Nepaisant bauginančio ypač konservatyvios valstybės įvaizdžio, pabuvus Saudo Arabijoje kiek laiko, liežuvis neretai verčiasi ją banaliai pavadinti ir „kontrastų šalimi“.
Nes pačių saudžių emocinė ir vertybinė amplitudė svyruoja neįtikėtinu platumu – nuo graudinančio sentimentalumo iki įsitikinimo, jog amerikiečiai niekada nebuvo išsilapinę Mėnulyje. Juodas uždaras abajas vilkinčios moterys kalba naujausio modelio telefonais ir perka naujausios kolekcijos geidulingus apatinius „Victoria‘s Secret“ parduotuvėse. Kontraceptines priemones netekėjusioms moterims šalyje draudžiama naudoti, tačiau prezervatyvai parduodami kiekvienoje vaistinėje (nepigūs – 3 vnt. kainuoja 5 eurus). Šalis oficialiai kovoja su rūkymu, kuris viešose vietose yra uždraustas, tačiau nieko nešokiruoja provincijos miestų gatvėse atvirai rūkantys dešimtmečiai (kurių vikrūs rūkymo įgūdžiai demonstruoja, kad tai jie daro jau ne pirmą kartą. O ir iš esmės saudžiai rūko labai daug, per dieną cigaretėms kartu išleisdami aštuonis milijonus dolerių, nes Saudo Arabija yra ketvirta didžiausia pasaulyje tabako importuotoja). Deklaruojamas konservatyvumas išnyksta savaitgaliais pervažiavus Bahreino ar Jungtnių Arabų Emiratų sieną, kur pasirodo, kad ir saudžiams nėra svetimos viso pasaulio nuodėmės…
Saudžiai uždirba daug (vidutiniškai apie 10 tūkstančių eurų per mėnesį), tačiau mėgsta tuos pinigus leisti pavėjui, ir tokios sampratos kaip „santaupos“ ar „atsarga juoda dienai“ čia neegzistuoja. Saudžiai puoselėja hedonistinį gyvenimo būdą – jie mėgsta „kietus“ automobilius (populiariausi yra „Toyota Land Cruiser“, kainuojantis 95 tūkstančius dolerių bei „Mercedes S-Class“ – 120 tūkstančių), gerą maistą, geriausią kosmetiką, dažnas keliones į užsienį (Londonas, Paryžius bei Niujorkas jau nuo seno yra mėgstami turtingų saudžių apsipirkimo maršrutai, nors sunku suprasti, kodėl, nes viską galima rasti ir čia), leisti laiką kirpyklose ir prekybos centruose (o ką daugiau čia veikti?).
Todėl, nepaisant didelių atlyginimų, tipiškas viduriniosios klasės saudis yra visiems prasiskolinęs, bet dėl to nė vienas nepergyvena – valstybė juo pasirūpins (čia juokaujama, kad Kuveito, turinčio kasmetinį 600 milijardų dolerių teigiamą biudžeto saldo, gyventojai yra dar labiau išpaikinti ir išlaidaujantys).
Tačiau Saudo Arabija, būdama viena turtingiausių nacijų pasaulyje, visiškai neinvestuoja savo pinigų į tyrimus ar mokslo pažangos plėtrą. Apklausų duomenimis, dauguma saudžių yra įsitikinę, kad amerikiečiai sufalsifikavo išsilaipinimą Mėnulyje. Mokslo ar empiriniai įrodymai čia ne kažin ką ir reiškia, nors naujausiomis technologijomis mielai naudojamasi (lyg tarp kitko detalė – būtent Saudo Arabija tapo pirmąją šalimi pasaulyje, įsivedusi 3G ir 4G ryšį). Vakarų švietimo sistema yra viešai niekinama ir smerkiama, tačiau Saudo Arabijos princai ir princesės kažkodėl mieliau renkasi studijas JAV bei Anglijoje. Šalyje mokyklų lyg ir daug, tačiau jų švietimo lygis yra žemas, o apklausos rodo, kad saudžių moksleivių didžiausia siekiamybė yra užsidirbti daug pinigų iškart po mokyklos, o ne siekti akademinės karjeros, kurios dėka tobulėti ir užsidirbti tų pačių pinigų, tik kiek vėliau…
Įdomi detalė – saudžiai, kaip ir dera kilmingiems arabams, labai mėgsta poeziją – statistiškai daugiausiai pasaulyje būtent Saudo Arabijoje yra leidžiama ir parduodama poezijos knygų. Ir rimuoti savo kalbėseną yra itin sena tradicija (panaši, beje, egzistuoja ir Somalyje, ko turbūt niekada nepagalvotum, žvelgdamas į somaliečių piratų nuotraukas?), ir yra laikoma ypač aukštos klasės požymiu, jei asmuo sugeba rimuoti savo paprastą kalbą.
Tačiau nepaisant poetiškumo, dauguma saudžių nekalba anglų kalba (ir šaiposi iš netaisyklingai arabiškai kalbančių svetimšalių), niekina užsieniečius, tačiau, be tų pačių užsieniečių vargiai ar beišgyventų. Saudžiai, nors ir turi gausią viduriniąją klasę, visgi beveik neturi savo inžinierių, gydytojų ar kitokių specialistų, jau nekalbant apie sunkiuosius darbus. Juodadarbių imigrantų iš Indijos, Pakistano, Sirijos ir Jordanijos tarpe niūriai juokaujama, kad „saudis niekada nepakels daikto, sunkesnio už pieštuką“, ir, jų tvirtinimu, mėgstamiausia saudžių vadovų pokalbių tema – kokie tingūs ir nepatikimi yra jų samdiniai svetimšaliai. Dėl to saudžiai ir nemėgsta stovėti eilėse, kurios daugumą sudaro akivaizdūs indai ar kitokie ekspatai, tad užlįsti į jos priekį yra įprasta ir priimtina.
O ko jiems varžytis? Darbą lyg ir garantuoja valstybė, saudžių pensijos yra vienos didžiausių pasaulyje, nėra ir jokio pajamų mokesčio (šiaip egzistuoja senovinis simbolinis „turto mokestis“ – „zakat“ – vos 2,5 procentai, kurio pajamos yra skiriamos labdarai), elektros energija pigi (vasaros mėnesiais, kai oro kondicionierius veikia pilnu pajėgumu, per mėnesį vidutinė saudžių šeima sumoka už elektros sąskaitą apie 20 eurų), mokslas vsuose lygmenyse yra valstybės subsidijuojamas, politinių neramumų šalyje nėra, nes tokio fenomeno kaip politinė opozicija nėra, tad ir galvos nelabai yra dėl ko sukti. Saudo Arabijos vyriausybė yra turtinga ir išgali kontroliuoti visus vietinio gyvenimo aspektus, tad ir palaikyti stabilumą pačioje valstybėje.
Ar tai blogai?
Televizija yra labai cenzūruota, ir nepaisant kabelinių kanalų gausos, tėvai nesibaimina, kad jų vaikai išvys ekrane pornografiją ar smurtą. Cenzūruojamas ir internetas, tad „karštų svetainių“ nepasieksi niekaip (nors „Youtube“ veikia laisvai, ir būtent Saudo Arabijoje šis kanalas yra peržiūrimas aktyviausiai visame pasaulyje). Saudo Arabija dėl savo žiaurių bausmių nusikaltėliams yra bene saugiausia šalis pasaulyje. Jei kamuoja nemiga ir trečią valandą nakties išeisi pasivaikščioti po didmiestį, nekils nė menkiausios pavojaus nuojautos. Palikai piniginę ant restorano stalo? Kažkas atbėgs tau iš paskos ja mojuodamas. Baisiausia, kas gali įvykti svetimšaliui, tai būti apsuktam keliais rialais parduotuvėje, bet tai irgi savotiškas žaidimas, kurį žaidžiant visada lydi gera nuotaika ir juokas.
Nes saudžiai iš esmės turi labai gerą humoro jausmą, ir išties lengviausias būdas su jais susidraugauti – tai elgtis žaismingai. Jie mėgsta nuoširdžias šypsenas, ir jų aplinkoje beveik visada vyrauja linksma atmosfera – tėvai geraširdiškai šaiposi iš savo vaikų, vaikai nepiktybiškai šaiposi iš tėvų, vyrai kibina žmonas, žmonos atsako tuo pačiu – tačiau visa tai daroma pavydėtinai neužgauliai.
Alkoholio draudimas šalyje, kaip ir viešų pramogų nebuvimas tuo pačiu reiškia, kad žmonės neturi alternatyvos, kaip daugiau laiko leisti šeimoje ar su savo draugais. Bendra gausios šeimos vakarienė – įprasta kasdienybė. Tiesą sakant, valgymas, apsipirkimas ir baseinas yra pagrindinės Saudo Arabijos gyventojų pramogos. Populiariausia jų – stovyklavimas dykumoje. Ten kuriamas laužas, kepamos mėsos, klausoma muzikos ir poezijos, šokama, lošiama kortomis (kurios, kaip bebūtų keista, yra neuždraustos ir parduodamos visur), juokaujama ir daroma viskas, ką tik leidžia sąžinė.
Ir visur, kur tik bepasisuksi, tave pasitiks maistas. Jo gausu, jis pigus ir įvairus – dėl tų pačių užsieniečių darbininkų gausos. Be to, jis dar ir kokybiškas, nes standartai čia prižiūrimi ypač griežtai. Labai pigios daržovės bei vaisiai, nors absoliuti jų dauguma yra importuoti (Saudo Arabijoje kaip dykumoje yra nedaug dirbamos žemės), o pasirinkimas stulbina. Pavyzdžiui, net morkas saudžiai turi keturių spalvų, tarp kurių yra ir itin keistai atrodanti „juodoji morka“…
Pasirinkimo gausa sąlygoja ir gausų stalą. Besisvečiuojant saudžio šeimoje, mes, trys vyrai gavome vakarienės patiekalų tiek, kad jų būtų užtekę 20-iai asmenų, bet tokia jau tradicija, kaip ir tradiciškai privalu visko paragauti, kad ir kaip jau tas vargšas pilvas besprogtų! Tradiciška, beje, buvo ir tai, kad per visą viešnagę taip ir neišvydome viską ruošusios šeimininko žmonos, kurios stebuklingos rankos viską nurinkdavo bei paruošdavo, kol mes mėgavomės cigaretėmis ir kažkieno nematomo pagaminta stipria arabiška kava. (apie tai, kad stalas vėl paruoštas, pranešdavo nedrąsus stuksenimas į duris).
Matyt, tai stukseno ta tipiška Saudo Arabijos moteris, pastarųjų kelerių metų viso pasaulio susidomėjimo objektas, demonstruojantis, kaip pamažu, bet nesustabdomai keičiasi ir šios lyties atstovių padėtis šioje šalyje… Apie ją – kitame skyriuje.
(Straipsnis spausdintas portale lrytas.lt)