ATSAKYMAS: Ui, kodėl klausi? Kas nutiko? Atsibodo skaityti gojiškus pamokymus populiariojoje literatūroje apie „5 būdus sutaupyti“, kurie niekaip neveikia? Nusivylei verslo konferencijomis ir jų gojiškais tvirtinimais, kad sutaupymas – tiesiausias kelias į praturtėjimą? Ir, kaip tyčia, ūmiai prisireikė dar vieno telefono, į kurį niekas neskambina, gi dar vienos poros madingų batų, į kuriuos niekas kažkodėl nekreipia dėmesio? Oy vey, vargas Tau! Nu, taupyti aš taip niekada ir neišmokau, o net ir nesimokiau, nes, kaip geras žydas esu apdovanotas ypatingu mokėjimu liautis leidus pinigus, kai jie pasibaigia, ir nuolankiai laukti, kol jie vėl pasirodys – kaip kupranugaris, kuris negeria, jei nėra vandens. Tiesa, kupranugaris turi talentą ilgam savyje sukaupti maisto atsargų ir ypatingą biochemiją, kuria negali pasigirti nė vienas kreditinių kortelių turėtojas. Mano patirtis, stebint rankas, besitiesiančias link neuždirbtų pinigų, kuriuos bus galima kažkaip grąžinti vėliau, sako, kad tas rankas įmanoma sustabdyti tik jas nukirtus. Tačiau tokiais metodais nesinaudoja nei bankų vindikatoriai, nei antstoliai, nes net ir jiems užtenka proto suvokti, kad priversti žmones leisti mažiau pinigų nei jie uždirba – reiškia pakirsti visos pasaulinės finansinės sistemos šaknis, kurios jau seniai laikosi tik „ant garbės žodžio“ ir Žemę apraizgiusio abipusių įsiskolinimų tinklo, o ne realiai vertybėmis padengtų valiutų. Taigi, jei Aukščiausiasis neapdovanojo Tavęs taupumu, tada neprievartauk savęs ir drąsiai leisk tą savo kuklų atlyginimą, skolinkis pinigų ir dar juos leisk, kol dar turi kažkokius nepasotintus troškimus, sudarančius didelę gyvenimiško malonumo dalį, o skolas atidavinėsi vėliau, kai jau daugiau nieko nebenorėsi įsigyti, išskyrus truputėlį sveikatos.