ATSAKYMAS: „Imti yra sunkiau nei duoti“, taip bylojo senovės išminčiai, todėl pradžiai suvok, kad moralinės dilemos kamuoja gaunantįjį kur kas labiau nei tą dovaną teikiantįjį. Nes dovana ne tik įpareigoja demonstruoti falšyvą entuziazmą ar dėkingumą, bet ir pasiunčia aiškią žinutę prelegentui, kas jis (ar ji) yra pasaulio akyse. Todėl visiškai pagrįsta būtų Tavo anikeivei (moteriai) vertinti gaunamą iš Tavęs dovaną pro sveiką sarkazmo ir pragmatizmo prizmę, ir taip manyti (ar sakyti): Pigi dovana – „Tu manęs nebemyli. Verčiau jau visai būtum jos nepirkęs“. Brangi dovana – „Nuodėmes bandai išpirkti? Manai, sugebėsi užliūliuoti mane? Manai, aš tokia merkantiliška, kad į viską užmerksiu akis? Verčiau jau viską sąžiningai prisipažink ir nešk tai anai visą šitą beskonybę. Nors ne, palik čia. Manau, kad ji neverta net suplyšusių kalgotkių. Kaip tau negėda?“. Bendro naudojimo dovana (meno dirbiniai, naujas rašomasis stalas, servizas, antikvariatas) – „Čia tu man nupirkai? Čia tu viską SAU nusipirkai!“. Dovana grynais (vokelyje) su žodžiais „brangioji, nusipirk sau bet ką, ko tik širdis geidžia“ – „Tai viskas? Tai viskas, ką tu sugebi? Taip, kadaise tu mane mylėjai, o dabar atsiskaitai grynais kaip su kokia kekše. Idėjų ir fantazijos tau pakanka su visais ir visomis, išskyrus mane!“. Perdovanojama universali dovana, pvz., tokia kaip Vilniaus aukštuomenėje jau antrus metus keliaujanti iš rankų į rankas perdovanojama kvapni žvakė iš IKEA – „IKEA?“ Dovana pagal pageidavimą („brangioji, ką tau padovanoti?“) – visiškai nužudo siurprizo efektą, paversdama tokį šventą aktą banaliu mechaniniu veiksmu. Todėl žinok, kad dovana jai turi būti visų pirma, vertinga. Antra, prasminga. Trečia, naudinga abiem. Ketvirta, netikėta ir maloni. Penkta, vyriška ir pagarbi. Įvertinus visas šias sąlygas ir atsižvelgiant į Tavo klausime išdėstytus pageidavimus, peršasi logiška išvada, kad geriausia Tavo dovana jai – tai vaikelis.