NĖRA TOKIO DALYKO KAIP KVAILI KLAUSIMAI, YRA TIK KVAILI ATSAKYMAI. DRĄSIAI KLAUSKITE. GIEDRIUS DRUKTEINIS JAU IR TAIP SPRENDŽIA DAUG JŪSŲ PROBLEMŲ, IŠSPRĘS IR DAR ŠIĄ VIENĄ.
Kl: Atvažiavau dirbti į Norvegiją ir nemoku norvegų kalbos, be to, ir angliškai kalbu sunkiai. Lietuvoje gi garsėjau šmaikštumu ir iškalba, o ir susipažinti su bet kokia mergina nekildavo sunkumų. O čia net sunku ir įsivaizduoti, koks lochas atrodau vietinėms merginoms. Ar tokiu atveju turiu čia kokią galimybę su kuo nors susipažinti?
Ats: Atvirai sakant, visiškai nepritariu Tavo pesimizmui. Visų pirma, „pakabinto liežuvio“ svarba yra šiek tiek perdėta. Taip, egzistuoja atitinkama merginų kategorija, pavadinkime ją sąlyginai „humanitarėmis“ – kurios teikia pirmenybę kalbos švarai, turtingumui ir prasmingumui. Tačiau be žurnalisčių, kopiraiterių, filologių ir kitokių literatūros dėstytojų, šalia egzistuoja dar ir visa masė moteriškos lyties atstovių, kurių darbas yra visiškai nesusijęs su kalba ir tekstu, ir kurios gali atleisti skurdų vietinės kalbos žodyną bei primityvų, kaip ir laužytą anglų kalbą. Prie viso to neužmiršk: moterims patinka tie, kuriems patinka jos. Antra, užsieniečių diaspora Norvegijoje yra pakankamai didelė, ir prasminga būtų susikoncentruoti ties stotingomis italėms, atletiškomis dominikietėmis, miniatiūrinėmis kinėmis ir t.t. Trumpiau, ties merginomis, kurios turi tą pačią skurdaus žodyno problemą.
Kl: Bendraujame su mergina socialiniuose tinkluose. Į mano žinutes ji atsako po ilgų pauzių ir taip pasiteisina: „Aš ne tau vienam rašau“. Ką tai reiškia?
Ats: Nerašytas moteriškas etiketas teigia: nori atsibosti vyrui – būk prieinama. Ne tik seksualine, bet ir platesne prasme. Vietoje to joms norisi būti paslaptingoms, intriguojančioms ir iki kažkurio laiko laikyti atstumą. Va tada, jų supratimu, vaikinas būtinai užkibs, o galiausiai ir išvis pames galvą. Tokiu savo atsakymu, man atrodo, ji bandė pasakyti: „Tu, draugeli, manęs visiškai nepažįsti. Ir tau tik atrodo, kad aš bendrauju tik su savo draugėmis. Iš tikrųjų aš…“ – išraiškingas daugtaškis ir paslaptinga šypsena. Ir tegu Tavo galvoje pradeda suktis pačios egzotiškiausios versijos, kuo ji ten užsiima, kada nesėdi internete, aptardama makrame ir Aštoną Kutčerį. Iš esmės viskas vyksta kaip iš rašto: intriga ir atstumas. Ir, sprendžiant iš Tavo „nežinau, ką ir galvoti“, taip ji prikaustė dar daugiau Tavo dėmesio.
Kl: Jei ji flirtuoja internete – viskas gerai, tai savivertės kėlimas. O jei flirtuoju aš – tai jau išdavystė ir neištikimybė. Kodėl?
Ats: Net jei ir egzistuoja dvigubi standartai – dėl visko reikia kaltinti Tavo nuodėmingą vyrišką įvaizdį. Nes juk visi žino, kad vyriški žodžiai ir veiksmai visada sutampa. Vyras pasakė, vyras padarė.
Kl: Išvykau dirbti į užsienį. Mėnesį viskas buvo normaliai, tačiau po to mergina pradėjo mane kartais ignoruoti. Kame reikalas?
Ats: Jei visi be išimties Homo Sapiens būtų galėję išlaikyti tinkamus santykius per atstumą, nebūtų sukurta sielą graudinanti baladė apie tai, kaip Jis sėdo į kalėjimą, o ji ištekėjo už kito, ot padla! Akivaizdu, kad merginai sunku mylėti Tave per atstumą. Rado ji kažką kitą ar ne, ji Tau greičiausiai net nepasakys. Tačiau nebūtina labai ir pergyventi. Gal taip ji bando duoti Tau suprasti, kad Tavo išvykimas – rimtas išbandymas Jūsų santykiams. Ir verčia susimąstyti, ar Tu esi pasiruošęs rizikuoti Jūsų santykiais vardan kažkokių pinigų, lojalumu savo darbdaviui ir vardan ko Tu sutinki išvykti tokiam ilgam laikui.
Kl: Kviečiu merginą į kiną arba kavos – sutinka, bet paskutiniu momentu atsisako. Nerašau ir neskambinu – įsižeidžia. Ką yra?
Ats: Tik įsivaizduok, kad turi pudelį, kuris nešasi pas Tave įsikandęs šlepetes, kai tik peržengi namų slenkstį. Ir štai staiga tas pudelis pradeda barbariškai kandžioti Tavo naujus kedus ir rūkyti namuose. Kaip Tu sureaguotum į tokį chamišką elgesį? Tad greičiausiai ta mergina Tave vertina kaip – na, ne pudelį, bet šiaip gražų atributą savo gyvenime. Todėl kai jai kažkas skambina, kažkur kviečia ar išvis rodo bet kokį susidomėjimą – tai visada malonu. Ir jos ego skalėje tai ir yra Tavo, gal net ir vienintelė funkcija.
Kl: Man 23 metai ir aš niekada nesu bučiavęsis. Susipažinau su gražia mergina ir toliau pabučiavimo į lūpas reikalas nenueina – dėl mano baimės pasišikti. Ar verta jai pasakyti, kad aš niekada gyvenime nesu bučiavęsis ar verčiau nugalėti baimę ir viską išmokti, kaip sakoma „kovoje“?
Ats: Draugeli, nepūsk iš musės velociraptoriaus. Jokia mergina šiame pasaulyje nesugebės suvokti, kelintą – pirmą ar penktą kartą bučiuojasi jos vaikinas. O tai reiškia, kad nėra ko bijoti, kad Tave demaskuos. Prisipažinti nerekomenduočiau. Tiesiog kitą kartą, kai liesies prie jos lūpų savo lūpomis, pasilaikyk jas kuo ilgiau, ir tegu Tavo burna pajaučia šiokį tokį spaudimą. Jei mergina iš principo yra nusiteikusi su Tavimi bučiuotis, jos lūpos šiek tiek prasivers, ir tada, atmink mano žodžius, Tu suvoksi, kad visą savo gyvenimą žinojai, kaip ir ką reikia daryti. Svarbiausia, nekartok tipiškos neofito klaidos – nebandyk savo liežuviu pasiekti jos glandų.
Kl: Dešimt mėnesių draugavau su mergina, kurią mylėjau. Stengiausi kiekvieną laisvą minutę praleisti su ja. Tačiau atsakymui – vien reti pasibučiavimai. Ir štai mes išsiskyrėme su keista formuluote „nenoriu gaišti laiko, kad vienąkart vis tiek teks išeiti“. Kodėl ji taip pasielgė?
Ats: Atleisk, nepasakysiu. Nes nematau tame jokios prasmės. Žmonės, kuriems į galvą pataiko plytą nuo stogo, turbūt taip pat yra kamuojami klausimo: „Kodėl aš, kodėl būtent man taip nepasisekė?“ Juoba kad plyta, kaip ir vienpusė meilė – išsirenka savo auką akluoju būdu. Jei viskas buvo taip, kaip Tu aprašinėji, ta Tu nekaltas, net neieškok savo kaltės. Tačiau ateičiai pasižymėk – jei nematai atsakomųjų merginos veiksmų per pirmuosius porą mėnesių, tai nepamatysi ir dešimtąjį.