Bandydami paįvairinti savo lytinį gyvenimą, žmonės plėšo savo ir svetimus drabužius, gadina baldus ir patenka į kaliūzę už viešosios tvarkos pažeidimus. Viso to galima išvengti, tiesiog truputį pakeitus paprastus ir įprastus veiksmus lovoje – taip sukuriant spalvingą įprastos sueities remiksą.
VYNO KORTA
„Ką daryti su savo triusikais prieš gulant į lovą?“ – šitas klausimas bene dažniausiai kyla naujokams, pradedantiems ilgą ir nelengvą meilužio-didvyrio karjerą. Sviesti ant grindų? Pakabinti ant liustros? Kišti į kišenę? Tvarkingai sulankstyti ir padėti ant kėdės? „Jei kelnaitės – moteriškos, jų reikia atsikratyti kuo greičiau ir elegantiškiau. Jei vyriškos – galima ir palikti savo vietoje, jei tai nežeidžia damos jausmų, ypač tos, kuri savo kelnaites jau ir nusimovė“, – kadaise juokaudavo garsiausias Kauno žigolo Vigis. Tačiau su kiekvieno naujoko patirtimi ateina ir nauji šio paprasto, iš pirmo žvilgsnio, klausimo.
Pradžiai, geras meilužis, eidamas į žygį, kelnaičių išvis nemūvi – dėl blogų kvapų, ventiliacijos, greitesnio apsisukimo ar tiesiog dėl estetinių sumetimų. Galų gale, ne 80-ieji, kai vaikinai mūvėjo glaudžia aptemptas „plavkes“ – girdi, kad daugiau kraujo į lytinius organus pritekėtų.
O ką daryti su šiuo moteriškos aprangos atributu? Kiek galima juos monotoniškai it dirbant prie konvejerio nutraukinėti, atvynioti ir svaidyti ant parketo? Tai tik pabrėžia fantazijos trūkumą. Bandai jas nutraukti dantimis? Ne visai patogu, be to, reikia dar ir susiorientuoti, ties kuria vieta suleisti savo pageltusias iltis.
Taigi – dėmesio! Suteikti savo draugei malonumą galima ir išvis nenumaunant jos tų nebrangių kelnaičių. Ir tai yra idealus variantams drovioms išauklėtoms panelėms. Tau prisireiks tik balto vyno butelio. Pradėti šį seksualinį eksperimentą galima romantiška vakariene, gardžius žuvies kepsnius užgeriant tuo pačiu baltu vynu, kad mergina greičiau sušiltų ir į Tavo paslaptingas užuominas reaguotų su reikiamu entuziazmu. Bet neišgerkite to vyno iki galo, kad ir kaip besinorėtų. Palik truputį alkoholio glamonėms. Kai reikalas prieis pre nusirenginėjimo, paguldyk ponią į lovą ir apliek ją vynu. Kuo daugiau skysčio skirk jos kelnaitėms – jei vyno lašus nuo odos galima tiesiog nulaižyti (kas jau savaime nėra blogai), tai vyną iš audinio galima tiesiog išsiurbti, suteikiant daugiau dėmesio svarbesnėms vietelėms.
ZARASŲ BELAISVĖ
Švelnios moteriškos rankos su plonais riešais – daugelio vyrų fetišas. Tas rankeles galima droviai glostyti pirmojo pasimatymo metu, bučiuoti atsisveikinant, neseilėjant aplaižyti pirštus ir tarpupirščius. Bet, jeigu, nežiūrint į visas Tavo pastangas, Tau vis tiek kyla abejonės, kad mergina sutiks pasilikti iki ryto ir pagaminti Tau karštų balandėlių pusryčiams, tai tas švelnias moteriškas rankeles galima surišti. Už nugaros ar iš priekio – priklausomai nuo to, kokia pozicija Tu tikiesi užvaldyti savo belaisvę. Žinoma, svarbiausia šio žaidimo taisyklė – partnerės sutikimas. Visos likusios taisyklės skirtos tik virvės pasirinkimui ir surišimo technikai. Virvė turi būti nuvyta iš natūralaus pluošto – sintetika gali nudeginti odą per pernelyg staigius judesius. Virvė neturi būti pernelyg plona, kad neįsirėžtų į odą. Nereikia rišti pernelyg stipriai (įkišk smilių tarp jos rankos odos ir virvės, prieš užrišdamas mazgą), o štai mazgas turi būti tvirtas, kad neužsiveržtų per ritmingus judesius. Beje, Japonijoje partnerio surišimas – šibari – atskira erotinio meno rūšis. Internete pilna pamokančių video kaip ir ką surišti, veikia ir online parduotuvės, parduodančios visą reikiamą ekipuotę.
„Beje“, – kišasi į diskusiją Vigis, – „atsargiau su ištiestų rankų prirakinimu ar pririšimu prie lovos galvūgalio. Filmuose tai atrodo gera, tačiau tikrovėje yra labai nepatogu, ypač, jei nemoki pakišti pagalvės po partnerės galva ten, kur reikia. O ir taip pririštos rankos greitai nutirpsta, tad sekso žaidimas netruks pavirsti į iškrypėlišką sado-mazo fiestą. Patogiausia abiems partneriams rišti rankas, ištiestas į šonus, netgi šiek tiek žemiau pečių linijos“.
NEPLANUOTI SUSTOJIMAI
Lūpos, speneliai, klitoris – tradicinis ir atidirbtas standartinio meilužio paketas, tokia tars Trejybė. O juk šitas maršrutas galėtų būti kur kas smagesnis ir įdomesnis, jei skirsi dėmesio ne tik šioms trims stotelėms, bet ir teritorijoms tarp jų.
Moters kaklas – ištisinė erogeninė zona, ir jam apmaudu, kad Tu apsiriboji tik vienu abejingu bučiniu. Merginą galima užvesti kur kas greičiau ir smarkiau, jei jos kaklą bučiuosi ilgiau – ir ne vien iš šono, t.y., ten, kur mokyklos laikais mergaitėms palikdavai „zasosus“. „Zasosai“ ir turi likti išleistuvių vakarui, nes brangiai apmokami žigolo tai daro kur kas subtiliau. Pagrindinis jų taikinys – moters skydliaukės zona. Skydliaukei, kuri kaip tyčia taip pat yra erogeninė zona, reikia ne tik jodo, bet ir vyriško prisilietimo. O bučinius galima pastiprinti švelniais prisilietimais prie užausio duobutės (slypinčios iškart už jos ausies spenelio).
Apsidirbęs su jos krūtine, neužmiršk pilvo. Nečiupinėk ir nelaižyk merginos bambos, kaip tai mėgsta daryti daug mažaraščių kaimiečių – tai mergina nesukelia jokių malonių pojūčiu. Tiesiog apvesk liežuviu aplink jos bambą ir lengvai papūsk į savo paliktą drėgną juostelę. Beje, tą patį gali padaryti ir su jos krūtų spenelias bei tarpeliu tarp jos krūtų.
„Papūtimas į sudrėkintas vietas – reikalas subtilus, kurio mužikai nei žino, nei moka“, – niaukiasi Vigis, – „kada nors apie tai papasakosime daugiau, tačiau dabar tiesiog atmink, pūtimo stiprumas turi būti toks pat, kaip ir užpučiant žvakę. Ir ne pernelyg trumpas. Paprašyk savo mylimosios leisti pasitreniruoti, ir taip greta rasi optimalią trukmę bei vietas.“
Daugelis jautrių merginos kūno vietų lieka nepaliestos ir nepabučiuotos. O be reikalo! Kertu lažybų, kad Tau niekada į galvą neatėjo noras aplaižyti savo mylimosios riešų, alkūnių ir tarpumenčio. Visa tai – labai jautrios jos kūno vietos, kaip ir, pvz., vidinė rankos pusė. Pabandyk pravesti atviromis lūpomis nuo jos riešų aukštyn link alkūnių. Nebandyk laižyti liežuviu, nes Tau tiesiog neužteks seilių iki sklandaus galutinio tikslo pasiekimo. Lūpas sek pirštų galiukais. Nespausk odos pernelyg stipriai, kuo silpnesni ir lengvesni Tavo prisilietimai, tuo geriau.
Dar viena jautri merginos kūno vieta – Achilo sausgyslė, nuo kurios plyšimo taip kentėjo Sabonis. Tai vieta, kur kulnas pereina į blauzdą. Suderink Achilo sausgyslės glamones su jos pėdų ir kojų pirštų masažu. Beje, kojų masažą gali organizuoti bendros vonios metu (su putoms ir žvakėmis, savaime suprantama). Atmink, pado oda yra natūraliai storesnė ir grubesnė, todėl ten apsiribok tik pado vidurio paspaudymu, o šiaip efektyviausias metodas – trinti merginos pėdas tarp savo delnų ir lengvai kandžioti kojų pirštus.
Taigi, dabar Tau liko „nematoma“ merginos pusė – nugara ir, hm, užpakalis. Dėl užpakalio apdirbimo – atskira kalba, nes tai labiau susiję su psichologija. O kalbant apie jos nugarą – nevenk kuo dažniau bučiuoti jos sprandą – ties plaukų linija, o iš ten labai lengva pasiekti tą pačią garsiąją užausio duobutę.
Visi šie ilgi ir, Tavo manymu, nuobodūs procesai idealiai užves merginą prieš Tavo firminį numerį, kuriuo garsėji visame Alytaus rajone – kanilingą. Gėda net ir priminti tokiam kanlingo profui, kaip Tu, kad prie pradėdamas ieškoti liežuviu jos klitorio, lengvai pakramtyk jos lytines lūpas – taip į jas pritekės kraujo, ir ji taps dar jautresnė. Atsiprašau, kad priminiau, žinau, be reikalo, Tu ir taip tai žinojai…
MISIJA: ĮMANOMA
Pati paprasčiausia ir romantiškiausia dvejų besimylinčių žmonių (ne gėjų, savaime suprantama) poza – „misionieriaus“, prie visų savo privalumų turi ir vieną didelį trūkumą – ji greitai nusibosta. Kaip ir viskas, beje , šiame gyvenime, jei viską darai be polėkio ir improvizacijos. Tačiau čia irgi yra erdvės manevrui.
Tavo akiračio praplėtimui svarbus faktas – klasikinė „misionieriaus“ poza turi apie 40 variantų. Dauguma jų yra paremtos skirtinga damos kojų padėtimi, tačiau kai kurias gali sąlygoti ir Tu pats. Paprastame variante – kai esate „veidas į veidą“, mergina gali sukryžiuoti savo kojas už Tavo nugaros – toks spaudimas ne tik padeda jai kontroliuoti ritmą, bet ir iš principo papildomai stimuliuoja kavalierių. Ir jei Tu teiksies truputį pasikelti, gali permesti ant savo rankos ar pečių vieną merginos koją. Tačiau atsargiau – abipusis malonumas priklauso nuo jos kūno lankstumo ir Jūsų ūgio sutapimų (tikėsimės, kad Jūs abu esate dailiai nuaugę). Tačiau, jei nori sau užsidėti „antpečius“ – abi jos kojas ant savo pečių, geriausia, žinoma, pačiam atsiklaupti ir išsitiesti jos kūno atžvilgiu stačiu kampu. Šiaip „generoliškos“ pozos prasmė – gilesnis įėjimas, o tai reiškia sueitį stačiu kampu. Geresniam efektui gali papildomai suspausti jos kojas, apimdamas jos dubenį abejomis rankomis. Tai taip pat padės išlaikyti merginą vienoje vietoje Tavo ritmingų judesių metu. O desertui ištaikykite „apversto tarakono“ pozą – kai mergina prispaus sulenktas kojas sau prie pilvo (žinoma, jei nėra pernelyg stora – įspėjimas). Tokioje jos pozoje yra ypač gerai stimuliuojamas jos G taškas (Tu, aišku, jau žinai, kad jos „orgazmo iššaukimo mygtukas“ glūdi priekinėje vaginos sienelėje), tad tokioje pozoje mergina baigs kur kas greičiau, nei įprasta. Tavo tikslas – išsilaikyti pačiam, neaplenkiant savo draugės.
Nes jei planuoji ilgą ir kupiną malonumų maratoną, tai iš pozos „kojos ant pečių“ galite pradėti kvapą gniaužiančią „kelionę aplink pasaulį“ (nors, tiesą sakant, keliaus tik Tavo mergina, ir tai tik apie Tavo instrumentą. Vilniaus žigolo tokį merginos maršrutą vadina „vertuške“ arba „grąžtu” dėl visiems suprantamų priežasčių, tačiau Alytuje jis kažkodėl yra vadinamas „šašlyku“, tipo, „padariau iš jos šašlyką“ – su aiškia aliuzija į pamautą ant iešmo mėsą, vartomą ant lėtos ugnies – šio termino etimologija nėra aiški, bet spėju, kad dėl to, jog alytiškiai dievina Kaukazo virtuvę?).
Tiek to nukrypome nuo pagrindinės temos. Taigi, iš pradžių susikelk jos kojas ant vieno peties, po kiek laiko nukelk jas sau ant šono, atsiremk rankoms į lovą kaip tradicinėje „misionieriaus“ pozoje ir mitriai, kaip koks olimpinis Irano imtynininkas, persimesk į „šaukšto“ pozą. Po truputį gulkis ant merginos, spausdamas ją žemyn, o tada mikliai kelk ją aukštyn į „šuniuko“ pozą. Beje, Vigio teigimu, Jūsų abiejų pojūčiai šioje pozoje taip pat gali kisti nuo partnerės kojų padėties. Stipriai suglaudus jos kojas, išlaikyti pusiausvyrą yra sunkiau, tačiau Tavo instrumento sąveika su jos vidumi bus kur kas glaudesnė ir jautresnė. O jei Tavo mergina per praeitą mėnesį nepraleido nė vieno jogos klasės užsiėmimo, paprašyk jos prigulti ir išsitiesti „varlės“ poza, ir nusileisk pilvu ant jos nugaros. Bet jei ji yra per stora ir Jums nieko neišeina, belieka kelti „šlagbaumą“ – tvirtai suėmus vieną jos koją už vidinės šlaunies pusės, kelti ją aukštyn, po truputį atverčiant merginą ant nugaros.
Štai Jums ir nauja „misionieriaus“ variacija.
HIPODROMAS
„Raitelės“ pozą taip pat lengva paįvairinti. Merginai užtenka tiesiog pakelti vieną kelią aukštyn, svorį perkeliant ant kitos kojos, ir abu iškart pajusite skirtumą. O jei jau seniai pažįstate vienas kitą, ir merginai nebaisu atsiverti prieš Tave, tada paprašyk jos iš viso – atsitūpti. O pats gali atsisėsti, kad jau visai jai nebūtų gėda, ir, apkabinus jos užpakalį, rankomis reguliuoti jos judesius ir ritmą. O jei susipykote ir nenorite matyti vienas kito, išeitis – „raitelė atbulomis“. Atsilošusi atgal arba pasilenkusi į priekį – tiesiausias kelias į maksimumą! (Tik neužmiršk apsikarpyti savo kanopų nagus – niekam nėra malonu žiūrėti į Tavo pageltonavusius suskeldėjusius nagus).