ATSAKYMAS: Ui, kodėl klausi? Kas nutiko? Staiga visi normalūs kompanijos bachūrai visi kaip vienas pakilo nuo stalo ir išėjo į lauką parūkyti savo iQOSų, linksmai ten klega, o Tave, nerūkantįjį paliko vieną stebeilytis į telefono ekraną ir skaityti naujienas apie sėkmingesnius už save? Nejaugi, nepaisant tų tūkstančių eurų, kuriuos Tavo pažįstami rūkantieji "sudegina" per metus pirkdami cigaretes, jie vis tiek gyvena prašmatniau už Tave, nerūkantįjį ir nieko tabakui neleidžiantį? O gal Tu tiesiog išmokai naują žodį „košer“ ir dabar jį kaišioji kur papuola? Mat, tokio klausimo kontekste šventas terminas „košer“ gali turėti tris prasmes. Visų pirma, jis gali reikšti, „ar rūkymas yra suderinamas su žydų religiniu įstatymu Halacha?“ Antra, jis gali reikšti, „ar rūkymas suteikia žydo gyvenimui pilnavertiškumo ir prasmės?“ Ir trečia, bjauriąja žargoniškąja prasme, jis gali reikšti, „ar rūkyti yra ‚cool‘ ir ‚kieta‘?“ Galiu tik spėti, ką Tu turėjai mintyse, tačiau pabandysiu atsakyti į visus tris iškart, atsižvelgdamas į Tave supančius iranietiško šariato įstatymus, imančius į nagą visus, propaguojančius rūkymą. Taigi, kalbant apie žydų religijos požiūrį į rūkymą, būtina suvokti, kad tais laikais, kai buvo rašomas Talmudas, o ir prieš jį kiti šventieji žydų tekstai, rūkymas dar neegzistavo, tačiau egzistavo daugybė kitų, sveikatai pavojingų užsiėmimų (alkoholis, narkotikai, kava, ekstremalios sporto šakos ir t.t.), todėl Halachos požiūris, taikomas šiuolaikiniam rūkymui, yra paremtas senoviškomis išvadomis. Kurių esmė išlieka nepakitusi iki šių dienų – žydiškasis religinis įstatymas jau nuo ankstyvųjų viduramžių prisako kiekvienam žmogui rūpintis savo sveikata, nes „sveikame kūne sveika ir dvasia“, tpsakant (tokio požiūrio, beje, laikėsi ir pagoniškosios visuomenės, o štai krikščionybės apologetai, kuriems, kaip žinia, labiau rūpėjo vidinė, o ne išorinė švara, apie sistemingą sveikatos priežiūrą prabilo tik XIX amžiaus pabaigoje, ir tai, tiesą sakant, tik atkartojant viduramžių judaizmo išminčių išvadas. Netgi esti ir oficialaus Vatikano požiūrio į rūkymą, beje, gana palankaus, tačiau man, kaip rabinui būtų „treif“ ir „šonda“ komentuoti Tavosios religijos kanonus – pats susirasi, jei taip jau labai norėsi). Tačiau, nors sveikata ir jos apsauga yra Halachos lygmens žmogiškoji prievolė, tačiau tai dar nereiškia, kad kiekviena žala ir rizika sveikatai yra nuodėminga ar uždrausta. Juk kiekvieną dieną mes rizikuojame savo sveikata ir netgi gyvybe, pavyzdžiui, skrisdami, vairuodami ar vartodami elektrą. Taigi, kurios iš tų rizikų, Halachos požiūriu, yra priimtinos, o kurios ne? Talmudo diskusijos apie žalą ir riziką sveikatai sukosi apie vieną vienintelę Psalmių eilutę: „Viešpats apsaugo paprastąjį; suvargęs buvau, o Jis man padėjo“ (Psalmės 116:6) – iš esmės ši frazė, nors lietuviškas vertimas atskleidžia ne visus jos niuansus, daugumos talmudistų nuomone, leidžia bet kuriam žydui ignoruoti pavojus sveikatai, nes D…s pasirūpins galutiniu rezultatu. Talmude gausu šios frazės interpretacijų, tarp kurių, pvz., tvirtinama, kad, jei žalingus įpročius naudoja kiti žmonės, vadinasi, juos galima naudoti ir Tau. Tai reiškia, kad, jei rūkymo keliamą pavojų sveikatai ignoruoja daugelis žmonių toliau sau berūkydami, vadinasi, Halacha leidžia ir Tau jį ignoruoti. Visgi kitų rabinų teigimu, egzistuoja ženklus skirtumas tarp tiesioginės grėsmės ir grėsmės, iškilsiančios ateityje. Pavyzdžiui, Halacha draudžia žengti į degantį namą. Tačiau nedraudžia leistis į tolimą kelionę laivu, nes „Viešpats apsaugo paprastąjį“. Todėl, jei rūkymas duotąją akimirką nekelia tiesioginės grėsmės rūkančiajam, Halacha jo nedraudžia. Bet štai dar kiti išminčiai tvirtino, kad „Viešpats apsaugo paprastąjį“ tik tada, kai kylantis pavojus žmogui yra nedidelis arba gerai žinomas, tačiau nepagrįstas empiriniais įrodymais. Todėl konkrečiai rūkymą, kurio žala yra įrodyta moksliniais tyrimais, Halacha draudžia, ir prisako tiems, kurie rūko, kuo greičiau mesti. Taigi, judaizme, kaip ir žydiškoje kasdienybėje egzistuoja daug nuomonių, ar rūkymas yra suderinamas su Halacha, tačiau visi be išimties išminčiai sutaria, kad sveikata privalu rūpintis. Kalbant apie antrąjį Tavo klausimo aspektą – rūkymą, kaip gyvenimo pilnavertiškumo pagrindą, reikia atminti, kad, ekonomine prasme, tabakas, kaip labiausiai pasaulyje apmokestintas produktas, yra socialinis finansų srauto perskirstymo mechanizmas. Įsivaizdavimui – Vakarų Europoje iš mokesčių, surenkamų už tabaką, išlaidos su rūkymu susijusioms ligoms gydyti yra 25 kartus mažesnės, nei išlaidos, skiriamos kitoms vyriausybių programoms. Taigi, surūkyta cigaretė ar įsigytas iQOS pakelia į orbitą kosminius laivus, nuleidžia į vandenynų gelmes batiskafus, apginkluoja mūsų civilizacijos gynėjus moderniausiais ginklais ir finansuoja politikų eksperimentus. Taip pat būtina neužmiršti, kad tabako technologijos ir licencinės teisės – nuo moderniausio iQOS iki pakelio lankstymo schemos yra mūsų sąjungininkų, Vakarų rankose, ir kiekvienas kitatikis, užsidegdamas cigaretę, nors ir mažyte, bet vis tiek cento dalimi remia mus ir mūsų galybę. O juk kiekvieno mūsų prievolė, pagal „košerinio“ gyvenimo principus yra pasirūpinti savais, gyventi pagal savo civilizacijos kanonus, juos stiprinti ir ginti. Na, o atsakant į trečiąją klausimo dalį, "ar rūkyti yra kieta ir cool?", atsakymas yra labai paprastas – NE. Niekada nebuvo, nėra ir nebus. Tu niekada neatrodysi elegantiškas, paslaptingas ir šaunus su cigarete pirštuose ar gintariniuose dantyse. Tai ir yra pats didžiausias to "indėnų keršto Europai už alkoholį" paradoksas, vieno nevidono žodžiais tariant.