NĖRA TOKIO DALYKO KAIP KVAILI KLAUSIMAI, YRA TIK KVAILI ATSAKYMAI. DRĄSIAI KLAUSKITE. GIEDRIUS DRUKTEINIS JAU IR TAIP SPRENDŽIA DAUG JŪSŲ PROBLEMŲ, IŠSPRĘS IR DAR ŠIĄ VIENĄ.

Kl: Mergina man nuolat pasakoja, kaip prie jos „kibo visi vaikinai“, iki kol atsiradau aš. Tai erzina. Gal ji kažko iš manęs nori?

Ats: Žinoma, nori. Nori ir gauna: emocijas, padidintą dėmesį, jausmų įrodymą ir kitą „serialščiną“. Kai tik Tu nustosi reagavęs į jos vaikiškus pasakojimus, ji suras kitą būdą, kaip iš Tavęs išgauti aiškiai išreikštas emocijas. Galbūt, ne tokias banalias, kaip irzlumas. O ir išvis – lepink ją savo gražbylyste ir kreipk dėmesį į ją dažniau, tiesiog be jokios priežasties ir tiesiog iš geros valios. Pamatysi, viskas bus gerai.

Kl: Prieš vestuves pasiūliau savo antrajai pusei kurti harmoningus santykius, pagrįstus vienodu balsu svarbiausiais klausimais. Taip ir pradėjau klausinėti jos nuomonės visais aktualiais klausimais. Tačiau dabar ji jau primeta tik savo nuomonę. Dažnai viską sprendžia pati, manęs net neinformuodama. Nejaugi „demokratija“ santykiuose nėra svarbiausias dalykas?

Ats: Panašu, kad Tu neįvertinai iškrypusio moteriškojo charakterio alogiškumo. Teorijoje mes visi pasisakome už lygiateisiškumą, tačiau praktikoje, vyras, besikreipiantis į savo moterį patarimo, rizikuoja jos akyse tapti ne demokratu, o zyzliu ir bestuburiu. O ką jai daryti, jei į vyrus gavo liurbį? Teisingai, viską imti į savo rankas. Atsakomybės nereikia kvailai dalinti per pusę (bet kuris sprendimas – kartu), o išskaidyti ją sferomis. Kai kuriose pilnai vadovauja ji (maitinimas, buitis, pampersai), kai kur – Tu (kaip pavogti, atsiprašau, uždirbti), o kai kuriais klausimas sušaukiama šeimos taryba.

Kl: Per pirmąjį pasimatymą mes su mergina tiesiog truputį pakalbėjome, tada ji sėdo į mano mašiną ir truputį pasivažinėjome. Priparkavęs pabandžiau ją pabučiuoti, o ji ėmė psichuoti, varyti, kad mes mažai pažįstami ir t.t., ir išlipusi pabėgo. Kur padariau klaidą?

Ats: Jei pažintis ir incidentas mašinoje įvyko vieną ir tą pačią dieną, tada merginos reakcija suprantama: pasimatymu to laikyti negalima, ir, teoriškai, su švelnybėmis reikėjo palaukti. Ateičiai – panašiose situacijose reikia akimirksniu įjungti „kaltojo“ režimą: nustatyti „spanielio akis“,  drebančiu balsu kartoti „kaltas- nesusilaikiau- pasitaisysiu“ ir prisiekinėti, kad Tu santūresnis tokiais atvejais, bet šiuo tiesiog pametei galvą.

Kl: Geriausias mano draugas yra ne geriausiuose santykiuose su savo drauge. Ji man skundžiasi dėl jo, jis – dėl jos. Ir taip ratu. Tai neigiamai veikia mano nuomonę apie savo draugą. Ką patartumėte daryti?

Ats: Prieš porą, mėnesių mačiau analogišką situaciją. Po keturis mėnesius trukusių apklausų, nusprendžiau daryti sprendimą. Tavo atveju, manau, sprendimas akivaizdus. Pasakyk tai mergina tai, kaip yra: su jos vaikinu Jūs esate draugai, o su ja – tiesiog geri pažįstami, ir Tu atsiriboji nuo neigiamos informacijos, nes konkrečiu atveju būti „dvigubu agentu“ – negražu ir neteisinga.

KL: Pastebėjau keistą dėsningumą: pirmasis pasimatymas baigiasi aistringu bučiniu, bet užtenka merginą pakviesti pas save „arbatos“, ji nutaiso keistą miną ir tiesiog pabėga. Kaip tai suprasti?

Ats: Viskas paprasta: schema „bučiuojamės ir išraudusios pabėgam“ turi pademonstruoti, kad Tu turi reikalą su panele temperamentinga, bet ir padoria bei moraliai tvirta. Labai klasikinis požiūris. Su tokia ir susitikinėti įdomu, ir tokią vesti negėdinga.

Kl: Po trijų sėkmingų pasimatymų (kinas, kavinė, gėlės ir t.t.) mergina nustojo atsakinėti į mano skambučius. Ką tai reiškia?

Ats: Atsakymas yra iki skausmo banalus: „neužkabinai“. Tiesiog nesudrebėjo jos širdis, nenudiegė jos. Manau, priimdama eilinę gėlių puokštę ir lapnodama eilinį eklerą, mergina žiūrėjo į Tave ir galvojo: „Koks malonus, geras, dėmesingas… (sąrašą pratęsk pats) vaikinas“. Ir laukė, kol į jos mintis sinchroniškai atsilieps ir širdelės ritmas. O po trečio pasivaikščiojimo Neries pakrante priėjo išvados – ne, neatsiliepė. Chemija arba atsiranda, arba ne. Ir antruoju atveju, moteriai lengviau neatsakyti į Tavo skambučius, nei aiškinti, kad ketvirto pasimatymo, per kurį jūs turėtumėte aistringai bučiuotis, deja, nebus…

Kl: Kaip suvokti, kada mergina – tiesiog neprieinama, o kada laiko mane „atsarginiu aerodromu“?

Ats: Skirtumas – dinamikoje. Neprieinama mergina kiekvieną kartą Tave prisileidžia vis arčiau.  Tai yra – link lovos, metrikacijos, altoriaus, ir to, į ką Tu pretenduoji – taigi, judėjimas nežymus, bet visgi yra. Su „atsarginiu aerodromu“ santykiai paprastai  užstringa ties kažkuria merginai patogia stadija, o toliau, kad ir kokį valsą apie ją besuktum, iš mirties taško nepajuda ne per centimetrą į priekį (kol ji neprieis menkai save paguodžiančios išvados, kad nieko geresnio už Tave jai tikrai nesišviečia).

Kl: Kodėl merginos gali sukelti kivirčą be jokios priežasties arba dėl visiškų smulkmenų?

Ats: Nes ji – mergina. Merginoms santykiai – tai, pirmiausiai, bendravimas, be to, pageidautina, su emocijomis, o ne „pokerfeiso“ išraiška. Kivirčai, moterišku požiūriu, yra visai priimtina komunikacijos forma. Tai ir apsikeitimas informacija (gera ar bloga – nesvarbu), ir aistros, ir pilnas dėmesio koncentravimas. Taigi, verčiau jau mokykis gauti iš to malonumą, arba kompensuok bendravimo deficitą kad ir keisdamas savo orientaciją. Nes santykių aiškinimęsi vargu ar kada atsiras bendras vardiklis – tai, kas mums, vyrams yra isterika ir neurastenija, moterims – tiesiog jautrumas ir padidintas dėmesys.