Patarimai įžymiems ir turtingiems

Kaip tapti įžymiu ir turtingu? Atsakingai ir uoliai dirbkite. Teisingai maitinkitės. Skaitykite, ką parašė protingesni už Jus. Nesiginčykite su išmintingesniais už save. Sportuokite. Neeikvokite laiko alkoholiui. Jokios ypatingos paslapties. Tai – ne branduolinė fizika.

 

Jei sėdi sau vienas kokioje nors viešoje vietoje, pvz., poliklinikoje ir šalia prisėda koks nepažįstamas bėdulis, tiesiog reikšmingai pažvelk į jį ir rūsčiai paklausk: „pinigus atnešei?“

 

Kai kitąkart klube prie Jūsų prisiknis eilinis nematytas socialinis nulis su šūksniais: „zdarov! Ir tu čia?! Ką geri?“ bei kitais plebėjiškais interesais, atminkite seną Marselio Prusto taisyklę: „Klubo lygį nusako ne tai, ką ten sutiksi, o tai, ko ten nesutiksi“. Kitais žodžiais – tokiose vietose būdamas pabrėžiate, kad pats esate nulis ir ubagas.

 

Kai kokiame vakarėlyje būtinai atsirandantis džiūsna pseudointelektualas Jums pradės prikaišioti išprusimo stoką ir pašaipiai klaus, ar esate skaitęs kokį nors šūdą, tipo, Marselio Prusto „Prarasto laiko beieškant? – atsakykite jam reikšmingai: „Žinoma, skaičiau. Ne pats, savaime suprantama“. Toks atsakymas turėtų bet kurį ubagą su minimumu logikos pastatyti į savo vietą.

 

Vis galvoju sau – kodėl vyrų striptizo šokėjai nuolat ir banaliai įsikūnija tik į policininką, gaisrininką ar garlaivio kapitoną, kodėl gi niekas nepabando sušokti striptizo apsirengęs biržos makleriu ar matematikos mokytoju? Argi moterys neteigia, kad seksualiausia vyro kūno dalis yra būtent smegenys???

 

Kai labdaros vakarėlyje netikėtai sutiksite seniai matytą nepasiturintį klasioką ar neprasisiekusį bendramokslį, kurio negudrios įžvalgos („valdžioje – durniai“)ar neįmantrios aspiracijos („reikia padangas pasikeisti“) Jums kelia nemalonų nuobodulį ir palyginti su Jūsų šauniais privalumais (ketvirta žmona, penki vaikai nuo keturių moterų, meilužis Graikijoje, dešimt metų gyvenimo paskendusio alkoholinėse ūkanose, šratas „po škurke“ ir „Dzintarine vilnis“ apdovanojimas, gautas Jūrmaloje) yra visiška laiko gaišatis, švelniai pertraukite jį pradėdamas rodyti nuotraukas „smartfone“ iš savo atostogų Tunise, o po jų – mėgiamus rolikus „YouTubeje“ ir ypač tą, kuriame vaidinate lavoną „masovkėje“ (bet užtat Holivudo filme!). Tai padės pasiekti du tikslus – privers tą pleiskaną greitai pasišalinti iš horizonto, tačiau ir paskleis žinią, koks Jūs kietas, daug kur buvęs ir daug pasiekęs!

 

Kvietime nurodytu laiku vakarėlyje pasirodo tik lochai. Nes: 1) laiku atėjusieji vis tiek laukia dar pusvalandį, kol pagaliau ateis rimti žmonės; 2) parodai, kad neturi nieko svarbesnio veikti, nes esi visiškas nulis; 3) vėliau atėjęs kelia visų susidomėjimą ir lengvą nerimą – o tai būtina siekiant populiarumo; 4) ar buvai kada nors pats PIRMAS pasirodęs renginyje? – tada žinai, koks tai šlykštus jausmas, kai nėra su kuo kalbėti ir belieka spoksoti į paskutinius pasirengimo darbus; 5) punktualumas – kaip ir venerinės ligos, alus bei pagirios yra prasčioko bruožas, nes tik plebėjai skubėdavo į valdžios “poviestkėse” nurodytu laiku prisistatyti tardytojui, komisijai ar ponui. Garsūs maištininkai tokius nurodytus laikus ignoruodavo, ir todėl mes jais šiandien žavimės. Galų gale, argi ne smagus jausmas teatre ar kino teatre pakelti visą eilę, braunantis į savo tuščias vietas pačiame salės centre – taip ir atsakant į visus balkone sėdinčius neprasisiekėlius kamavusį vieną klausimą, KAS TOKS NEATĖJO Į PREMJERĄ? Ir kas pagaliau teikėsi ateiti? Žinoma, TU – pats kiečiausias iš visų.

 

Šių laikų vakarėliuose jau nebemadinga vaidinti, kad neturi kur dėti pinigų, nes tie fucking rekvizitai.lt visiems suteikė galimybę lengvai sužinoti, kad pats esi ubagas ir dar skolingas. Naujausias trendas – vaizduoti, kad žinai kažkokią svarbią PASLAPTĮ, pvz., kas bus sekantis Lietuvos prezidentas, ar iš kur Žilvinas Grigaitis gauna pajamas. Taip atrodysi reikšmingiau, nes būtent žinojimas to, ko nežino kiti yra viso „kietumo“ pagrindas.

 

Neabejotinai ne sykį Jums jau buvo iškilęs klausimas, kodėl žydai niekada nesikeikia? Net jeigu savo gyvenime ir nebuvote sutikęs gyvo žydo, vis tiek jau esate atkreipęs dėmesį, kad net Jums žinomuose žydiškuose anekdotuose nebūna keiksmažodžių, o jie ten kažkaip net ir visai nelimpa, ane? Turėtų stebinti, ypač mūsų šalyje, kur keiksmažodis, tas neatsiejamas prasčiokų atributas yra užvaldęs viešąją erdvę – net buvęs Seimo pirmininkas kad ir vilkėdamas smokingą nesidrovi TV ekrane pasišvaistyti smagiaisiais „pyst“, „bliamba“, „fak“, „pofik“ ir „šūdas“, mūsų šalyje, kur ubagai keikiasi nuoširdžiai ir draugiškai besišnekučiuodamiesi, o vaikai – žaisdami, nieko nuostabaus, kad keiksmažodis veržiasi ir į mūsų salonus. Bet prieš paleisdami eilinę rupūžę iš burnos, atminkite seną žydišką prietarą – keiksmažodis yra susijęs su aukštesnėmis kosmoso jėgomis ir gali iššaukti impotenciją, Mokesčių inspekcijos patikrinimą ar kokią stichinę nelaimę, pvz., sniegą gegužę ar cunamį Dubysoje. Taigi, jei norite aplinkos akyse atrodyti ypatingas ir protingas kaip žydas, palikite keiksmažodį gojiškiems plebėjams. Nesikeikite.

 

Kai koks nors intelektualus vargeta ims Tau prikaišioti, kad, girdi, turtuoliai nesupranta gyvenimo prasmės, nes jiems tik malonumai galvoje, o „dolce vita“ – tuštybė, prabėganti nesuvokiant gyvenimo iššūkių, atsakyk jam, rakinėdamas nagu mėsos likučius iš tarpudančių: „O, taip! Bet būna ir mums sunkių momentų, pvz., mūsų klube – kai žaidžiant golfą neišmuši 70 per pirmą zachodą, turi statyti visai chebrai brangiausio konjako, o jie iranietiška ikra apdrabsto tokio lūzerio ‘Maybachą’… Jauti siaubą?“

 

„Aplinkinių pavydas – tai mokestis, kurį privalo sumokėti kiekviena sėkmė“,- kadaise sakė baronas Rotšildas. Bet būk kilnus! Kai koks nors ubagas ims Tau prikaišioti, kad, girdi, Tavo tačka per prašmatni Kaunui, laikrodis per brangus ir masina vagis, o ir auksinių žiedų su deimantais per daug nešioji, atsakyk kaip Deividas Beckhamas kažkuriam locheliui: „Dirbk, ir tu ten pateksi“… Patark ir Tu taip kitiems! Tegu tik jie turtėja! Talmude parašyta, kad „turtingas kaimynas yra geriau už kaimyną-ubagą“!

 

Kai kitą kartą apgirtęs ir apsiseilėjęs ubagas ims nerišliai Jums priekaištauti, kad Jūsų geriamas nealkoholinis alus – „pirmas žingsnis link guminės moters“, nesiginčykite, nusišypsokite ir sutikite su juo tokiais žodžiais: „Ne tik. Man tai buvo ir pirmas žingsnis link štai to didelio džipo „Lincoln Navigator“, kuriuo čia atvažiuodamas pervažiavau tavo mylimą vištą – anava drybso palaikai ant kiemo“. Arba: „Ne tik. Man tai buvo ir pirmas žingsnis link štai to didelio džipo „Lincoln Navigator“, kuriuo čia atvažiuodamas padariau ‘garmoškę’ iš tavo ‘opeliuko’. Sorry…“ Tokio tipo atsakymas bet kurį lochą su intelekto minimumu turėtų pastatyti į vietą.

 

Nejaugi vis dar manai, kad individualizuoti tačkos numeriai, tipo PH1LIP ar G0VN0 demonstruoja vairuotojo kietumą? Akivaizdu, kad vsiškai neišmanai „Regitros“ išduodamų numerių sistemos.

 

Taigi, nuo šiol žinok, kad svarbiausi – du paskutiniai triženklio numerio skaičiai. Iki 50-ies išduodami lochams ir ubagams (su senomis mašinomis), virš 50-ies – geriems žmonėms ir tūzams (su naujomis tačkomis). Didžiausia pamojkė – iki 10-ies, išduodami tiems su daugiausia admin pažeidimų ir neišmokamais lizingais. Idealiausia kombinacija – apvalūs šimtai, rezervuoti rimtoms kontoroms, tokių net nestabdo. Kietas skaičius ir 99 (tokiam gauti reikia būti „nuo Virgio“, bent jau anksčiau).

P.S. Taigi, dabar jau supranti, kodėl mentai per oblavas Tave taip dažnai stabdo ir gaidina?

 

Kaip elgtis, kai chebrikė ir vėl paprašys paaukoti pinigų labdarai.

Neretas mūsų pradeda diorgintis, aptikęs savo „Philips Xenium“ telefone eilinę žinutę, prašančia atiduoti dalį savo sunkiai uždirbtų šaibų kažkam, ko Tu visai nepažįsti ir niekada net nepažinsi. Žinoma, Talmudas moko, kad žmogus yra turtingas tiek, kiek jis gali atiduoti, bet tame, matyt, glūdi kažkokia gili alegoriška hebrajiška prasmė, kuria Tau, sunkiai iš pamojkės į žmones prasimušusiam gojui net nebūtina sekti, ane? Juoba kad kita žydiška paradigma teigia, jog turtingas ne tas, kuris mėto šaibas nalievo-napravo, bet tas, kuris jas turi, kai sušalęs žiogas iš Krylovo basnios nuolankiai pasibeldžia į šilto skruzdėlytės būsto duris. Tad nieko nuostabaus, kad visada apima Tave gnievas, pagalvojus, kodėl privalai kažkam atiduot kažką savo. Ir dar prie viso visi kas netingi kaltina Tave šykštumu ir beširdiškumu, kai atsisakai. Taigi, ką daryti?

Pradžiai – Tu greičiausiai nesi Rokfeleris, ir šiaip tikrovėje pats esi visiems prasiskolinęs ubagas (anot rekvizitai.lt) arba sunkiai galą su galu suduriantis žmogelis. Todėl suprantamas Tavo pasipiktinimas, ypač, kai tuos pinigus reikia aukoti visų žmonių akivaizdoje, pvz., kokiame nors vakarėlyje, į kurį atėjai tik paėsti ir apkalbėti savo artimųjų. Arba „Rotary“ klube, kuriame, užuot ieškojus gyvenimo prasmės, privalai kartu su visais pirkalioti niekam nereikalingus abonementus į Filharmoniją ar dalinti kapustą vaikų namams, kurių poreikiai, rodos, šioje eroje niekada net nepasibaigs (tuom masonu būti Lietuvoje kur kas labiau apsimoka nei rotariečiu, nes masonui bent jau nereikia leisti iš kišenės tiek bašlių – kas kiekvieną bent kiek erdvėje ir laike besiorientuojantį veikėją visada šiek tiek biesina). Rokfeleriui buvo paprasčiau – savo aukojamų milijonų (jis buvo ir tebelieka didžiausias pasaulio istorijoje filantropas) jis net nematė ir nelabai jautė, ką reiškia krapštyti iš kišenės paskutinius suglamžytus banknotus, skirtus užsipilti bent kiek saliaros į baką. Be to, Tave, atsidūrusį visų akivaizdoje „pagelbėti kažkam neaišku kodėl“, pradeda kamuoti ir galingas socialinis spaudimas, nustumiantis į dviprasmišką situaciją: kitiems matant nepatogu atsakyti padėti kažkokiam „Vytukui – šešeri“.

Tačiau yra išeitis – mažiau lankykis tokiuose renginiuose, venk tokių „vyriškų“ klubų. Buvo padarytas toks eksperimentas: reguliariai aukojantiems žmonėms eilinės labdaros kampanijos metu nereikėjo tiesiogiai bendrauti su prašytojais ir tokio eksperimento pabaigą nesunku numatyti – pusė jų neatsegė labdarai nė cento. Taigi, sekantį kartą, kai gausi tik žinutę, iš Tavęs kaulijančią pinigų kažkam, tiesiog prisimink, kaip kadaise aukojai pinigus paskutinį kartą ir nusišypsok savo begaliniam dosnumui. Ir nesigraužk – vietoje Tavęs atsiras nemažas tabūnas lochų, kurie nuėjo į labdaros vakarėlį ar įstojo į klubą, kur sąžinė ir kaltės jausmas neleido jiems pasilikti nuošalyje ir jie pasirūpino visomis pasaulio bėdomis tuo metu, kai Tu kandai pirmąjį tik ką atnešto sultingo karbonado kąsnį (pats skaniausias!)

 

Kaip turi gyventi turtingas žmogus? Atitinkamai patogiai, žinoma! Kai lochai aplink Tave didžiuosis, kad jų namus tvarko ateinanti šeimininkė, paniekinančiai nusišypsok ir paminėk, kad kai atsikeli naktį nusimyžti, grįžęs randi savo lovą paklotą iš naujo – va tai yra tikras serviso lygis.

 

Kai koks neprasisiekęs intelektualus varguolis, atsitiktinai patekęs į Tavo aplinką, ims Tau kišti savo negudrias įžvalgas apie tai, kokie valdžioje esantys kaimiečiai yra durniai, ar koks neteisingas yra gyvenimas Lietuvoje, klausyk jo mandagiai, žvelgdamas į akis, ir kažkuriuo momentu sušuk: „O! Atsiminiau!“ Tas vargeta, be abejo, paklaus, ką atsiminei. O Tu jam atsakyk: „Galiausiai atsiminiau, kur pasidėjau savo kaliošus“. Taip tam pleiskanai duosi suprasti, kad jo įžvalgos nebuvo nieko vertos, nes niekas jų nesiklausė. Antra, leisi jam suprasti, kad Tau yra gerai prie bet kokios valdžios, ir šitie kaimiečiai Tau yra artimi – o tas vargeta, tik ką kritikavęs Tavo draugus, staiga tapo režimo priešu, ir nuo šiol gyvenimas Lietuvoje jam išties pasidarys nemielas. Tegu pasikamuoja dabar bemiegėmis naktimis visas suprakaitavęs besivartydamas „raskladuškėje“, ir galvodamas apie tai, kaip režimas jį nubaus. Žinos, kaip gerus žmones kritikuoti, chamas!

 

Ar nėra gėdinga išvykstant pasiimti iš viešbučio muiliuką, šampūną ir kitus vonioje esančius higienos reikmenis (kol kas dar niekas neklausė, ar padoru nuplėšti ir pasiimti tą prie sienos pritvirtintą skysto muilo/gelio flakoną)? Atsakymas – pasiimti nėra gėdinga. Gėdinga yra juos naudoti.

 

Skaitau Delfyje šalia Makaraitytės įžvalgų naujieną apie tai, kad kažkokia garsi „pupytė“ pasidarė tattoo per pusę rankos. Dar kartą primenu visiems gojams – tatuiruotės ir auskarai yra prasčiokų ženklas. Deimantai ir perlai – turtingų ir skonį turinčių žmonių ženklas – štai kuo reikia girtis!

 

Užuot mėtęs savo pinigus visokioms beprasmėms „kompanijos vasaros šventėms“ ar naiviai reikalavęs iš savo samdinių kreiptis į Tave vardu (nors jie vis tiek Tave laiko durneliu, o ne vizionierium ar „lyderiu“, kaip Tu geidi), nori padaryti išties rimtą įspūdį savo viskuo nepatenkintiems pavaldiniams? Panaudok seną Volstryto treiderių metodą – sausakimšame lifte, kylančiame į Tavo ofisą, lyg tarp kitko garsiai atsiprašyk: „atleiskite, pagadinau orą“. Žinoma, visi susirauks ir tikėsis, kad tuoj viskas užsmirs – ot ir ne! (nes juk Tu nieko nepadarei – čia paaiškinimas tam atvejui, jei išties esi lochas, ir tokių bajerių nenuskaitai). Tai neišvengiamai sukels sąmyšį tų varguolių galvose, ir tegu jie mano, kad Tavo šaibos nedvokia, o gal net atvirkščiai – pasklinda prabangiu „Hugo Boss“ odekolono aromatu… Pamatysi, netruks pasklisti ir gandas, kad Tu esi ypatingas, ir pradės tie smirdžiai slapta Tave išties gerbti.

 

Kai išgirdę griaustinio dundėjimą ubagai ir pagonys ims blaškytis po salę ir laiptus, siaubo apimti, nuramink juos juokdamasis žodžiais: „Nesiparinkite! Tai mano piniginė iš kišenės iškrito!“

 

Kaip sakoma Volstryte, „tikroji korupcija“, su kuria apie tai daugiausiai šūkaujantys varguoliai niekada net ir nesusiduria, ir apie kurią, tiesą sakant, neturi nė menkiausio supratimo (kad ir ką jie bemanytų apie tokias banalybes, kaip saldainės gydytojai), „yra kaip myžtelėjimas svetimame baseine. Skamba bjauriai, bet iš esmės nieko tokio ypatingai baisaus, kai pagalvoji“.

 

Kai romantiškos vakarienės restorane metu kokia nors socialiai atsakinga mergina ims parintis dėl mūsų besaikio vartojimo, minėti kažkur badaujančius vaikučius ir būtinybę daugiau aukoti „Maisto bankui“ (puikus pavadinimas!), linksėk pritardamas ir švelniai pakviesk tą molėkulę pas save į namus rimtai pašnekėti su atliekų smulkintuvu Tavo virtuvės kriauklėje, kuris valgo riebiau, sočiau ir maistingiau nei 98 procentai šio pasaulio žmonių!

 

Kai eilinio romantiško pasimatymo metu žavingoji mergina Tavęs žaismingai paklaus, ką Tu darytum, jei turėtum milijoną eurų, švelniai perklausk tos molėkulės – „Milijoną? O tai kur dingo mano likusieji bašliai?“

 

Nori subtiliai padaryti įspūdį bet kuriai merginai savo užkaltais pinigais? Tai gana lengva, jei viską padarysi taip, kaip daro visi kiečiausi „Goldman Sachs“ treideriai: kai eilėje prie bankomato už Tavęs atsistos žavinga mergina, atlikęs savo reikiamas operacijas, užklausk bankomato atspausdinti ant kvito Tavo balansą, ir nueidamas šalin tą kvitą palik išlindusį iš išpjovos… Priėjusi mergina neišvengiamai pamatys, kiek nerealiai daug šaibų Tu turi ir svajingai nulydės žvilgsniu Tave, sėdantį į savo „Ford Crown Victoria“, ir galutinai suvoks, kad tas ubagas, su kuriuo ji yra susidėjusi duotuoju momentu, yra visiškas nulis ir laiko gaišatis. Ir kai ji trauks iš bankomato tą savo varganą dvidešimtinę, Tu prašvilpsi su „Ford Crown Victoria“ pro šalį išdidžiai žvelgdamas tik į priekį – ir ji žinos, kad tokie kaip Tu – yra. YRA! Kažkur šalia…

 

Naujausia Volstryto/Holivudo mada: praleisti vakarą su draugais ar bare nė sykio nepažvelgiant į savo telefoną. Nes kompanijoje savo telefonus tikrina tik karjeros nepadarantys baudžiauninkai, merginoms nepatinkantys lūzeriai ir naujienomis besidomintys durneliai, tų naujienų net neįtakojantys.

 

Kai koks mažaraštis aktyviai sportuojantis ubagas ims Tau įrodinėti, kad metęs gerti, rūkyti ir šniaukšti koksą, Tu gyvensi, tipo, ilgiau, atsakyk jam kuo lėčiau ir garsiau, kad daeitų tam pleiskanai, jog jis nerūkydamas, negerdamas ir nešniaukšdamas kokso, deja, negyvens ilgiau – jam tiesiog viskas truks lėčiau.

 

Iš „Rūsčiųjų gyvenimo pamokėlių mažiesiems“: „Laikas pagaliau suvokti, kad Kalėdų Senelis turtingų tėvų vaikučius myli labiau“.

 

Jeigu vairuoji neseniai įsigytą naują „Audi“, akivaizdu, kad turi pinigų, tačiau taip pat akivaizdu, kad neturi nieko įdomaus ar svarbaus pasakyti.

 

Kai koks nors socialinis nulis, kuris net negautų jokio vaidmens filme apie jį patį, ims Tau įrodinėti, kad, tipo, gyveni neteisingai ir per plačiai, paprastus žmones erzini savo prabanga, atseit, „ubago lazdos neišsižadėk“, nes visko gali nutikti, reikia būt kuklesniu, ar nešti panašų briedą, paplekšnok jam draugiškai per petį ir paguosk žodžiais – „nors tarp mūsų tvyro begalinė praraja visais atžvilgiais, tačiau yra vienas išties bendras bruožas, vienijantis mane, sėkmingą turtuolį ir tave – niekaip į dienos šviesą neprasimušantį ubagą. Tai įsitikinimas, kad mes abu niekada neklystame“.

 

Ieškantiems merginos. Ypač socialiniuose tinkluose. Atmink – jei savo „Facebook“ profilio pagrindinėje nuotraukoje Ji atrodo 8, tikrovėje Ji bus 4. Ir Tau, kuris nuogas atrodai 5, su kostiumu 7, prie tačkos vairo 8, bet su „American Express Platinum“ kortele prie baro – visas 10, tai truputį per mažai. Ieškok toliau.

 

Kai kokia ne visiškai gyvenime laiminga mergina ims Tau įrodinėti, kad alkoholis, cigaretės, narkotikai, egzotiškos kelionės, pinigų gausa ir ištvirkavimas neišspręs Tavo problemų, pasakyk jai nuoširdų „ačių“ už rūpestį ir savo ruožtu atsidėkodamas pranešk jai, kad jokia joga, tofu, zumba ir pilatesas jau irgi neišspręs JOSIOS problemų.

 

Pagaliau nusipirkti gerą kostiumėlį „suitsupply“, įsigyti apynaujį BMW, ir „Rolex“ klastotę pasikeisti tikru laikrodžiu – gana grubus būdas pademonstruoti pasauliui, kad Tu ne visada turėjai pinigų.

 

„LinkedInas“ yra pažinčių svetainė bedarbiams.

 

Šiaip pastebėjimas – jeigu taip jau labai mėgstate teisybę, tai Jūsų elektromobilius, kuriais taip didžiuojatės, derėtų vadinti transporto priemonėmis, „varomomis anglimi arba mazutu“.

 

Pasijunk prie „Tinderio“ kiek įmanoma skubiau. Jei ten yra mergina, vadinasi, ji dar neemigravusi iš Lietuvos. Jei mergina dar neemigravusi iš Lietuvos, vadinasi, ji mėgsta riziką. Jei ji mėgsta riziką, vadinasi, yra nusiteikusi bet kam.

 

Ei! Ei! Ei! Nejaugi Tu esi koks ubagas, kad naudojies feisbukine „check-in“ funkcija tokiose vietose kaip Bergamo oro uostas ar „Čili“ picerija Laisvės alėjoje? Nelažalink mūsų būrelio! Rimti kentai, kurie visada skraido tik „Turkish Airlines“ Biznio klase, niekada nepostina savo nuotraukų iš Biznio klasės salono, o Feisbuke „įsičekina“ tik būdami Everesto viršūnėje, Marse arba Nicole Kidman miegamajame!

 

Dar blokelis patarimų vyrams, kurie nori būti geri vyrai.Pvz., Nr.50: „Nusipelnyk nekrologo „Delfyje“. Tai nebūtinai reiškia, kad buvai turtingas, garsus ar valdžioje. Tai reikš, kad Tu buvai įdomus.“

 

„10 taisyklių“ visiems įžymiems ir turtingiems – jų laikosi kiekvienas save gerbiantis „Goldman Sachs“ treideris, pabandyk ir Tu, gal pagaliau praskaidrės ir Tavo vakaras, praleistas geriant alų su prasčiokais:

  1. Jei šįvakar nepadarysi nuodėmės, vadinasi, Jėzus žuvo be reikalo.
    2. Tu esi toks žavus, jog visos merginos pasirašytų su Tavimi net ir tuo atveju, jei avėtum „Crocs‘us“.
    3. Vyrai, turintys ilgus instrumentus, tuo nesigiria. Tai tiesiog ne mūsų stilius.
    4. Jei kas Tavo „Hermès“ kaklaraištį pavadins „hermes“, pabrėžk, kad „tai tariasi ‘èrmes‘, baudžiauninke!“ – neužmiršk, kad Tu esi pavyzdys ir gerų manierų mokytojas visam pasauliui.
    5. Bet kuriai merginai padarys įspūdį, kai sukelsi skandalą žodžiais: „kaip tai neturite grąžos iš 200? Aš pats 200 naudoju kaip grąžą!“
    6. Jei kas nors žaismingai Tavęs paklaus, kodėl Tu toks tylus ir abejingas, nemeluok ir nuoširdžiai atsakyk: „Tai tiesiog dėl to, kad tu esi nuobodi ir šlykšti“.
    7. Jei jos „iPhone“ ekranas įskilęs, nesakyk jai savo tikro vardo.
    8. Lengviausiai pasirašo merginos, kurios „espresso“ taria kaip „eKspresso“.
    9. Tas faktas, kad šalyje egzistuoja ypatingai negražios prostitutės, daug ką pasako apie laisvos rinkos pranašumus ir apie vyrus bendrai.
    10. Kai kokia senyva našlė bandys Tave sugundyti žodžiais: „pabūk su manimi, aš turtinga“, atsakyk jai: „Aš irgi, moterie. Aš irgi“.

 

Popietinė ekonominės minties pamokėlė – tapti turtingu iš tiesų yra gana paprasta – bet kuri gražesnė mergina su lanksčiu požiūriu į moralę tai gali padaryti labai greitai.

 

Ekonominės logikos pamokėlė – žiūriu, naujausiais duomenimis, Lietuvoje moterys uždirba vidutiniškai 20% mažiau nei vyrai. Tad ar nelogiška būtų pelno siekiančioms kompanijoms samdyti vien moteris?

 

Nežinau, ar jau baigėsi Lietuvoje rasizmo „skandalas“, bet ta proga radau Volstryto vyrų frazę, itin tinkančią Lietuvai: „nėra prasminga vertinti žmogaus pagal jo odos spalvą, kur kas daugiau apie jį pasako jo dantų spalva“.

 

Nedraugaukite su žmonėmis, kurie į klausimą „kaip praėjo tavo savaitgalis?“ neturi papasakoti jokios įdomios istorijos. Aš pats vakar sužinojau įdomią marketinginę istoriją, kaip „Philip Morris“ praktiškai be jokių sąnaudų įvedė naują cigarečių brandą Vengrijoje, kurioje tabako reklama ar kitas promo yra uždrausti (kur kas griežčiau nei Lietuvoje). Paprastai – prispausdino 100 tūkstančių tuščių pakelių, kuriuos suglamžytus išmėtė po šalies šiukšliadėžes ir šaligatvius. Lochams to užteko pagalvoti, kad tai, matyt, geros cigaretės, kad tokios populiarios ir pradėjo jas pirkti. Aš kaip „Philip Morris International“ (NYSE: PM) akcininkas – tokiais sprendimais esu patenkintas. Bravo! Ir akcininkai davolni, ir lochai turi ką rūkyti, ir geri bachūriukai turi ką papasakoti, o imlūs jaunuoliai – išmokti. Vien win-win-win!

 

Kaip pakabinti bare patikusią merginą? Paprasta, jei prabilsi į ją taip, kaip šaunus „Goldman Sachs“ treideris: pradžiai, paklausk jos, ką ji mano, kiek per mėnesį uždirba aplink Jus besigrūdantys plebėjai. Užjaučiamai linguok galvą į bet kurį jos spėjimą ir tada sakyk: „Žinai tą bjaurų jausmą, kai laimi loterijoje ir po to staiga viską staiga prarandi? Taigi, keletas mano buvusių merginų tai pajuto savo kailiu…“ Jei mergina – ne kvaiša, turėtų suprasti. Jei nesupras, kam ji tokia Tau?

 

Pabandyk atsiliepti telefonu taip, kaip ir visi kiečiausi „Goldman Sachs“ treideriai – žodžiais „mano telefonas miršta, tuoj gali išsijungti!“ – pamatysi, taip sutaupysi begalę laiko, išvengdamas bereikalingo bendravimo su visokiais ubagais ir lochais!

 

Gero pono baudžiauninkų vasaros atostogos nuo darbymečio skiriasi tik tuo, iš kokio kompiuterio jie yra pasijungę prie kontoros interneto.

 

Sumeluoti trunka triskart ilgiau nei pasakyti teisybę. Tavo žmona šitą žino, beje.

 

Prieš pasipiršdamas merginai, pagalvok gerai dar kartą – ar ji tikrai verta pusės Tavo sukaupto turto?

 

Kaip ir pridera protingam žmogui, Tu savo menkai apmokamiems samdiniams dažnai mini terminą „komandinis darbas“, ir jiems tai patinka girdėti, nes lochai beveik niekada nesusimąsto, kas yra „nekomandinis darbas“ arba tiesiog „darbas“. Tačiau, kaip pats matai, tikrovėje retas jų supranta ir tai, kas yra tas „komandinis darbas“. Paaiškink jiems paprastai, ir tai supras bet kuris varguolis: „Komandinis darbas – tai darbas, kai grupė žmonių daro tai, ką aš jiems pasakau“.

 

Ar pastebėjote, kad muzika geriau skambėjo tais laikais, kai ją buvo leidžiama atlikti negražiems žmonėms?

 

Kai kitą kartą apsilankysi Filharmonijoje, nesnausk patogiame krėsle, kaip įpratęs, o verčiau pagalvok, kaip Tau susikurti analogišką verslo schemą, kurios liudininku esi – kai muziką parašo Mocartas, bet atėjusių lochų šaibas susirenka pianistas Rožko ir dar koks nors Kėvišas…

 

Kai smagiame vakarėlyje koks nors atletas, jokio rekordo šiame gyvenime nepasiekęs ir iš savo muskulų jokių pinigų neuždirbęs, ims zyzti ir moralizuoti, kad, girdi, sportas pavirto farmacijos kompanijų verslu, o sportininkai turėtų varžytis sąžiningai ir nevartoti dopingo, atsakyk jam oriai: „Dopingas atletui – tai tas pats kaip ir grimas aktoriui. Abiem atvejais, jie mums, žiūrovams privalo teikti tik malonumą – ir koks skirtumas, kokių vaistų yra prisipumpavę tie mažaraščiai? Svarbiausia, kad greičiau bėgtų ir žiauriau muštų vienas kitą“ Toks atsakymas bet kurį neprasisiekėlį turėtų pastatyti į vietą.

 

Ar pastebėjai, kiek daug laiko ubagai ir prasčiokai praleidžia laiko nuleidę galvas – įsisteibelyję į savo smartfonus? Principinis skirtumas tarp kiaulės ir žmogaus yra tas, kad kiaulė dėl savo anatomijos negali pažvelgti aukštyn, į dangų. Vadinasi, ubagai ir prasčiokai, nuolat žvelgdami tik žemyn, elgiasi kaip kiaulės. Bet Tu – ne toks. Tu žvelgi žmonėms į akis. Tu žvelgi į dangų.

 

Nori išlikti kartu? Leisk kuo daugiau laiko atskirai.

 

Žmonės dažnai klausia, ar mandagu rodyti VIENĄ pirštą kalbant? Pvz., Disneylande paklausti darbuotojai kryptį visada nurodo DVIEM pirštais – suglaustais smiliumi ir didžiuoju. Dėl paprastos priežasties: Waltas Disney surūkydavo tris pakelius į dieną, ir yra išlikę labai daug jo nuotraukų iškelta ranka su cyza tarp tų dviejų pirštų, iš ko cyzos buvo vėliau šalinamos retušuojant, nes „Disney World“ tabako negali būti! Taip tie DU pirštai ir išliko! Todėl – mandagu yra VISKAS, kai turi ką svarbaus pasakyti! Kaip tapti svarbiu? Ateik ir išmok!

 

Kai kibūs žurnalistai aktorės ir dainininkės Jennifer Lopez paklausė, kas yra geriausi lovoje – aktoriai, dainininkai ar šokėjai (mat, J Lo buvo ištekėjusi tris kartus būtent už šių profesijų atstovų), ši daugiausiai pasaulyje uždirbant Latino (vadinasi, jos nuomonė svarbi ne tik ubagams) iškart atsakė: „Šokėjai! Dainininkai pernelyg susireikšminę savo kūrybiškumu, aktoriai mėgsta vaidinti tai, kuo nėra. Šokėjai turi geriausius kūnus ir labiausiai galvoja apie savo partnerę“. Taigi, patarimas ir Tau, mano drauge – lavink kūną ir galvok apie partnerę. Nedainuok lovoje, kvailai nevaidink Tarzano. Juk pats matei, kaip tas ŠOKANTIS italų senis milijonus sužavėjo!

 

Liftuose žmonės stoja dviem principais: „rusiškuoju“ – veidu vienas į kitą, ir „amerikietiškuoju“ – veidu į duris. Taip kaip rusų Vilniuje yra daugiau nei amerikiečių, tai „rusiškas“ principas ir dominuoja. Tačiau, jei nori išsiskirti iš kaimiečių (kurių Vilniuje irgi yra daugiau), lifte stok veidu į duris.

 

Mesk svorį. Ne dėl vasarinio Lietuvos pajūrio, oi ne! (atsiprašau, kad pagalvojau, jog atostogauji su ubagais). Būdamas storu Tu rizikuoji tapti pačios baisiausios ir žiauriausios metropolinės komedijos STORAS ŽMOGUS LIPA IŠ MAŠINOS dalyviu.

 

„Džentelmenas galvoja tai, ką sako, ir sako tai, ką galvoja, tačiau žino, kad kartais verta ir patylėti. Nesistenkite kitų įtikinti savo tikėjimo, politinių pažiūrų ir aistrų teisingumu, ginčus palikite plebėjams. Į jokią užgaulę neatsakykite nei užgaule, nei šmaikščiu sąmoju. Būkite aukščiau viso to. Aristokratams buvo draudžiama dalyvauti dvikovose su plebėjais“.

 

Tokia lengva ekonominė pasakėlė prieš miegą. Gyveno kartą neturtingas žydas. Prisisapnavo jam, kad po vienu tiltu yra pakastas lobis. Išrausė visą patiltę, bet nieko nerado. Tilto sargas gojus pasijuokė iš jo pastangų ir juokais pamelavo, kad susapnavęs būk tai lobį, įmūrytą žydo krosnyje. Žydas grįžo namo, išgriovė savo krosnį ir išties ten rado paslėptą puodynę su auksu. Tilto sargas liko ubagu ir mirė iš pavydo, niekam nereikalingas. Pasakos moralas? Koks tik nori. Sek svajone. Ieškok ir rasi. Nesišaipyk iš kitų žmonių pastangų. Ką nors daryk, užuot kalbėjęs. Nemeluok. Puodynė su auksu laukia Tavęs. Nepavydėk, o pats daryk. Ubagai niekam nereikalingi.

 

Popietinis priminimas įžymiems ir turtingiems, suplūdusiems į Palangą – perduokite savo zyziančioms moterims prancūzišką išmintį: nebūna blogo oro, yra tik bloga apranga.

 

Gyveno kartą karalystėje neturtingas žydas išminčius (kodėl neturtingas? Nes viską išdalindavo tiems, kuriems labiau reikėjo). Ir aplankė jį vieną dieną pats karalius, maždaug, pasikalbėti apie šį bei tą. Netikėtas paties karaliaus apsilankymas skurdžioje žydo kibitkoje! Žydas tegalėjo pavaišinti monarchą tik arbūzu, ir pasiuntė savo žmoną į virtuvę atnešti karaliui patį geriausią! Žmona atnešė. Išminčius tą arbūzą pačiupinėjo, pastukseno ir nusprendė, kad karaliui jis bus per prastas. „Nešk šitą atgal ir atnešk kitą, patį geriausią!“ – sušuko jis. Žmona subėgiojo ir atnešė. Išminčiui ir tas netiko. „Nešk kitą!“ Žmona vėl subėgiojo. Ir tik iš penkto karto išminčius liko patenkintas arbūzo kokybe ir jį patiekė karaliui. Monarchas, žinoma, buvo sujaudintas tokio atsakingumo ir pagarbos, ir apipylė išminčių auksu.

Lochas karalius nežinojo, kad išminčiaus žmona jam nešiojo tą patį arbūzą. O žydas gautą auksą prasuko kaip reikia, jo palikuonys įkūrė „Goldman Sachs“ banką (NYSE: GS), gyvena šokolade, virina geras šaibas ir turi dar daugiau galimybių padėti tiems, kam reikia.

Pasakos moralas? Jų daug. Pajudink savo smegenis ir pats juos lengvai suprasi. Gal, žėk, pradėjęs mąstyti, ir pats ką nors panašaus į „Goldman Sachs“ įkursi?

 

Vakarinis patarimas visiems turtingiems ir įžymiems – kai bare kibsi prie merginos išgėręs, o ji Tave atstums, nepulk į isteriką ir nepradėk jai grasinti, kaip įpratęs, o prabilk į ją ramiai talmudiška išmintimi: „kas ilgai renkasi vyrą, gauna patį blogiausią“. Tai turėtų ją pastatyti į vietą.

 

Rytinis pastebėjimas visiems įžymiems ir turtingiems – ar pastebėjote tokį keistą gyvenimišką dėsnį: visi skundžiasi pinigų trūkumu, bet kažkodėl niekas niekada nesiskundžia proto trūkumu?

 

Kiekvienas „Mossado“ operatyvininkas žino, kad vizualiai nustatyti, ar moteris patyrė orgazmą per pastarąsias 12 valandų, yra du būdai – kairė tokios moters akis yra šiek tiek labiau primerkta nei dešinė, o apatinė lūpa kramtoma dažniau nei derėtų (Fransuaza Sagan savo romane „Bonjour, tristesse!“ tai vadino „paaštrėjusiais veido bruožais“). Yra ir trečias būdas, kontaktinis – palietus vidinę moters ausies pusę, tačiau ne kiekviena suteikia progą tokiam fiziniam intymumui.

 

Taigi, pastaruoju metu kažkaip pradėjau skųstis pablogėjusiu regėjimu, nes vis rečiau ėmiau tokius moterų bruožus miesto aplinkoje pastebėti – bet nenoriu tuo patikėti! Tačiau anądien perskaičiau, kad Elonas Muskas atsisakė kavos, kuria „piktnaudžiavo taip, jog jam pradėjo blogėti regėjimas“, ir pagalvojau sau, kad tai ir yra mano atbukusių sakalo įžvalgų priežastis! Nuo šiol oficialiai apriboju išgeriamos kavos kiekius iki trijų per dieną.

 

Vakarinis patarimas visiems įžymiems ir turtingiems – iš ko pažinsi ubagą? Iš skundų.

Ką liaudis gali pati padaryti be valdžios? Gal tik savo batus į taisyklą nusinešti. O viską likusį valstybė jiems privalo užtikrinti, atnešti, išvalyti ir nutiesti. Vargšai lietuviai jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus gyvena kapitalizme, bet taip ir nesuvokė pagrindinės jo idėjos – viskas šiame gyvenime priklauso tik nuo Tavęs. Tik pažvelk į vilniečius! Visa šalis meta šaibas į tai, kad tik sostinė pagražėtų ir padarytų gerą įspūdį uzbekų turistams. Tačiau patiems vilniečiams amžinai kas nors negerai – tai Vilniaus gatvę per ilgai remontuoja, tai kalnas griūva, tai gatves užliejo, tai oras ne tas, tai meras durnas.

O kaip mokė antikos išminčiai – per tą laiką, kol kalbi, nieko neišmoksti, o per tą laiką, kol skundiesi, nieko nepadarai. Taip ubagams ir belieka skųstis, nes laiko ką nors daryti jie ir nebeturi. O juk mums pasidaryti savo gyvenimą patogiu ir smagiu yra lengva. Nesiskųsk, tai likimo nuskriausto mužiko požymis. Tiesiog paimk ir padaryk.

 

Rytinis patarimas visiems įžymiems ir turtingiems – savo paso, vairuotojo pažymėjimo ir ID kortelių nuotraukose privalai atrodyti tvarkingai, gražiai ir sexy. Lochams, kurie net nesugeba susitvarkyti tokioms atsakingoms nuotraukoms ir jose atrodo kaip urodai, turėtų būti atimta teisė balsuoti.

 

Vakarinis patarimas visiems įžymiems ir turtingiems – rimto žmogaus telefone nebūna „praleistų“ skambučių, o yra tik „praignoruoti“ skambučiai.

 

Rytinis patarimas visiems turtingiems – jei nori aiškiai pamatyti, kas yra Tavo samdiniai, pažiūrėk naują filmą „The Circle“ (naujausias su Tomu Hanksu ir ta mergaite, kuri vaidino Hermioną „Haryje Poteryje“).

Pradžiai – netinka Tomui Hanksui vaidinti „blogiečių“, nors tu ką! Vis tiek jo veidas pernelyg infantilus/sąžiningas/atviras ir „spausti“ iš tokio sukčių ar klastingą veidmainį? Dvelkia konjunktūra. Praėjo, matyt, Holivude tie laikai, kai ekranuose dominavo „tipažai“, ir jei jau gimei kokiu nors Danny Trejo ar Javier Bardemu, tai ir vaidinsi visą gyvenimą banditus… Net ir tie ekranuose pavirto kažkokiais mylinčiais ir rūpestingais tėvais ar humanitariniais savanoriais. O gal išties svarbiausia tai, kas Tavo viduje, o ne ant snukio?

Antra – filmas „The Circle“ gvildena šiais interneto ir Web kamerų laikais itin aktualią problemą – žmogaus privatumą ir atskaitomybę prieš ubagus. Visko filme yra – veiksmo, dramos, etikos pažeidimų ir pilietinės drąsos. Tačiau mane labiausiai sukrėtė filmo kūrėjų pasirinktas garbinimo objektas: mergina (ta „Hermiona“) ilgai neranda darbo, labai stradalina, tada gauna darbą nerealioje kompanijoje (panašioje į „Google“), kuri pasirūpina viskuo, kuo tik įmanoma (including, jos sergančio tėvo gydymu), tačiau, kai merginai iškyla moralinė dilema – paviešinti neetišką (jos manymu) kompanijos elgesį AR toliau gyvent taip, kaip jai patinka (ir kam ji pasisiūlė savanore), ji po labai jau trumpos stradūchos IŠDUODA viską – darbdavį ir jo pasitikėjimą, savo kolegas, savo ateitį, ir dar sugriauna gyvenimus žmonėms, kurie ja pasirūpino, savo kolegoms, kurie bus pavaryti į gatvę, ir ubagams, kuriems „The Circle“ kuriama technologija padeda ar padės. Ir filmas triumfuoja – va, kaip gerai pasielgė ta fucking samdinė! Tipo, nepatiko tavo darbovietės veikla ir strategija? Skųsk, griauk, viešink, naikink! Lik bedarbe, bet išdidi (bent jau kol subręsi ir DAeis tau, ką iš tikrųjų padarei). Mokesčių mokėtojai tavimi pasirūpins.

Sakė man kadaise vienas bankrutavęs Lietuvos leidėjas į klausimą, „ką išmokai iš savo bankroto?“ – „du dalykus, iš kurių vienas – niekada nebandyk įtikti savo samdiniams ir antras – mušk juos lazda kaskart, kai tik priartės.

 

Horoskopas visų įžymiųjų ir turtingųjų savaitgaliui – išeigines praleiskite su Mylimu Žmogumi. Pasivaikščiokite, susikibę rankomis. Pavakarieniaukite ir papusryčiaukite kartu. Priskinkite Jai gėlių. Patylėkite. Pakalbėkite apie tai, kokį ilgą gyvenimo kelią jau nuėjote, ir koks dar Jūsų laukia ateityje. Pasijuokite. Nustebinkite Ją malonia dovanėle.

Pirmadienį grįžkite pas žmoną.

 

Sekmadieninis patarimas įžymiems ir turtingiems – ar pastebėjai, kad per visus salonų ir butikų atidarymus į vidų pirmas yra įleidžiamas Žilvinas Grigaitis? Jis gi gyviausiai iš visų sviečių ir domisi asortimentu bei paslaugomis. Priežastis paprasta – kaip pagal feng šui į naują miegamąjį įleistas katinas randa tinkamiausią vietą lovai, taip ir Žilvinas turi retą talentą rasti geriausią! Taigi, jei Grigaitis per atidarymą nieko neperka, vadinasi, naujasis butikas yra šūdai ir myžalai, todėl ir Tu ten nieko negali pirkti!

 

Vakarinis patarimas visiems įžymiems ir turtingiems – turite pernelyg išlaidaujančią žmoną? Yra būdas, kaip išgydyti ją nuo tokio išties žalingo įpročio. Tiesiog kiekvieną jos pirkinį pasitikite su degtinės buteliu ir verskite įsigytą daiktą kartu „aplaistyti“! Nu, davaj, į sveikatą! Turėtų greitai apsiraminti Gretutė…

 

Rytinis patarimas visiems įžymiems ir turtingiems – ar pastebėjote, kad Lietuvos restoranuose stojo keista mada į kuo didesnes lėkštes krauti kuo mažiau maisto? Atseit, kulinarinis menas, gurmanistika, molėkulės, vsio takoje. Tačiau tikrovėje tai socialiai neatsakinga, nesotu ir tiesiog išsikalinėjimas. Pastatykite tuos „restauratorius“ į vietą, demonstratyviai į tokią lėkštę įsiversdamas savo atsineštos lietuviškos mišrainės, o tam oficiantui, kuris ateina su nulaužta fortepijono koja būk tai „pipirų?“ paduokite „Iki“ įsigytą dėžutę su Kijevo kotletu, tipo, „pašildykite savo mikrobangėje“. Turėtų susiprasti mužikai.

 

Rytinis patarimas visiems įžymiems ir turtingiems – jei jau pasidavėte madai atjaunėti ir palaikyti tinkamą sportinę formą, ko pasekoje ir perkate už nerealius bašlius į namus velotreniruoklį, tiesiog žinokite, kad jis neišvengiamai anksčiau ar vėliau vis tiek pavirs drabužių kabykla!

 

Patarimas visiems įžymiems ir turtingiems – ar pastebėjote, kad visos Lietuvos butikų pardavėjos turi tą specifinį žvilgsnį, kuriuo palydimas bet kuris nieko neperkantis pardavėjas – „dar vienas ubagas…“ Mes, selebričiai susilaukiame šiek tiek kitokio, nors taip pat paniekinančio žvilgsnio, nebyliai klausiančio – „nejaugi ir tu – ubagas?“ Pamokykite jas paprastu būdu – išsirinkite ir pasimatuokite daug daiktų, viską pareikalaukite nunešti prie kasos, tada išsitraukite mobilų, sakykite „labai svarbus skambutis“ ir skubiai pasišalinkite, atseit „trumpam“. Negrįžkite ir žinokite, kad kažkas dabar apie Jus galvoja kaip apie turtingą, svarbų ir aktyvų, tuo pačiu suvokdamos savo egzistencijos beprasmybę.

 

Vakarinis patarimas visiems įžymiems ir turtingiems – jei labai jau nori suvaidinti „kietą“ bosą ir užsikelti kojas ant stalo, atmink seną Volstryto taisyklę – ant stalo užkeltos kojos batas privalo būti idealiai išblizgintas. Vienas iš barjerų, skiriančių ubagą nuo sėkmės yra būtent nevalyti batai.

 

Vakarinis patarimas norintiems tapti įžymiais ir turtingais – kaip tapti įžymiu ir turtingu. Atsakingai ir uoliai dirbkite. Teisingai maitinkitės. Skaitykite, ką parašė protingesni už Jus. Nesiginčykite su išmintingesniais už save. Sportuokite. Neeikvokite laiko alkoholiui. Jokios ypatingos paslapties. Tai – ne branduolinė fizika.

 

Rytinis patarimas visiems įžymiems ir turtingiems – ar kada pagalvojote, kodėl Jūsų mėgiamo „Facebook“ įkūrėjas ir savininkas Markas Zuckerbergas, iš principo galėjęs turėti bet kurią pasaulio merginą, visgi įsimylėjo, susimetė ir vedė tokią truputį nesimpatišką Priscillą? Ar kada USA šou, verslo (o ir politikos) istorijoje pamenate kokį žymūną, kurio žmona nebūtų pagal laikmetį verčianti iš klumpių? (Net Hillary yra savotiškai graži ir įspūdinga moteris). Nuo Howardo Hughes iki Billo Geitso, nuo Mike Tysono iki Donaldo Trumpo – šalia jų visų tik gražuolės. O čia prašau – net šiais laikais ta Zuckerbergo Priscilla vaikšto nesusitvarkiusi, o galėtų šalia to „gyko“ puikuotis Marina Bui ar kas nors panašaus – būtų į ką pažiūrėti!

Kodėl? Kaip tai? Klausiau to savęs jau seniai. Ir neseniai radau atsakymą, kuo jie sužavėjo vienas kitą. Ne taip jau paprastai – mat, ta Priscilla buvo pirmoji mergina, nusijuokusi iš „gykiško“ Zuckerbergo bajerio, kurį būk tai suprato ir užskaitė, ir dar pasakė „cool!”

Koks tas bajeris? Ogi užrašas ant asmeninio Zuckerbergo alaus bokalo – „Pound include beer dot H.“ Jei putojatės pasipiktinę – „kas čia per briedas?“ – tuomi sau ir atsakote, kodėl esate visiems prasiskolinęs ubagas arba už milijardieriaus neištekėjusi pikčiurna (aišku, jei išvis ištekėjusi, beje). Pagal oficialią versiją, jie susibendravo bendroje eilėje prie šikano per vieną vakarėlį, kurioje Markas, net ir eidamas į tuliką laikė tą bokalą rankoje. Žodis po žodžio, ch-chi cha-cha…

O štai kuo Markas sužavėjo Priscillą? Būtina atminti, kad jų pažinties jis dar nebuvo miljardierius, tiesą sakant, jis buvo tik iš Harvardo metamas neklaužada, su neaiškiomis perspektyvomis ir ateitimi. Ir komplimentai jo buvo banaloki: „aš jau verčiau leisiu laiką su Tavimi, nei darysiu kursinį darbą“. Bet būtent šis ir rado kelą į Priscillos širdį. Vėl piktinatės? Turbūt panos neturite… Jau nekalbant apie vaikiną…

Taigi, kur tas patarimas? Štai – suvokite, kas Jūsų siekiamybei yra svarbu ir pabandykite tai pamėgti. Tai, ką matote lievo ir ubagiško šiandien – nenurašykite, nesityčiokite iš ubagų, nes niekada nežinai, į ką jie pavirs ateityje. Ir ne fizinis grožis yra svarbiausia.. Žmonės turi savo asmeninių kodų, pomėgių, sentimentų – nesijuokite iš jų, o pamilkite. Ir pamatysite, visas pasaulis bus Jūsų, net Marina Bui! Beje, vienas Lietuvos oligarchas po skyrybų labai ilgai ieškojo sau moters, tikrindamas visas kandidates būtent panašiu vienu kodu, bet apie tai – kitą kartą! P.S. Jau vedęs, jei ką, rado.

 

Artėjančios Rugsėjo 1-osios proga rytinis priminimas visiems įžymiems ir turtingiems – pastaruoju metu ubagai, motyvuojantys savo nenorą studijuoti aukštosiose mokyklose, labai pamėgo dangstytis tokiais banaliais ir šviesiems žmonėms jau seniai nusibodusiais pavyzdžiais – Steve Jobsu, Marku Zuckerbergu, Billu Gatesu, tipo, žėk, mokslo nebaigė, o kiek pasiekė (tarsi mūsų ubagams lemta tiek pasiekti?), arba – meniškesne forma – „jie baigė gyvenimo universitetą“. Prie tos šaikos dar galima prikabinti ir Johną Lennoną (nevalingai keitė raidžių tvarką žodžiuose), Michaelą Phelpsą (leksikonas susideda iš 124 žodžių), Richardą Bransoną (visiškas beraštis) ir t.t.

Visa tai taip, nors visi suvokiame, kad tai absoliutinės išimtys, kurių sėkmingą veiklą – komercinę, muzikinę, literatūrinę ar sportinę plėtojo, reguliavo ir tvarkė jau žmonės būtent su aukštuoju…. Tačiau priminkite ubagams (bent jau tiems, su kuriais išvis teikiatės kalbėtis) – visi tie prasisiekę bemoksliai turėjo du esminius skirtumus nuo šiandieninių lūzerių: pirma, jie visi mokėjo kažką daryti: plaukti, programuoti, koduoti, lipinti iš plastelino, groti balalaika ir pan. Antra, jie visi kažką darė – sėkmingai ar nesėkmingai, tačiau visada iki tol, kol jiems pavykdavo. Biškį svetimos savybės dabartiniams bemoksliams šnekučiams, ane?

 

Rytinis priminimas visoms įžymioms ir turtingoms moterims – perafrazuojant garsųjį Stalino pamokymą apie kaltus ir nekaltus, verčiau jau pergulėti su devyniais NE TAIS, kad nepraleistum būtent vienintelio TO.

 

Ūmiai radau puikiausią priežastį prisigerti mūsų krepšinio fiasko proga. Ne prasčiokiško alaus, o ne. Šampano. Mat, perskaičiau negirdėtą Napoleono frazę apie šį taurų gėrimą – „Pergalės atveju tu JO nusipelnai. Pralaimėjimo atveju, tau JO reikia“. Jau geriu, su dviejų dienų užvėlavimu. Tipo, geriau vėliau, nei niekad.

Taigi, gėriau padorioje kompanijoje herbatą su marmeladu ir matau, vienas ponas herbatos maišelį, apvyniojęs apie šaukštelį sunkia, kaip daugelis mūsų mėgsta. Klausiu pašaipiai, kažin, ar Anglijos karalienė taip pat maišelius sunkia? Ir atsako trečias ponas, pasaulio matęs: „Išsyk matosi, kad esate, ponai, prasčiokiškos kilmės! Vienas maišelius sunkia, kitas užduoda klausimą, parodantį, kad niekada rimtuose salonuose nesilanko! Mat, Anglijos karalienė niekada negeria herbatos iš maišelių, tik iš čainiko! Niekada!“ Murmėjo ponai sutrikę, bet nuo šiol visi žinome, kas ir kaip!

 

Kažin kaip permečiau akimis George Orwello, mums pažįstamo „Gyvulių ūkio“ ir „1984“ autoriaus apybraižą „Anglai“ (rašytą 1944 metais). Štai tokius tipiškus nacionalinius savo tautiečių bruožus vardina autorius, ir kažkaip suvokiau, kad joks, išskyrus vieną su lietuviais nesutampa nė pro kur! Štai kokiais anglus matė Orwellas:

„Jie nemoka nekęsti“
„Nelaiko atmintyje pikto“
„Gerbia įstatymą“
„Iš prigimties dori ir sąžiningi“
„Sentimentalūs gyvūnams“
„Nelinkę žavėtis didžiais žmonėmis (asmenybėmis)“
„Nekenčia česnako ir alyvuogių aliejaus, o be arbatos su pudingu gyvenimas jiems nemielas“
„Akli ir kurti grožiui“
„Netiki ir nepasitiki užsieniečiais“
„Nepasižymi rafinuotomis manieromis“ (???)

Tačiau vienas anglų bruožas, anot Orwello, manau, su lietuviškų visiškai sutapo:

„Visiškai lengvai gali nužudyti savo žmoną“…

 

Matau naujienose tiek daug žinių apie plaukikus ir tarsi sėkmingus mūsiškių startus, jog nuo maudymosi kepuraičių gausos ekranuose neišvengiamai prisiminiau dar vieną „mūsiškį“ – vienintelį pasaulyje rašytoją, įsigudrinusį du kartus gauti literatūrinę Gonkūrų premiją – Romainą Gary („mūsiškį“ dėl to, kad gimė Vilniuje, nors pats jis šito fakto gėdijosi ir jį slėpė), kuris, prieš paleisdamas sau kulką į galvą taip pat užsimaukšlino maudymosi kepuraitę (raudoną) – kad ištaškytos smegenys neišpurvintų jo darbo kabineto sienų. Tvarkingas vyriškis. Elegantiška mirtis. Legendinė amžinybė.

 

Po ilgos pertraukos grįžtantis patarimas visiems įžymiems ir turtingiems – kai koks neprasisiekęs „pojetas“ Tau pradės įrodinėti, kad gražiausias garsas pasaulyje yra vaiko juokas ar paukštelių giesmės, geranoriškai praplėsk jo akiratį ir leisk kartu su Tavimi jam pastovėti šalia ir išgirsti, kaip čeža bankomate skaičiuojamos kupiūros… Tavo kupiūros.

 

Priešpietinis pamaloninimas visiems įžymiems ir turtingiems – Tavo banko sąskaitoje yra 282 tūkstančiai eurų. Tavo draugo banko sąskaitoje yra 143 eurai (iki antstolių). Tu įkalbi jį paaukoti 20 eurų benamiams, vaikams, ligoninėms. Ir jūs abu – laimingi! Štai taip efektyviai ir sklandžiai veikia įžymybių visuomeninės paramos sistema!

 

Vakarinis patarimas visiems įžymiems ir turtingiems – „15 dalykų, kuriems Tu be reikalo švaistai laiką“:

  1. Susitikimui su buvusiais klasės draugais „iki aštuntos klasės“ – tai, kad vaikystėje kartu žaidėte slėpynes, dar nesuartina dirigento ir mento – tiesiog nebus apie ką kalbėti.
  2. „Aukštuomenės naujienų“ skaitymui – nebent ten rašoma apie Tave patį.
  3. Transporto kamščiams – kartais tai, be abejo, yra neišvengiamas Blogis. Tačiau, jei pėsčiomis iki savo paskirties vietos nukaksi greičiau, nevaizduok didelio pono ir netingėk.
  4. Naujienoms apie politinį Lietuvos gyvenimą.
  5. „Pačio juokingiausio lietuviško filmo“ peržiūrai.
  6. Kombinacijai „šampanas+degtinė“, arba „vynas+alus“ – pachmielas bus baisus, o ar buvo linksma, vis tiek neatsiminsi.
  7. Cigaretėms – verčiau jau įsigyk iQOS.
  8. Darbui nekenčiamame darbe.
  9. Laukdamas lifto – žinoma, jei dirbi ne Televizijos bokšte. Laiptais ne tik sveikiau, bet dažnai ir greičiau.
  10. Savigraužai – „aš tingus, bukas, negražus, niekam aš neberūpiu“… Atsikelk ir padaryk. Kaip kadaise sakė žydai pergalingo 1967 metų karo išvakarėse: „Liaukis zyzęs dėl Izraelio, verčiau padaryk ką nors“.
  11. Geram seksui su bloga mergina – vis tiek pasibaigs skandalu, išsiskyrimu, o dar ir drama. O merginos – netgi ir kvaišos juk galima pasigailėti. Ir neparinti jos be reikalo.
  12. Važiavimui į prekybos centrą „apsižiūrėti“ – kol prieisi iki kasos, išeiginės ir pasibaigs. O namuose paaiškės, kad įsigijai penkis maišus chlamo, bet dantų šepetėlį, dėl kurio, tiesą sakant, ten ir važiavai – pamiršai.
  13. Laukdamas, kol užvirs vanduo „čainike“ – ne XX amžius, laikas ir „Nespresso“ kavos aparatą įsigyti.
  14. Pokalbiui su mergina – prasidedančiam žodžiais „logiškai pagalvojus“…
  15. Begaliniam pelno, premijos arba apdovanojimo laukimui – viena iš dviejų: arba Tau reikia rasti rinką, kuri tinkamai įvertintų Tavo talentą ir veiklą, arba rinkai – normalų veikėją, kuris nusipelno įvertinimo.

 

Vakarinis patarimas visiems įžymiems ir turtingiems – kai varguoliai vėl ims sukti niekaip nesulūžtančią „šarmankę“ ir zyzti apie progresinius mokesčius, tipo, turtingieji turi jų mokėti daugiau, geranoriškai primink jiems tą paprastą gyvenimo dėsnį, nuolat įrodantį, kad turtingi žmonės visada geriau žino, kaip panaudoti savo pinigus, nei bet kuri valdžia ar minia, kurios, beje, niekada žmonijos istorijoje nieko nėra sukūrusios… Parodyk pirštu Šeškinės stadiono griaučius, griūvantį Gedimino kalną ir paklausk tų varguolių – „nejaugi tu tikrai manai, kad daugiau iš manęs paimtų pinigų padės visa tą košmarą užbaigti?“ Turėtų kažkaip susimąstyti varguoliai…

 

Pora patarimų būsimiesiems #MeToo judėjimo taikiniams – kokią taktiką naudoja Holivudo vyrai, apkaltinti seksualiniu priekabiavimu (tai „juodojo humoro“ tekstas, jei ką. Ironija. Alegorija. Humoreska, tpsakant):

Pradžiai – naudok haštagą #NotMe

Antra – nesielk taip iššaukiančiai kaip Harvey Wensteinas, nes jis sau gali leisti tokią aroganciją, mat, nėra vienišas veikėjas. Harvey Weinsteinas yra didelis kompanijų konglomeratas, iš kurių dauguma net nėra siejamos su jo vardu, nors jam ir priklauso. Taigi, kažkas gali pasmerkti „The Weinstein Company“, nutraukti su ja kontraktus, boikotuoti jos projektus, tačiau šalia jos ritmingai pulsuoja dar devynios kompanijos, sklandžiai perimančios visus biznius ir nešančios Weinsteinui stabilias pajamas. Čia kaip ir su prezidentu Trumpu – gali spazmuoti dėl jo priekabiavimo ar „grab the pussy“ kiek tik nori, protestuoti, šaržuoti, boikotuoti, leisti šaltas naktis palapinėje prie Baltųjų Rūmų, bet jam – pochuj, nes jis vis tiek – prezidentas „of the United States of America“. Kol tu – ne tokio kalibro, kaip jie, nuleisk gazą ir savo kiaulės akis.

Trečia – pagalvok, ar tik ne tau pačiam tinka garsaus komiko Louis CK, apkaltinto tuo, kad šou užkulisiuose masturbuodavosi prieš koleges komikes, frazė: „Maniau, kad viskas OK, nes, prieš išsitraukdamas savo bybį, visada jų greitai atsiklausdavau, ar galima“ – teisininkų požiūriu, toks klausimas į visą reikalą įneša šiek tiek legalumo.

Ketvirta – nukreipk dėmesį priekabiavimu kaltinto radijo laidų vedėjo Garrison Keillor fraze: „Jei būčiau gavęs bent po dolerį nuo kiekvienos moters, kuri norėdavo su manimi pasidaryti asmenukę ir tuo metu kišdavo ranką man po kelnėmis, dabar turėčiau apie šimtą dolerių“ – PR specialistų nuomone, atseit ir juokinga, ir dar atrodai herojumi, prie kurių pačios moterys lenda (tačiau atsargiau – tai anglų kalbos priežodis, prasidedantis „jei kas man būtų davęs centą/dolerį už kiekvieną (…), tada aš turėčiau (…)“ – lietuviai šitos retorinės ekvilibristikos gali tiesiog nesuprasti).

Penkta – atsiprašinėk, kaip Kevinas Spacey: „Jei aš elgiausi taip, kaip sako jis, tada mano nuoširdžiausi atsiprašymai“ – PR specialistų požiūriu, tarsi ir atsiprašai, bet atsakomybės kažkaip ir neprisiimi. Tačiau tam dar reikia sukaupti drąsos ir sąžinės likučius, ir išvis – bent jau atsiprašyti už tai, ką padarei.

Ir pabaigai – perduok savo HR samdiniams, kad įsigytų „Alledged Harassment Primary Check-List“ – 50-ies klausimų sąrašą, naudojamą US didžiosiose korporacijose beigi Social Services ir Policijoje, siekiant iškart nustatyti, ar pateiktas kaltinimas priekabiavimu turi bet kokį teisinį/moralinį/psichologinį pagrindą, kuriuo remiantis galima kelti bylą, imtis priešpriešinių veiksmų ar tiesiog įvardinti kliedesiais. Yra internete, galima pirkti, o galima ir pasivogti, jei labai jau reikia. Tikiuosi, vieną dieną tokį pradės naudoti ir Lietuvos žurnalistai, kalbindami priekabiavimo aukas.

 

Talmudas moko, kad vyrui atsipalaiduoti padeda trys dalykai: daili žmona, sutvarkyti namai ir gražūs indai.

 

Šypsokis!

Nuo kurios akimirkos žmonės tapo žmonėmis? Ką galime laikyti ta riba, už kurios prasidėjo žmogus? Nejaugi ta, kai beždžionė paėmė į rankas pagalį tam, kad nusimuštų vaisių nuo šakos? Ar kai sujungė savo garsus į pirmąjį žodį? Ar kai pažvelgė į žvaigždės ir pagalvojo apie gyvenimo prasmę? Galbūt. Tačiau yra ir dar viena versija. Ji teigia, kad patį svarbiausią žingsnį žmogus padarė tada, kai pirmą kartą parodė savo dantis ne tam, kad išgąsdintų ar pašieptų oponentą, o tam, kad išreikštų draugiškus jausmus. Tada, kai žvėriškas šiepimasis pavirto į žmogiškąją šypseną.

Šis procesas dar ir šiandien akivaizdus, pvz., gorilų tarpe, kurios rodo viena kitai dantis tada, kai reikia išspręsti kažkokį iškilusį konfliktą. Gorilos šypsena – tai signalas susitaikymui, kvietimas išlaikyti normalius santykius gaujoje. Užsižaidei ir atsitiktinai įkandai draugui – nusišypsok, kad draugas Tau nekąstų atgal.

Tačiau toliau to beždžionės nepažengė, o žmogus – pažengė Žmonės spaudžia vieni kitiems rankas, parodydami, kad neturi rankose ginklo. Ir lygiai taip pat žmonės šypsosi vieni kitiems, parodydami, kad nesiruošia kąsti. Visas šiuolaikinis pasaulis yra pastatytas ant šypsenos pagrindo. Nes altruizmas, pasitikėjimas ir gebėjimas susitarti galiausiai atneša kur kas daugiau naudos nei egoizmas, įtarumas ar agresija. Tai tiesiog gryna evoliucija. Taip, kartais šypsena būna falšyva ir nenuoširdi, tačiau net ir tais atvejais veikia evoliucinis mechanizmas. Net prie dirbtinės šypsenos įsitempiantys veido raumenys sąlygoja greitesnę serotonino gamybą, o smegenys prisipildo kraujo. Todėl net įtempta ar priverstinė šypsena daro žmogų truputį geresniu – vadinasi, ir tinkamesniu gyvenimui mūsų visuomenėje.

Egzistuoja teorija, kad rimtas, niūrus, nesišypsantis žmogus atrodo svarbesnis už tą, kuris šypsosi. Tačiau evoliucija teigia mums priešingai. Tas, kas nustoja šypsotis, nusileidžia žemiau gorilos.

Šypsokitės!

 

Šelmiškas liaudiškas posakis „per mergas ėjau“ gali įgyti labai tiesioginę prasmę, paaiškinant žmonai/draugei/mylimajai, iš kur ant Tavo batų atsirado lūpdažių pėdsakai. Kaip ir gali neturėti nė krislelio melo paaiškinimas, iš kur atsirado lūpdažių pėdsakai ant Tavo marškinių ir veido, zasosas ant kaklo, antrankių žymės ant Tavo riešų, subraižyta nagais nugara, išvirkščiai užmauti triusikai, o ant šiknos švieži rimbo kirčių pėdsakai – „su klounu susimušiau“.

 

Kai žmona pradės priekaištauti, kad per mažai laiko su ja praleidi, atšauk jai, kad „Silicio slėnio pažiba“ Elonas Muskas per savaitę oficialiai žmonai skiria ne daugiau kaip 10 valandų, o likusį laiką skiria kliedesiams, nuo kurių svaigsta visas pasaulis, tame tarpe ir Tu pats, o jis gyvena pagarboje ir šokolade… Todėl ir Tavo laikas, praleistas su sėbrais,- filosofuojant apie Būtį, pykstant ant valdžios ir blogo Lietuvos oro, turi būti gerbiamas, ane?

 

Automobilio duris merginai reikia atidarinėti tik dviem atvejais: jei automobilis naujas ir jei mergina – nauja.

 

Iš ko pažinsi turtingą žmogų? Paprasta. Viktoras Hugo taip jį apibūdino: „Jo veidas šviesesnis, ir eisena tiesesnė. Jo žvilgsnis įžūlesnis, ir sąmojis kandesnis“. Atmink ir Tu, mano drauge. Įdegęs (molinis) veidas su perstatytais dantimis – lauke dirbančio mužiko ženklas. Nesimėtyk į šonus, akių nenudelbk. Kalbėk bile ką – ubagai ir pavaldiniai vis tiek iš visų Tavo lėkštų bajerių nuolankiai juoksis – juk „Money talks!“, kaip dainavo AC/DC!

 

Kai koks beveidis valdininkėlis, atsitiktinai patekęs į Jūsų aplinką, staiga ims aršiai Jums įrodinėti, kaip jis sunkiai ir atsakingai dirba, taip pat mokėdamas gausius mokesčius, kurdamas pridėtinę vertę, BVP ir BNP, nesiginčykite, bet ramiai atsakykite: „O taip, savaime suprantama. Tačiau pagalvokite, kodėl dar nė vienas pasaulio poetas nėra skyręs savo talento Jūsų darbo išaukštinti? Kodėl pasaulio miestuose nėra nė vienos gatvės, pavadintos biurokrato pavarde? Kodėl tos gatvės yra vadinamos tik mūsų, verslininkų, mokslininkų ir vizionierių pavardėmis? Kodėl poetai rašo tik apie mus? Gal ne tokie jūs, biurokratai, ir svarbūs pasauliui, gal todėl ir nė vieno jūsų darbas dar nėra nusipelnęs Nobelio premijos. Ko vertas TOKS darbas, a?“

 

Jūsų tualete prie unitazo besipuikuojantis šepetys (o dar blogiau – ir vantūzas) yra visiškas ne „comme il faut“ ir netgi tikras „mauvetone“. Lietuviškiau tariant – visiška laža. Tai reiškia, kad naudojate nešiuolaikišką, moraliai pasenusią ir neergonomišką santechniką – kad ir kaip ja kadaise didžiavotės, įsigijęs kokiame nors „Celsyje“. Atkreipkite dėmesį – Amerikos tualetuose šepečių (ir ginkdie – vantūzų) nebūna dėl paprastos priežasties – pati santechnikos konstrukcija atsirandančias problemas išsprendžia. Versti „Class A Celebrity“ Jūsų šikane šiūruoti šepečiu ar minkyti vantūzą – nenuplaunama gėda pačiam šeimininkui!!!

 

Kokteilių vakarėlyje savo suvartojamų alkoholinių gėrimų kiekį normuokite pagal Džeimso Bondo propaguotą „moters krūtų simetrijos“ taisyklę: „Viena – akivaizdžiai per mažai, trys – akivaizdžiai per daug“.

 

Kai labdaros vakarėlyje koks nors nieko nereiškiantis bėdžius neprašytas ims su Jumis dalintis įžvalgomis apie tai, koks neteisingas gyvenimas Lietuvoje, pasakykite jam ramiai: „Jūsų nuomonė būtų įdomi gal tik logopedui“. Patikrinta praktikoje – bedalius toks atsakymas labai biesina.

 

Verslo idėja – SMARTSVARSTYKLĖS! Nustatančios Jūsų nuotaiką, ir jei ji bloga, rodančios mažesnį svorį, nei tikrasis… Ir dar viena – SMARTAUSINĖS! – automatiškai nutildančios garsą, jei šalia kas nors kalba apie Jus.

 

Kai koks varguolis ims Tau priekaištauti, kad nebesilaikai Naujųjų Metų išvakarėse duotų įsipareigojimų (rezoliucijų), tipo, vėl pradėjai gerti ir rūkyti, riebiai ėsti ir ištvirkauti, nebesimokai užsienio kalbų, neaukoji pinigų labdarai, o švaistai juos savo malonumams ir brangiems žaisliukams, nebedalyvauji šalies politiniame-visuomeniniame gyvenime ir t.t., atsakyk, nagu rakinėdamas omarų mėsą iš tarpudančių: „Jo, bet buvau taip pat pasižadėjęs iškęsti vieną dieną iki sulaužydamas visus ankstesnius įsipareigojimus, ha-ha-ha…“ Ir nieko negalės tas varguolis Tau daugiau prikišti. Gyvenimas trumpas. Gyvename tik vieną kartą, kaip sako Žilvinas Grigaitis.

 

Kai koks Jūsų samdinys pradės reikalauti jam padidinti atlyginimą ir kaip kozirį ant stalo mes argumentą, kad juo, girdi, domisi net trys kompanijos, paniekinančiai perklauskite: „Kokios? Dujų, elektros ir antstolių?“ Turėtų greitai anas suvokti, kad nieko neišdegs ir baigti pokalbį!

 

Jei koks pas Jus į darbą besiprašantis bedarbis savo CV bus įrašęs reikšmingai, kad, tarkime, 2012-2014 metais jis buvo „someljė-frilanseris“, žinokite, kad po šiuo perdėm politiškai korektišku terminu paslėptas tas faktas, kad kandidatas tuos metus paprasčiausiai gėrė.

 

Kai koks nors nieko nereiškiantis ubagas ims reikšmingai pasakoti, kaip jis vakar „atsidarė vyno“, „paėmė knygą“, „pasėdėjo prie lango“, priminkite jam, kad nieko nėra šiame pasaulyje liūdnesnio už vyno butelį, išgertą vienatvėje. Vynas – kaip seksas, jam reikia minimum dviejų.

 

Išmok ištarti senovinę ir lochams negirdėtą Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV frazę „Je ne consulte que mon plaisir“, kas išvertus reiškia „Aš konsultuojuos tik su savo malonumu“ – labai tinka ją sviesti, kai visokia bydlo, neprasisiekę pažįstami bei politikai ims Tau priekaištauti dėl ekstravagantiško gyvenimo būdo, demonstruojamo turto ir prabangos, pilnos lėkštės omarų pusryčiams ir vonios šampano savaitgaliui, apsipirkimo Lenkijoje ir Berlyne, egzotiškų kelionių, dailių žmonių apsupties, investicijų į meną ir panašių padoraus žmogaus gyvenimo atributų.

 

Kaip ir pridera, turbūt bėgioji rytais ar vakarais? Atseit, formai palaikyti, pamąstyti, pabūti su savimi… Trečia, turbūt manai, kad pasauliui daro įspūdį Tavo aptempta apranga, nauji kedai, smartfonas ant bicepso, juostelė „Adidas“ ant kaktos, akinukai? Kodėl turėtų daryti, jei kiekvienas ubagas tai gali turėti, o ir turi. Tačiau tikrai atkreiptum dėmesį ir sukeltum aplinkai daug emocijų, jei bėgtum rankoje laikydamas virtuvinį peilį, ir ypač bėgdamas tuo pačiu greičiu įkandin kokio atleto-mėgėjo. Būtų ką jam atsiminti!

 

Kiekvieną skrydį lėktuvu labai paįvairina, kai, praskleidęs verslo klasės salono užuolaidą, apžiūrinėji ekonominės klasės keleivius ir mintyse svarstai, kaip Tu su jais sugyventum negyvenamoje saloje po lėktuvo katastrofos…

 

Kai bare prie Jūsų (tarkime, labai turtingo Ruslano) ims kibti kokia neskoningai tatuiruota kaimo varguolė su regioniniu akcentu, efektyviausia ir iškalbingiausia kiekvieno rimto žaidėjo laikysena yra tokia:

– Labas, aš Banga…

– Ruslan.

– Malonu!

– Neilgam.

 

Kai kokioje verslo konferencijoje iš gailesčio pakviestas koks nors projektinis hipsteris iš tribūnos ims svaigti vėjus, kad bizniui reikia būti socialiai atsakingu, tausoti gamtą, dalintis navaru ir dar apie kokią nors šizmą, tipo, „nesavanaudišką lyderystę“, pakentėk ir sulauk jo baigiamojo klausimo: „ar bus klausimų?“. Tada paklausk lyg tarp kitko: „o kaip šiaip paties reikalai?“ Praktika rodo, kad šis klausimas labai išmuša tuos šnekučius iš bėgių ir rimtos chebros akivaizdoje staiga primena jiems, kokie visgi ubagai jie tėra, kai tie jų projektai baigiasi…

 

Kai vakarėlyje koks nors neprasisiekęs ir visiems prasiskolinęs intelektualas, siekdamas pademonstruoti savo pranašumą, ims cituoti Alberą Kamiū (Camus), ir, matydamas Jūsų šaltą bei abejingą veidą, pašaipiai paklaus, „ar Jūs žinote Kamiū?“, atsakykite, žvelgdamas tam vargetai į akis: „Ne, nepažįstu tokio. Bet žinau WWF imtynininką Sabiū, kuris neseniai finale sulaužė kovotojui Filosofui nosį. Buvau pastatęs ant to Sabiū ir laimėjau…“ Tada kiek patylėjęs, ištarkite nuleisdamas balsą ir beveik pašnibždomis pabaigdamas šį vykusį rimą: „Daug pinigų“. Varguolius ši frazė labai gniuždo!

 

Kai eilinį kartą picerijoje padavėja pradės KGB stiliumi įprastą, bet užknisančią kryžminę apklausą „o prie sriubos bandelės reikės?“ „Rudos ar baltos?“ „Šiltos ar šaltos?“ „Su cukrum ar be?“ ir t.t., nubauskite ją oriai perklausdamas „kiek laiko fermentuota tešla tos taip vadinamosios bandelės?“ (tik nevartokite žodžio „raugta“ ar „rauginta“, nes taip išsiduosite esąs kaimietis) – rimtose kepyklose tešla fermentuojama 68 valandas… Padavėja, aišku, nežinos – tai bus puiki proga sukelti skandalą su būtinais pašūkčiojimais „pas Romką (tipo, Zakarevičių ‘Stikliuose’) šito niekada neįvyktų!“ „Kas čia per kontora – Bien Cuit?“ Neužmirškite kur nors įkišti terminą „neksimalizacija“, tipo, „Jūsų bandelių grūdai neneksimalizuoti“ (pasiskaitysite „Google“, kas tai) – taip pelnysite erudito reputaciją aplinkinių tarpe! Gal apsiramins tie padavėjai pagaliau?

 

Kai koks šiek tiek prasisiekęs giminaitis pradės girtis, kad įsigijo būstą „geroje vietoje“, priminkite jam, kad bet kurio būsto lokacijos „buržuaziškumą“ nusako tik du pagrindiniai elementai – gėlių parduotuvių ir „kavos išsinešimui“ taškų gausa. Visa kita – gaili metropolio imitacija. Gal tas pleiskana giminaitis gyventi kad ir Laurų gatvėje, tačiau ten jis išliks banalus kaimietis su vogtais pinigais. Aštunta vieta olimpiniame krepšinio turnyre.

 

Nesigėdyk savo plikės ar žilstančių plaukų. Volstryte jau nuo seno žinoma, kad nebūna turtingų blondinų vešliom ševeliūrom. Jie būna geri atletai, ištvermingi juodadarbiai, pusėtini meilužiai. Tačiau tikras „pinigų žmogus“, tikras treideris yra visada tamsiaplaukis arba praplikęs – dėl akivaizdžių priežasčių, kai gerai pagalvoji.

 

Savo bijantį skraidyti samdinį galima šugalinti įvairiai: prieš jo komadiruotę ubagų aviakompanijomis „Ryanair“ ar „Wizz“ (vykstant, kaip paprastai, lietuviškai apsilažalinti ir eilinį kartą aplažalinti Lietuvą) pareikalauti jo sugrąžinti skolas, atsiskaityti su kontora, palikti passwordus ir tačkos raktus, rūsčiai kraipyti galvą ir viltingai kartoti: „turėtum suskraidyti laimingai“, „gal viskas bus gerai“ ir pan. Tačiau galima pritaikyti ir seną „Goldman Sachs“ treiderių šposą, taikomą naujokams – prieš tam varguoliui išvykstant į oro uostą, paduoti 100 eurų ir paprašyti nupirkti jo gyvybės draudimą su Tavimi kaip naudos gavėju. „Kam?“ – išblyškęs paklaus tas nekaltybės nepraradęs planktonas. „Šiaip. Manau, kad šiandien yra mano laiminga diena“ – atsakyk jam plačiai šypsodamasis. Turės, apie ką anas pagalvoti, su mužikais kinkuodamas peronu iki lėktuvo ar besikratydamas ore virš Alpių!

 

Jei labai jau nori suvaidinti „kietą“ bosą ir užsikelti kojas ant stalo, atmink seną Volstryto taisyklę – ant stalo užkeltos kojos batas privalo būti idealiai išblizgintas. Vienas iš barjerų, skiriančių ubagą nuo sėkmės yra būtent nevalyti batai.

 

Saulėtojo šabo patarimas – kai koks lievą biznelį sukantis mužikas su dinastinėmis ambicijomis prisistatys Jums kaip kontorų „Igor ir sūnūs“ ar „Rožko ir sūnus“ įkūrėjas, pastatykite jį į vietą klausimu: „Ane? O sūnus tai, tipo, iš kurios santuokos?“ Turėtų susipaprastinti tas gojus.

 

Jei jau pasidavėte madai atjaunėti ir palaikyti tinkamą sportinę formą, ko pasekoje ir perkate už nerealius bašlius į namus velotreniruoklį, tiesiog žinokite, kad jis neišvengiamai anksčiau ar vėliau vis tiek pavirs drabužių kabykla!

 

Ar pastebėjote, kad Lietuvos restoranuose stojo keista mada į kuo didesnes lėkštes krauti kuo mažiau maisto? Atseit, kulinarinis menas, gurmanistika, molėkulės, vsio takoje. Tačiau tikrovėje tai socialiai neatsakinga, nesotu ir tiesiog išsikalinėjimas. Pastatykite tuos „restauratorius“ į vietą, demonstratyviai į tokią lėkštę įsiversdamas savo atsineštos lietuviškos mišrainės, o tam oficiantui, kuris ateina su nulaužta fortepijono koja būk tai „pipirų?“ paduokite „Iki“ įsigytą dėžutę su Kijevo kotletu, tipo, „pašildykite savo mikrobangėje“. Turėtų susiprasti mužikai.

 

Kuo skiriasi atostogaujantis buržua ir mužikas? Buržua atostogas praleidžia prie jūros. Mėgaujasi saule, lengvu brizu, vyno taure, paukštelių čiulbėjmu ir visais banaliausiais kurortiniais stereotipais.
Mužikas atostogauja su savo mobiliuoju telefonu. Jis pradeda dieną naujienų skaitymu, tada skaito lochų komentarus internete, tada skaito reakciją į komentarus, po to pradeda žiūrėt naujienas per televizorių, po to – vėl internete. Ir kamuojasi, kad nėra „darbo vietoje“, kur be jo „vyksta bezpredielas“.

 

Turite pernelyg išlaidaujančią žmoną? Yra būdas, kaip išgydyti ją nuo tokio išties žalingo įpročio. Tiesiog kiekvieną jos pirkinį pasitikite su degtinės buteliu ir verskite įsigytą daiktą kartu „aplaistyti“! Nu, davaj, į sveikatą! Turėtų greitai apsiraminti Gretutė…

 

Kai pagalvoji, frazė „atlyginimas vokelyje“ tik pademonstruoja, kokia varginga šalis esame (keli banknotukai, a?). Kai į apyvartą atkeliaus frazė „atlyginimas banderolėje“, tada bus aišku, kad mes – jau tikrai turtingųjų klube!

 

Kai kokiame vakarėlyje prie Tavęs prikibs koks nors branduolinės fizikos specialistas, bandydamas Tau įrodyti savo intelektualinį pranašumą teiginiais, kad mes visi lietuviškame holivude/volstryte esame tik klounai ir spekuliantai, pastatyk tą „Misterį Hirošimą“ į vietą, jam primindamas, kad jis pats yra tik atomų krūva, tirianti kitus atomus. „Kaip koks akmuo, beprasmiškai galvojantis apie kitus akmenis“, – pridurk juokdamasis.

 

Rimto žmogaus telefone nebūna „praleistų“ skambučių, o yra tik „praignoruoti“ skambučiai.

 

Kaip pasidaryti lengvą pramogą – „Lietuvoje indėnai labai mėgsta visokias būrėjas, raganas ir aiškiareges. Pabandyk pasiprikolinti su jomis taip, kaip tai daroma Volstryte: nueik pas būrėją, ir po kiekvieno jos žodžio sujaudintai šūkčiok „tikra tiesa!“ ir „kaip jūs tai sužinojote?“. Tada kažkuriuo momentu suvaidink, kad esi užhipnotizuotas ir puolei į transą. Užversk akis taip, kad matytųsi tik akių baltymai, pasisuk į ją ir kimiai (tipo, svetimu balsu, atseit Jėzus kalba Tavo lūpomis) pasakyk jai: „ŠIANDIEN TU MIRSI“. Turėsi nerealiai gero juoko!“

 

Trumpas teologinis komentaras-pazyzimas alkoholio vartojimo klausimu:

Jei kas gyvenime vadovaujatės bibliniais nurodymais (nemušate žmonos ir vergų, nesituokiate su našlėmis, nemeluojate ir neimate kyšių), taip pat puikiai suvokiate, kad, anot Šventųjų Raštų, alkoholis yra neatsiejama gero žmogaus gyvenimo dalis. Kiekvienas Lietuvos alkoholikas žino ir puoselėja garsiąją Biblijos (NT) frazę: „Gerk ne vien vandenį, bet vartok ir truputį vyno dėl savo skrandžio ir dažnų negalavimų“ (1 Tim 5:23). Pats Kristus save vadino “valgančiu ir geriančiu [vyną]” (Lk 7:34). O neišsilavinęs ir neišmanantis dialektinių metaforų Senojo Testamento skaitytojas galėtų išvis įspūdį susidaryti, kad pati protingiausia ir sėkmingiausia „išrinktoji tauta“ – senovės žydai beveik nieko ir neveikė, tik gėrė vyną bei pliekėsi tarpusavyje (visai kaip mes, lietuviai).

Tačiau būtina suvokti, kad Biblijoje išsakyti 70 pagrindinių įspėjimų dėl girtuokliavimo (ir, beje, nėra nė vieno, reikalaujančio ar siūlančio alkoholikus užjausti bei gydyti) akcentuoja vieną nežymią, bet labai svarbią detalę – girtuokliavimas yra turtingų žmonių, o ne ubagų nuodėmė. Tad ir Jūs suvokite pagaliau – mūsų valdžios pastangos bent kiek apriboti alkoholio sukeliamas bėdas yra skirtos Jums – išsilavinusiems, gražiems, prasisiekusiems, garantuotą ateitį turintiems – apsaugoti. Nieko nėra kvailesnio kaip nukentėti apkvaitusiam nuo svaigalų: ką nors išprievartaujant, nudaužiant niekam nereikalingą žmogelį savo prašmatniu automobiliu, prišnekant paslapčių žurnalistui arba rusų šnipui, nepatenkinant mylimos moters lovoje… „La dolce vita“ iškart pavirs kažkokiu košmaru. Ar Tau to reikia? Negerk ir nekvailiok kaip plebėjas, tas bent jau neturi, ko prarasti O Tu – turi.

 

Savaitgalinis horoskopas – paslaptingas rimuotas tekstas, tarsi atkeliavęs iš viduramžių, kažkoks grėsmingas įspėjimas:

„Pasinaudojęs tavo naivumu ir patiklumu,

Kažkas paprašys tavęs paskolint pinigų.

Tą prašymą bus apėmęs bjaurus dvokas

Ir kai jų neatgausi, visus ištiks šokas,

Suvokus, koks tu vis dėlto esi lochas!“

 

Pradžiai, štai tokia istorija. Gyveno supergraži mergina, dailiai nuaugusi, išsilavinusi, padori ir miestietiškų manierų, ir net ne iš chronių šeimos kilusi. Bet ubagė, kaip dažniausiai ir būna. Ir susidėjo ji su dvigubai už ją žemesniu, užtat dvigubai vyresniu storuliu, veido bjauraus ir manierų atgrasių. Bet turtingu, kaip beveik visada ir būna. Ir kai jos draugės klausdavo, kodėl su tokiu urodu ji sumetė skudurus ir netgi dar ir ištekėjo už jo, mergina joms atsakydavo: „Jis aukštas ir gražus, kai stovi ant savo piniginės“.

Štai ir patarimas – nesusidėkite su tokiomis! Joms tik Jūsų pinigai ir terūpi, o visai nerūpi nei Jūsų gilus vidinis pasaulis, nei drąsa imtis rizikos, nei ryžtingumas, valdant biznį (o ryžtingumo reikia ne mažiau, nei komanduojant artilerijos baterijai stabdant fronte prasilaužusius tankus!). Patikrinkite kiekvieną prie Jūsų kimbančią barakudą, įsitikinkite, ko jai iš tikrųjų iš Jūsų reikia!

 

Artėjančios Rugsėjo 1-osios proga – pastaruoju metu ubagai, motyvuojantys savo nenorą studijuoti aukštosiose mokyklose, labai pamėgo dangstytis tokiais banaliais ir šviesiems žmonėms jau seniai nusibodusiais pavyzdžiais – Steve Jobsu, Marku Zuckerbergu, Billu Gatesu, tipo, žėk, mokslo nebaigė, o kiek pasiekė (tarsi mūsų ubagams lemta tiek pasiekti?), arba – meniškesne forma – „jie baigė gyvenimo universitetą“. Prie tos šaikos dar galima prikabinti ir Johną Lennoną (nevalingai keitė raidžių tvarką žodžiuose), Michaelą Phelpsą (leksikonas susideda iš 124 žodžių), Richardą Bransoną (visiškas beraštis) ir t.t.

 

Visa tai taip, nors visi suvokiame, kad tai absoliutinės išimtys, kurių sėkmingą veiklą – komercinę, muzikinę, literatūrinę ar sportinę plėtojo, reguliavo ir tvarkė jau žmonės būtent su aukštuoju…. Tačiau priminkite ubagams (bent jau tiems, su kuriais išvis teikiatės kalbėtis) – visi tie prasisiekę bemoksliai turėjo du esminius skirtumus nuo šiandieninių lūzerių: pirma, jie visi mokėjo kažką daryti: plaukti, programuoti, koduoti, lipinti iš plastelino, groti balalaika ir pan. Antra, jie visi kažką darė – sėkmingai ar nesėkmingai, tačiau visada iki tol, kol jiems pavykdavo. Biškį svetimos savybės dabartiniams bemoksliams šnekučiams, ane?

 

Artėjančios Rugsėjo 1-osios proga – šiemet sukanka 25 metai, kai Lietuvoje atsirado pirma „privati“ ir atseit „prestižinė“ vidurinė mokykla. Kitais žodžiais, pirmasis lochotronas ubagams, siekiantiems savo vaikus kaip nors insertinti į „elitą“. 25 metai – pakankamas laiko tarpas išauginti tą „elitą“ ir tinkamiausia proga paklausti – tai kur dingo tų Lietuvos „privačių „ ir „prestižinių“ mokyklų auklėtiniai? Kuris jų šiandien užima aukščiausius šalies politinius, karinius, finansinius ar valstybinius postus? Bent vienas? Tokių mokyklų daugėja, tačiau „elitui“ tinkamų žmonių jie kažkaip niekaip neįstengia prigaminti. Trečias sekretorėlis ar atašė ambasadoje kur nors Bulgarijoje – ne tokia jau ir įspūdinga karjera… Todėl atminkite – čia, pas mus tikrajame elite yra vertinamos visai kitokios žmonių savybės ir laikysena, nei tos, kurią puoselėja tas lochotronas. Ir nebūtina mokėti didelius bašlius pseudopedagogams, kad tas savybes įgytum – kaip rodo praktika, vaikai ten to kaip tik ir neįgyja! Ir staiga susirimavo! – “Pagalvokit apie tai, prasčiokiškos kilmės tėvai“!

 

Ar kada pagalvojote, kodėl Jūsų mėgiamo „Facebook“ įkūrėjas ir savininkas Markas Zuckerbergas, iš principo galėjęs turėti bet kurią pasaulio merginą, visgi įsimylėjo, susimetė ir vedė tokią truputį nesimpatišką Priscillą? Ar kada USA šou, verslo (o ir politikos) istorijoje pamenate kokį žymūną, kurio žmona nebūtų pagal laikmetį verčianti iš klumpių? (Net Hillary yra savotiškai graži ir įspūdinga moteris). Nuo Howardo Hughes iki Billo Geitso, nuo Mike Tysono iki Donaldo Trumpo – šalia jų visų tik gražuolės. O čia prašau – net šiais laikais ta Zuckerbergo Priscilla vaikšto nesusitvarkiusi, o galėtų šalia to „gyko“ puikuotis Marina Bui ar kas nors panašaus – būtų į ką pažiūrėti!

Kodėl? Kaip tai? Klausiau to savęs jau seniai. Ir neseniai radau atsakymą, kuo jie sužavėjo vienas kitą. Ne taip jau paprastai – mat, ta Priscilla buvo pirmoji mergina, nusijuokusi iš „gykiško“ Zuckerbergo bajerio, kurį būk tai suprato ir užskaitė, ir dar pasakė „cool!”

Koks tas bajeris? Ogi užrašas ant asmeninio Zuckerbergo alaus bokalo – „Pound include beer dot H.“ Jei putojatės pasipiktinę – „kas čia per briedas?“ – tuomi sau ir atsakote, kodėl esate visiems prasiskolinęs ubagas arba už milijardieriaus neištekėjusi pikčiurna (aišku, jei išvis ištekėjusi, beje). Pagal oficialią versiją, jie susibendravo bendroje eilėje prie šikano per vieną vakarėlį, kurioje Markas, net ir eidamas į tuliką laikė tą bokalą rankoje. Žodis po žodžio, ch-chi cha-cha…

O štai kuo Markas sužavėjo Priscillą? Būtina atminti, kad jų pažinties jis dar nebuvo miljardierius, tiesą sakant, jis buvo tik iš Harvardo metamas neklaužada, su neaiškiomis perspektyvomis ir ateitimi. Ir komplimentai jo buvo banaloki: „aš jau verčiau leisiu laiką su Tavimi, nei darysiu kursinį darbą“. Bet būtent šis ir rado kelą į Priscillos širdį. Vėl piktinatės? Turbūt panos neturite… Jau nekalbant apie vaikiną…

Taigi, kur tas patarimas? Štai – suvokite, kas Jūsų siekiamybei yra svarbu ir pabandykite tai pamėgti. Tai, ką matote lievo ir ubagiško šiandien – nenurašykite, nesityčiokite iš ubagų, nes niekada nežinai, į ką jie pavirs ateityje. Ir ne fizinis grožis yra svarbiausia.. Žmonės turi savo asmeninių kodų, pomėgių, sentimentų – nesijuokite iš jų, o pamilkite. Ir pamatysite, visas pasaulis bus Jūsų, net Marina Bui! Beje, vienas Lietuvos oligarchas po skyrybų labai ilgai ieškojo sau moters, tikrindamas visas kandidates būtent panašiu vienu kodu, bet apie tai – kitą kartą! P.S. Jau vedęs, jei ką, rado.

 

Sykį vienas geras kaunietis nupirko savo vienturčiam sūnui prabangų automobilį „Ford Mondeo“. Netrukus jis pamatė tame automobilyje savo sūnų su mergina, kurios nelaikė „tinkama pora“. Jis iškart pareikalavo, kad sūnus nutrauktų su ja santykius. Sūnus išdidžiai atsisakė. Tėvas pagrasino atimsiąs dovanotą automobilį. Sūnus į tai atsakė, kad jo meilė yra stipresnė.

Tada tėvas atėmė iš jo automobilį. Sūnus pasirodė tėvo kabinete ir pareiškė, kad lieka su ta mergina. Tėvas sustabdė sūnaus kreditinę kortelę „American Express Platinum“. Sūnus atsakė kupinu jaunatviško pasipūtimo laišku, tvirtinančiu, kad lieka su ja kartu kad ir „skurde“. Tada tėvas sūnų atleido iš UAB direktoriaus posto. Sūnus į tai tik nusijuokė.

Ta jų dvikova tęsėsi gana ilgai, tačiau jos pabaigą nesunku numanyti. Sminga visi, stojantys prieš tėvų valią, o pinigai galiausiai vis dėlto įveikė Blogį. Kaip išsireiškė tas kaunietis tėvas, išsišiepęs iki ausų: „Bablo vsegda pobeždajet Zlo!“.

 

Kai prasčiokams, laužantiems liežuvius ištariant rebrandintų „Statoil“ degalinių pavadinimą SĖKL KEI, paaiškinsi, kad tas pavadinimas reiškia ne ką kita kaip stilizuotą labiausiai pasaulyje pažįstamą žodį OK, kurį ir reikia tarti, kalbant apie degalinę, kaip tai daro žmones civilizuotame pasaulyje (net Latvijoje) – daryk tai švelniai, tarsi kalbėtum su psichiniais ligoniais, nes sužinoję tą paprastą faktą ubagai pradeda labai karščiuotis ir priešgyniauti!

Praplėsk tų mažaraščių varguolių akiratį taip pat paminėdamas, kad tokiu pačiu principu yra sukonstruotas ir amerikietiškų degalinių tinklo Q8 pavadinimas (kurį baudžiauninkai neabejotinai bus matę „per teliką“) – jis reiškia ne ką kita, kaip šalies pavadinimą – „Kuwait“.

 

Pamokanti istorija apie Romano Abramovičiaus laikrodį – atsiminiau ją šįryt, kai užsisegiau tik ypatingomis progomis nešiojamą savo „Baume & Mercier“:

Taigi, būdamas vienu turtingiausių pasaulio žmonių, Romanas Abramovičius netikėtai pradėjo segėti pigų plastmasinį, kinietišką, elektroninį laikrodį, tipo, iš tokių, kokie parduodami Kauno kioskeliuose už 10 eurų. Segėjo jį nuolat. Niekas nedrįso jo paklausti, kodėl; šviesesnieji manė, kad tai – „downshfitingas“, tamsesnieji – kad dukros dovana. Vienas vidurinės grandies vadybininkėlis, 25 metų snarglius nusprendė, kad tai – nebylus raginimas slėpti savo turtą, ir, pasekdamas savo bosu, taip pat įsigijo ir pradėjo nešioti panašią „plastmaskę“. Kartą Romanas Abramovičius susidūrė su tuo vadybininkėliu koridoriuje, pastebėjo tą plastmasinę pigieną ant jaunuolio riešo ir, žvelgdamas jam į akis, reikšmingai paklausė: „Ar ne per anksti?“. Tada visiems viskas ir pasidarė aišku.

 

Kai atsisėsi į sau patinkančią vietą teatre ir prie Tavęs prikibs koks varguolis su pretenzija “aš čia sėdėjau!“ atsakyk jam paniekinančiai: „Tikrai? Pagal kokį straipsnį?“

 

Į uždarytas ir užrakintas teatro tualeto duris nesilaužk iš visų jėgų – čia tau ne rajono poliklinika!

 

Kiekvienai moteriai apie jos vyro neištikimybę signalizuoja tokie nauji jo aplinkos požymiai: neišpakuoti kaklaraiščiai, nauji daiktai, kurių stilius iš esmės skiriasi nuo jo įprastojo, padidintas kiekis odekolonų ir kremų nuo raukšlių, pilnas šaldytuvas maisto, šampano butelis šiukšlių kibire ir t.t. Tačiau, beje, svetimas lifčikas ir bobiški triusikai, besimėtantys jo mašinoje nekelia didelės grėsmės, nes demonstruoja tik smagų, valiūkišką ir nerūpestingą požiūrį į tai, ir pabrėžia ištikimybę teisėtai gyvenimo palydovei.

 

Labai manieringa ir aristokratiška yra grebluoti ir prancūziška maniera dėti kirtį ant paskutinio žodžio skiemens. Pvz., „Izia! Kaip tavo tripper?“ („tripper“ – prancūziškai „kelionė“).

 

Nesikankink dėl tos merginos, kuri Tave paliko. Jei ji jau Tave metė, vadinasi, kažkas su Tavimi ne taip – pvz., gal Tu baisus iš snukio? Štai dėl ko verčiau pergyventi!

 

Jei koks bėdžius vakarėlyje pradės Tavęs klausinėti, kas buvo Tavo ir žmonos santykių iniciatorius, ramiai jam atsakyk – „alkoholis“. Turėtų iškart atkibti tas pleiskana.

 

Bet kurios merginos galvos skausmą nuramina prie jos kaktos pridėta nauja itališkų batelių pora.

 

Čia rūkyti griežtai draudžiama!. Rūkykite švelniai, geranoriškai, atsipalaidavęs.

 

Kai atostogauji užsienyje ir vietiniai padavėjai nemoka nei lietuvių, nei rusų kalbų, kalbėk su jais pakeltu tonu tarsi su kurčiaisiais – taip jie geriau Tave supras!

 

Jei nori padovanoti žmonai ar merginai ką nors brangaus, prieš tai paderink su žvaigždėmis, kurios gali tą dieną drausti stambius pirkinius!

 

Ant tikro pono stalo grietinė turi būti tokia riebi, kad įmestas į gyvsidabrio stiklinę jos lašas turi skęsti.

 

Susipažinęs su nauja mergina internetinėje pažinčių svetainėje, nuvesk ją kur nors, pvz., į kokio gero restorano internetinę svetainę.

 

Kai koks ubagas pradės Tau priekaištauti, kad Tu neturi aukštojo išsilavinimo, reikšmingai atsakyk jam, kad „pagal pornofilmus, ir santechniko profesija yra gera…“ O į klausimą, kuo užsiimi, atsakinėk „vienu perspektyviu startapu“ – lochams toks atsakymas labai patinka!

 

Kuo rečiau eik į gatvę, kad nesusitiktum žmonių, kuriems pavydi.

 

Geriausias pasveikinimas gimimo dienos proga (įvairiomis variacijomis): „Onute! Sveikinu tave su gimimo diena! Linkiu tau laimės, džiaugsmo, meilės, sveikatos, pinigų kuo daugiau, buto, įdomaus darbo, ištikimų draugų, proto – na, o visą kitą tu jau turi!“.

 

Jei bandai susirasti merginą internetinių pažinčių svetainėse, pirmąjį pasimatymą su naująja „drauge“ paskirk sporto salėje – tada bent jau vakaras neprapuls, jei ji bus baisi arba neateis. Pradėdamas susirašinėjimą fraze „aš knarkiu, nieko tokio?“ parodysi, kad esi nusiteikęs rimtiems ir ilgiems santykiams. Būtinai pabrėžk, kad Tavo ketinimai rimti. Todėl pabrauk „mano ketinimai rimti“ ir paspausk „Ctrl+U“ (…) Šypsenėlių po sakiniais nedėliok, kažkaip nevyriška. Verčiau jau dėliok mažas svastikas ir kaukoles (…) Nesiųsk Brado Pitto ar Tomo Cruise nuotraukų kaip savo – juos visi pažįsta. Verčiau pasiųsk lenkų aktorių nuotraukų – Kšyštofo Gašučiko ir Wojcieko Pšoniak. Jie irgi simpatiški, o svarbiausia, mūsų šalyje mažai žinomi! (…)

 

Prieš kišdamas monetas į striptizą šokančios moters triusikus, būk džentelmenas ir iš pradžių pašildyk tas monetas savo delnuose. Jei neturi grynųjų, į tuos pačius triusikus bent jau sušuk „ačiū!“

 

Jei nori, kad Tavo parduodamu nekilnojamuoju turtu labiau domėtusi blogeriai, būk šiek tiek opozicijoje dabartinei valdžiai.

 

Jei naktį stovi eilėje prie bankomato ir nenori, kad prieš Tave esantis žmogus Tavęs bijotų, lengvai pabučiuok jį į sprandą.

 

Besirinkdamas parduotuvėje duoną, paklausk pardavėjo, ar šviežia. Kai jis sakys „tik ką atvežė“, atkreipk dėmesį, kurlink tai sakydamas jis žiūri. Jei aukštyn – vadinasi, meluoja.

 

Juoduosius ikrus geriausia valgyti šaukštu iš „Louis Vuitton“ rankinės.

 

Patekti į policijos nuovadą dabar paprasta. Kur kas sunkiau atvykti ten anksčiau žurnalistų.

 

Elektroniniai cigarai yra kur kas solidžiau nei elektroninės cigaretės.

 

Viskas šiais laikais yra hipsteriška, kas nešiojama su ironija. Pvz., marškinėliai su užrašu „Sekso instruktorius“.

 

Įsigyk rutulį-sprendimų antipriėmėją „Sofa-2“. Pakračius jį visada pasirodo užrašas „ai, gal nereikia“.

 

Genetiškai modifikuoti tapetai dabar išties turi ausis.

 

Įsigyk guminę ranką, atidarančią biotualetų duris. Vienkartinę.

 

Rimtų žmonių voniose yra įtaisytas balso modulis, kuris, kiekvieną kartą, kai lipi iš vonios, šaukia „Eureka!“

 

Kai mužikai, lėktuvui nutūpus, pradeda ploti, atsistok ir nusilenk jiems. Bet niekada neimk ploti pirmas, o ką, jei kitiems keleiviams skrydis nepatiko?

 

Gali save laikyti rimtu verslininku tik tada, kai Tavo kompiuterio „Google“ paieškoje suvedus žodžius „Švedija“ ir „hidroelektrinė“, „Google“ mes Tau papildomą siūlomą žodį „pirkti“.

 

Kai koks bėdžius Tavęs paklaus, kur sutiksi Naujuosius Metus, atsakyk jam, kad jau daug metų nori sutikti Naujuosius draugų rate, bet jiems neužtenka pinigų tai padaryti.

 

Atmink keturias laimingos santuokos taisykles: „rask tą, kuri myli tik Tave, tą, su kuria visada įdomu, tą, kurios visada nori, ir po to pasistenk, kad jos niekada nesusitiktų“.

 

Tylėjimas – tai ypatingai šmaikštus atsakymas.

 

Sąžiningieji nemeluoja, kai nereikia.

 

Nevykėliai niekada nevėluoja, bet visada ateina nelaiku.

 

Grynieji – ne vienintelis žmonių ryšys su žmonėmis.

 

Kinų restorane niekada nevalgyk „laimės sausainių“ – tai labai prasčiokiška. Geriausias desertas prie kiniško maisto – šokoladiniai ledai ir kava.

 

Kai koks draugelis Tau demonstruos savo įsigytą naują lievą mašiną, reikšmingai paklausk, kiek mokėjo. Kad ir kokią kainą jis bepasakytų, purtyk galvą su žodžiais: „Tiek daug??? Už tokius pinigus ta mašina turėtų mokėti ir pačiulpti!“. Po to sau patyliukais juokis, kaip tas ubagas Tau ilgai įrodinės, kad nepermokėjo – turėsi gardaus juoko!

 

Jei koks varguolis Tau pradės girtis savo sėkmingu verslu ar karjera, praplėsk jo akiratį, suteikdamas šiokios tokios papildomos informacijos, paniekinančiai kalbėdamas pilna ikrų ir majonezo burna: „yra toks itališkas žodis „cafone“ – jis reiškia prasčioką, kuris tapo turčiumi, sulaukė šlovės ir stengiasi pritapti prie kilmingųjų. Jis viską daro teisingai. Išmoksta manierų, patobulina kalbą, puikiai rengiasi. Bet nesvarbu, kaip gražiai jis rengsis, nesvarbu, kaip rūpinsis savo įvaizdžiu, nesvarbu, kiek laiko valys, vis tiek prie jo bato bus prikibęs mažas gabalėlis šūdo“. Tada ilgai tylėdamas žvelk jam į akis ir matyk, kaip to bėdulio ego išnyksta amžiams.

 

Kaip apsisaugoti nuo kaltinimų priekabiavimu? Paprasta – iškart pareikšk merginai, kad nematai jos kaip sekso objekto, nes ji yra iš snukio baisi ir papai maži. Tačiau pasakyk komplimentą jos vaikinui, kurį užtikrink, kad nelįsi prie jos, nes esi džentelmenas ir seksu užsiimi tik su tikromis ledi.

 

Žmonija per visą istoriją nesukūrė prietaiso, kurį būtų maloniau sunaikinti negu televizorių.

 

Keletas senovinių mafijos taisyklių: Niekur nerašyk savo vardo. Tas, kuris patarinėja, nenori būti viršininku. „Fatta la legge, trovato l‘inganno“ – „yra įstatymas, yra ir apstatymas“ – Įstatymai rašomi tik mulkiams. „A rubar poco si va in galera, a rubar tanto si fa carriera“ – „pavogsi mažmožį, sėsi į kalėjimą, pavogsi daug – padarysi karjerą“. Nieko neužsirašinėsi – nieko ir neprarasi. Niekada nesakyk „patikėkite manimi“, nes niekas nepatikės.

 

Jei koks ubagas pasakyk Tau „atsipalaiduokite“, atrėžk žvelgdamas jam į akis – „jei dar labiau atsipalaiduosiu, teks prašyti, kad mane apkamšytum ir pasektum pasaką…“ Turėtų nusiraminti tas ubagas.

 

Iš ko pažinsi aukštuomenės poniutes? Jos kažkaip sugeba nekristi į akis, nors elgiasi labai gyvai.

 

Jei varguolių tarpe įsiplieks diskusija apie mokslą, pareikšk savo svarią nuomonę: manau, kad žmonijai Didžiojo kolaiderio nereikia. Česka sakė, kad ten žmonės tiesiog pinigus nechylus plauna“.

 

Svetimoje lėkštėje ekleras, kaip sakoma, skanesnis. Kaip, beje, ir seksas malonesnis už svetimais gandonais.

 

Madinga dabar nešioti treningus, nes tai kažkaip antiburžuaziška, o ir gali vaidinti žvaigždę, atseit pavargusią nuo viso to „dviveidiško glamūro“…

 

Mesk rūkyti – pirk tuos pakelius su baisiomis nuotraukomis. Mesk pradžiai tai, ką galima rūkyti legaliai. Leisk kuo daugiau laiko degalinėse, lėktuvuose ir naftos bokšteliuose –ten šiaip ar taip draudžiama rūkyti. iQOS tau padės atrodyti paslaptingesniu ir inteligentiškesniu. Neskaičiuok, kiek sutaupytum, metęs rūkyti, nes suma Tave šokiruos ir vėl užsinorėsi rūkyti. Potraukį nikotinui pabandyk pakeisti kažkuo kitu, pvz., potraukiui pornofilmams. Taip sutaupysi ant moterų kas, beje, labiau apsimoka.

 

Gyvenimas nusisekė, jei nešant šiukšles kaimynai galvos, kad kraustaisi.