NĖRA TOKIO DALYKO KAIP KVAILI KLAUSIMAI, YRA TIK KVAILI ATSAKYMAI. DRĄSIAI KLAUSKITE. GIEDRIUS DRUKTEINIS JAU IR TAIP SPRENDŽIA DAUG JŪSŲ PROBLEMŲ, IŠSPRĘS IR DAR ŠIĄ VIENĄ.
KL: Merginos kartais manęs klausia, kiek per savo gyvenimą turėjau kitų moterų? Kiekvieną kartą pasimetu ir nežinau, kaip atsakyti. Pasakysi, kad nedaug, atrodysi lūzeris. Pasakysi, kad daug, įsižeis. Koks atsakymas teisingiausias?
ATS: Žinai, aš pats kadaise nustebau, perskaitęs, kad statistinis Britanijos vyriškis, sulaukęs 21 metų, per savo gyvenimą vidutiniškai yra turėjęs tik tris moteris. Man tai pasirodė neįtikėtinai mažai, ypač įvertinus gana gyvulišką britų prigimtį. Tačiau šis klausimas, kiek tų moterų optimalu turėti, kad atrodytum kietas, o ir padorus, jaudina pasaulį jau daug metų. Sociologai teigia, kad apklausus tiek moteris, tiek vyrus, išvestas atsakymas yra „dešimt“. Tokį skaičių pranešti savo mylimajai man atrodo nelogiška ir per daug. Tačiau būtina atminti, kad tik trečdalis moterų iš tikrųjų nori tai žinoti. Todėl, mano manymu, geriausias atsakymas yra banalus, bet veiksnus: „viskas, kas buvo iki Tavęs, dabar jau nebesiskaito“. Ir belieka tikėtis, kad Tavo mergina bus pernelyg kvaila, kad tokiu atsakymu patikėtų, arba pernelyg protinga, kad tuo irgi patikėtų.
KL: Pasimatymams su mergina visada rinkdavausi kavines, kur man patogu, skanu ir jauku. Tačiau girdėjau, kad merginos visada vertina vaikino vietos pasirinkimą, ar ji pakankamai brangi ir prabangi. Ar tikrai taip?
ATS: Moterys Tavyje iš principo projektuoja viską – kaip Tu apsirengęs, ką valgai, kokios muzikos klausai. Ir atsakymas į Tavo klausimą yra TAIP. Tai svarbu. Klišė „kavinės/restorano prabanga – aukštas reitingas“ egzistuoja. Pasimatymo vietos lygs jai signalizuoja apie: a) Tavo gastronominį skonį; b) gerą išauklėjimą, gal net ir etiketo išmanymą; c) finansinius kavalieriaus pajėgumus. Yra, nors ir nedaug moterų, kurios ieško tiesiog „gero žmogaus“. Ir jei su tokia susidūrei, tada svarbiausia išties pasirinktos vietos jaukumas ir dvasingumas. Merginos tipažas diktuoja vietos pasirinkimą.
KL: Esu nusižiūrėjęs vieną merginą, bet jos labai droviuosi. Šalia jos neberandu tinkamų žodžių. Kaip save pakeisti?
ATS: Išbandyk metodą, kurį kadaise taikė mano jaunystės draugelis Dainius (pravarde „Kipšas“, beje, savo laiku vadovavęs gaujai, ginklu kovojusiai su tokio Genadijaus Rožko gauja dėl Lazdynų kioskelių reketavimo „stogo“) – jis buvo kietas vyrukas, tačiau atsidūręs per 10 metrų nuo mylimos moters, pasimesdavo (dabar, beje, jis ją vedęs ir vis dar neišskyręs). Tada mintyse jis ją įsivaizduodavo savo mergina – modeliuodavo situacijas, kurdavo dialogus, svajodavo, kaip jie kartu važiuoja atostogauti į Picundą… Galiausiai jis taip suvokė tą mergina sava ir artima, jog realus bendravimas su ja pavirto ramiu, vos ne savininkišku. Svarbiausia, viską reikia inscenizuoti gyvai, su spalvomis ir detalėmis, maždaug, kad viskuo pasitenkintum.
KL: Seksualinis gyvenimas pavojuje! Eilinėmis savaitės dienomis mano žmona tvirtina esą taip pavargusi darbe, kad nenori su manimi mylėtis. Savaitgaliais viskas tvarkoje. O man jos norisi. Ką daryti?
ATS: Seksas – komandinis sportas. Jei viena pusė negali/nenori, verskis kad ir per galvą, malonumo nebus. Verčiau jau padaryk jai atpalaiduojantį masažą. Tai tas pats lindimas prie jos, tik inteligentiškesne forma. Ir jei iš penkių masažo seansų trys baigsis seksu (plius du savaitgalyje), – štai tau ir subalansuotas seks-racionas!
KL: Permiegojau su darbo kolege. Ji nori pratęsimo, o man jau nebesinori. Kaip jai tai paaiškinti, kad jos neįžeisčiau ir niekam nereikėtų išeiti iš darbo?
ATS: Yra metodas, rimtų žigolo tarpe jis vadinamas gana bjauriai – „pūvanti mėsa“. Jo esmė – nevenk kontakto, bet turėk objektyvių priežasčių nieko nedaryti bendrai. Ji Tau rašo, atrašyk, „sorry, biškį vėliau“. Ji Tave kviečia gerti kavos – „soriukas, perėjau ant herrbatos“. Jis Tave kviečia į svečius – „soriukas, šian negaliu, pažadėjau draugui pernešti baldus/nuvesti bobutę į G&G Sindikato koncertą“. Svarbiausia, nebėgiok nuo jos, išlik konktakte. Normaliai merginai turėtų užtekti dviejų-trijų savaičių tokio neromantiško bendravimo, kad ji nustotų kurti planus bendrai ateičiai su Tavimi, Mendelsono maršu ir lėlėmis ant „Volgos“ kapoto. O nenormaliai merginai, kuriai visur vaidenasi meilė iki grabo lentos, beliks papasakoti graudžią istoriją, apie savo širdį, jau seniai ir beviltiškai užkariautą/užburtą paslaptingos „juodosios pikų damos“ (nors naktis su ta kolege buvo nuostabi!). Kuo patetiškesnė bus Tavo kalba, tuo daugiau šansų, kad ji pasitrauks (ar iš pagarbos Tavo jausmams, ar tiesiog galvodama, kad Tu trenktas).
KL: Mergina mane metė. Po trijų savaičių – jos skambutis. Pradėjo man pasakoti, kaip jai nuostabu ir „faina“ be manęs, kaip ji įsimylėjusi ir t.t. Koks tokio skambučio tikslas? Mano manymu, iš jos pusės tai žema.
ATS: Tokie skambučiai kyla iš nepasitikėjimo savimi, žinok, žmonės visada ieškos socialinio įrodymo, kad jie pasielgė teisingai, pvz., išsiskyrė ir dėl to yra labai laimingi, ir viskas jiems sekasi, ir ojojoj! Tačiau aš tikiuosi, kad Tu nepradėjai jaudintis ir blaškytis, staiga išvydęs šviesą tunelio gale? Tikiuosi, kalbėjau su ja trumpais „nu, aha, vau, ėėė“ ? Tuomi parodydamas, kad jos sėkmė yra niekam neįdomi, o jūsų santykiai buvo niekiniai? Trumpiau, parodei jai, kad ji Tau ne geriausia pora? Atmink, visada ją pradžiuginsi, jei sielvartausi ir jaudinsies. Kitą kartą tiesiog neatsiliepk. Jei bijai praleisti pokalbį iš serijos „atleisk, myliu, grįžk“, tai veltui. Neverti nieko tie santykiai, kuriuos galima susigrąžinti skambučiu ar SMS. Tegu ji pabėgioja paskui Tave, tegu paprašo atleidimo.