Rodos, tiek leidžiame pinigų Lietuvos įvaizdžiui gerinti – kažkas bėga atbulomis per pasaulį su Trispalve, šaudome milijoną kainuojantį saliutą į rūke paskendusi dangų, džiaugiamės nešvankia „G-Spot“ idėja (kuri, kaip žinia, nieko taip ir nepagerino), kuriame palankią ekonominę-investicinę aplinką pristatančius filmukus, kuriuos tik patys ir težiūrime, o kažkas paima ir vienu mostu nubraukia tas pastangas! Žiūrėjau vakar neseną veiksmo filmą-komediją „The Spy Who Dumped Me“ (su Mila Kunis), rodytą net Lietuvos kinoteatruose, ir filmo pats pirmasis epizodas prasideda keistoje vietoje, pavadintoje „VILNIUS, LITHUANIA“. Maždaug, herojus visoks universalus šnipas ir karatistas vaikšto po Vilniaus turgų, o jį seka blogiečiai, su kuriais herojus efektingai susikauna, po to bėga, o jie jį per Vilnių vejasi.

Filmuota visa tai, beje, buvo Budapešte, Vengrijoje, ir lokacijos parinktos tokios, kad per penkias minutes bet koks žiūrovas (o filmas sukėlė 75 milijonus baksų, kas reiškia, kad jį pažiūrėjo minimum 5 milijonai žmonių, tame tarpe ir pačius lietuvius, neskaitant Video release ir torentų) pamato „Vilnių“ kaip miestą ištisai aptrupėjusiais fasadais, nešvariomis gatvėmis, su remontuojamais „žiguliukais“, bedante bydla, antisanitarinėmis sąlygomis pardavinėjamomis dešromis (kuriomis, beje, herojus mitriai operuoja kaip samurajiškais kardais ir nukerta blogietį) ir svarbiausia, konkrečiai su lengva Dauno sindromo forma sergančia tų dešrų pardavėja (taip suprask, lietuve), kuri šlykščiai rėkdama tipo „derasi“ su herojumi: „Faif jūro!“ „Okei, fri jūro!“. Vaizdas toks atkarus to „Vilniaus“, kad net Balkanuose tokių vietų jau sunkiai berasi…

Neapsieita ir be labai šabloniško epizodo – herojus daugiabutyje įsiveržia į kažkokį butą, ieškodamas išėjimo pro balkoną (o bute tradiciškai būna arba vakarieniaujantys senukai, arba šeima prie stalo, labai nustembantys ir to sukeliantys kino salėse juoko audras), o ten ant sofos sėdi du apsirūkę hipsteriai, kurie per teliką žiūri tokio itin amerikietišką vaikišką programą „Sezamo gatvė“, kuri, beje, Lietuvoje niekada nebuvo rodoma, ir jos herojai Muppetai mūsuose niekada nebuvo populiarūs.

Pamenate, kaip būdavo apmaudu nuo naujienų, kad Holivudas ir Amerikos rašytojai Lietuvą vaizduoja kaip šalį, kurioje valgoma arklieną, gatvėse vyksta susišaudymai, o tipiškiausia šalies iliustracija būdavo „babuška“, elgetaujanti prie „McDonald‘s“? Ne kažin kas ir pasikeitė… Apmaudžiausia tai, kad filmo savininko – studijos „Lionsgate“ vienas įkūrėjų buvo Ukrainos žydas, juk puikiai žinantis, kaip vis dėlto atrodo ta mūsų Lietuva… Bet, jei jau mūsų pačių kultūros biudžeto pinigais paremiame „Lithuania: Redirected“, kuriame Lietuva parodyta ne ką švaresnė ir estetiškesnė, tai peršasi išvada, kad gal iš tikrųjų JI taip ir atrodo blaivių ir neutraliu žvilgsniu pažiūrėjus???