pat penio ir būna labai aukštos koncentracijos per pavasario rują. Elnienei tai visada yra seksualinis užvedimas, ir todėl muskas buvo laikomas stimuliatoriumi. Paryžiaus kurtizanės pereitame amžiuje nešiodavo muskuso maišelius tarp krūtų, ir net šiandien tai yra būtinas brangių kvepalų gamybos komponentas.
Tačiau nemaloniausias dalykas pasaulyje yra gyvulių žudymas dėl stimuliatoriams reikalingų komponentų. Pvz., manoma, kad Indijos raganosio rago dulkės yra tinkamas stimuliatorius, todėl net keli jo gramai gali kainuoti 50 dolerių, o visas suaugusio raganosio ragas kainuoja iki 10 000 dolerių. Nors tyrimais įrodyta, kad tai tik mitas, tačiau daug kur Rytuose šie ragai parduodami kaip lytinio aktyvumo stimuliatorius. Šio amžiaus pabaigoje pasaulyje beliko apie 5000 raganosių, nors dar 1971 metais jų buvo apie 65 tūkstančius. Kaip ir tigrai dėl savo penio, virto vyne… Nors tai ne ką geresnis stimuliatorius negu viščiukas, virtas tame pačiame vyne. Pasaulyje beliko ne daugiau kaip 5000 tigrų, ir manoma, kad jie sparčiai nyksta. Nes žudynės vardan žmogiškojo meilės eliksyro tebevyksta…
(Straipsnis spausdintas žurnale „Vyras ir moteris”)