Nuolatinis televizijos laidų dalyvis ir žurnalistas Giedrius Drukteinis savo viešnagės Holivude metu nusprendė aplankyti ir šalimais esantį Meksikos miestą Tichuaną. Išvykti iš JAV buvo paprasta (tiesa, tik pėsčiomis, nes Los Andžele nuomotą automobilį buvo privalu palikti šiaurinėje sienos pusėje) – kartu su meksikiečių minia G.Drukteinis jau buvo bežengiąs į Meksikos teritoriją be jokio dokumentų patikrinimo, kol pats nesusirado kokio nors uniformuoto pareigūno palikti žymą pase, kurio niekas net nereikalavo. Tačiau grįžtant į JAV teritoriją su tokio pat margumo meksikiečių minia, jau teko pereiti amerikietišką pasų kontrolę. JAV Muitinės ir pasienio policijos pareigūnas, atvertęs G.Drukteinio pasą, ilgai stebeilijosi į nuotrauką, kol pareiškė, kad lietuvį jau yra kažkur matęs.
„Įmanoma“, – iškart pasipūtė G.Drukteinis. „Ar jūs – aktorius?“ – paklausė pareigūnas. „Vaidinęs serialuose ‚Kriminalistai‘ ir ‚Rezidentai‘ bei kinofilme ‚Moterys meluoja geriau‘, tiesa, labai toli, Lietuvoje“, – nesikuklino lietuvis. „O gal aš jus matęs laidoje ‚America‘s most wanted‘ (lietuviškos laidos „Farai“ atitikmuo – red. pastaba)?“ – įtariai paklausė pareigūnas.
„Nevalingai ėmiau prisiminti visas iškadas, kokias tik galėjau padaryti savo trumpos viešnagės metu“, – prisimena G.Drukteinis, – „jų būta. Pavyzdžiui, prieš kelias dienas išdidžiai užsirūkiau Los Andželo Beverly Hills rajono prašmatnių parduotuvių gatvėje Rodeo Drive, ir tik jos pabaigoje pastebėjau ženklą, draudžiantį joje išvis rūkyti – kaip savo laiku kokioje Kauno Laisvės alėjoje. Maža ką – gal jau mano nuotrauka su įsikąsta cigarete kabo visose policijos nuovadose?“ – sunerimo G.Drukteinis, tačiau rado jėgų pajuokauti, kad Amerikoje buvo vos savaitę, ir nauja „AMW„ laida dar nebūtų spėta nufilmuoti. Pareigūnas ėmė naršyti savo kompiuteryje, matyt, ieškomų pasaulio teroristų veidų duomenų bazėje, tikėdamasis rasti G.Drukteinio veido atitikmenį tarp Cheminio Ali, Pablo Escobaro ar kokio Mustafos Zurufo. Deja, paieškos buvo bevaisės, ir G.Drukteinis grįžo į JAV – pagrindinę pasaulio laisvės ir demokratijos citadelę. „Visai neužsigavau“, – tvirtina žurnalistas, – „kol JAV pareigūnai atlieka savo darbą taip atsakingai, galiu miegoti ramiai. Juoba kad nesunku numanyti, kodėl sukėliau įtarimą – dabartiniuose Holivudo filmuose pagrindiniai blogieji būna rusai, kalbantys panašiu į mūsišką akcentu, o ir atrodantys kaip mes. Nenuostabu, kad toks filmų sukurtas tipažas ir kelia įtarimą“.
„Ir tai man nutinka nuolat, net pačiose netikėčiausiose vietose“, – juokiasi Giedrius, – „prieš kelerius metus Afganistane vienas senas modžachedas man tvirtino, kad atsimena mano veidą dar iš sovietinės invazijos laikų. Honkonge buvau sustabdytas kaip panašus į kažkokį garsų tenykštį europietiškos išvaizdos nusikaltėlį. O štai Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje tai palaikiau komplimentu, kai išgirdau, kad esu panašus į pirmąjį istorijoje šios organizacijos generalinį sekretorių norvegą Trygve Lie“.
(Komentaras spausdintas žurnale TV Antena)