ATSAKYMAS: Ui, kodėl klausi? Kas nutiko? Nustojai tikėti savo herojaus Džeimso Bondo, kovojančio su visomis pasaulio blogybėmis, išskyrus islamiškąjį terorizmą, pamokymu: „tik paskutiniai niekšai atrodo idealiai“? (Tiesą sakant, ne jis tai sugalvojo, kažką panašaus minėjo jau Leonardo da Vinčis). Pavartojęs maisto papildų ir palankęs porą savaičių sporto salę, įtikėjai gyvensiąs amžinai, todėl ir užsinorėjai savo aplinką matyti amžinai idealią, pamiršdamas seną Talmudo pamokymą apie „krislą svetimoje akyje ir rąstą savojoje“? Bet jei esi tik banalus sveikuolis-ateistas, šiaip jau yra išeitis ir Tau, ir ne viena. Pradžiai, šiuolaikinės civilizacijos dėka net neteisingą sukandimą galima pakoreguoti kai kuriomis kapitalinėmis investicijomis, o nemalonų balsą gali pataisyti ir bet kuris sceninės kalbos mokytojas. Jis gal ir nepadarys Tavo pasijos tembro analogiško angelų cimbolams ar tos aistringos nepažįstamosios, įgarsinusios kačių ėdalo reklamą balsui, tačiau kai ką sumiksuoti gali. Klausimas kitas – kaip delikačiai ir subtiliai užsiminti mylimajai, kad jai nepakenktų tokie užsiėmimai? Pasielk kaip bet kuris protingas žydas, t.y., gudriai ir neužgauliai – pareikšk jai, kad jos balsas Tave labai ramina, tarsi našlės Juditos pranašystės užpuolikų asirų kunigaikščiui Holofernui (tam pačiam, kuriam ji ir nukirto galvą), na, o jei nesi skaitęs Šventojo Rašto ir labiau pripažįsti musulmoniškąją kultūrą – tada kitas palyginimas „tarsi Šecherezados murkimas“. Ir romantiškos akimirkos metu paprašyk jos Tau paskaityti kokias jausmingas eiles (pageidautina ne depresiją varančių ir chaosą galvoje keliančių lietuvių poetų, ką nors lyriškesnio, pvz., kokių estų ar brazilų epų). Net jei tos eilės skambės taip, tarsi kažkas putoplastu braižytų per stiklą, vis tiek pasistenk išspausti ašarą ir įtikink ją, kad tokiam talentui nevalia leisti pražūti! – ir profesionaliai sumodeliuotu balsu ji galėtų stebuklingai paveikti bet ką ir užkariauti visą pasaulį! Jei šis triukas nesuveiks ir kalbėsenos specialistai pasirodys bejėgiai, teks eiti sudėtingesniu keliu ir išmokyti savo mylimąją kalbėti mažiau, kaip Arvydo Sabonio mėgstamiausios knygos „Trys muškietininkai“ vienas iš herojų grafas de la Feras (Atas) buvo išmokęs savo tarną Grimo bendrauti gestais. Svarbiausia – įtikinti ją, kad problema – ne ji, o Tavo nusilpusi klausa, kuriai reikia tylos. Jei Tavo moteris išties yra ideali, kaip teigi, tai turėtų Tave suprasti iš pusės žodžio. Nežinau, kaip jūs, gojai, suvokiate „idealią moterį“, tačiau man rodos, kad ji turi turėti visą rinkinį tokių savybių, kaip, pavyzdžiui, moterišką intuiciją, t.y., mokėjimą neversti savo vyro kalbėti, aiškinant, kas jam nepatinka. Ir jau absoliučiai neįkanojama ir rečiausia moteriška savybė – tai mokėjimas prasmingai tylėti, perduodant pačius sudėtingiausius išgyvenimus vos pastebimais antakių judesiais ar savo jautrių lūpų išlinkimu.