ATSAKYMAS: Šabat šalom. Ui, kodėl klausi? Kas nutiko? Juk visi be išimties kandidatai Tavęs aiškiai prašo „ateikite balsuoti“, o Tau kažkodėl vis tiek nesinori to daryti? Nematai tuose rinkimuose prasmės? Pikta, kad kažkas Tavo dėka išvažiuos į Briuselį ir gaus gerą algą, kol Tu čia likęs kovosi su skurdu? Oy, vey! Vargas Tau! Jūs, gojai, mėgstate tokius agresyvius klausimus, kaip, pvz., „kodėl blogi dalykai nutinka geriems žmonėms?“ Į jų kategoriją papuola ir Tavo klausimas, bet, tikiu, kad Tu irgi suvoki, jog savo kilme bei semantika tai yra labiau kaltinimas nei klausimas. Nelabai suprantu, kodėl Tu jį išvis užduodi? Argi Tavo „didysis judaizmo redaktorius“ Tau dar nepaaiškino, kad visa nauda iš gyvenimo – tik dangaus karalystėje? Mat, užduodi Tu šį klausimą atstovui tautos, kuri jau nuo Mozės laikų žinojo, kodėl renkama valdžia yra svarbu, ir kam ji renkama. Skirtumas tarp mūsų ir Jūsų yra tas, kad mes, žydai, rinkimus visada stengiamės ĮPRASMINTI, o jūs, gojai – PAGRĮSTI. Kitais žodžiais, jūs vis ieškote priežasčių ir argumentų, kodėl, kam ir už ką? O mes to nebedarome jau daug tūkstančių metų. Todėl tarp mūsų, deja, – intelektualinė praraja, ir filosofiškai paaiškinti rinkimų svarbą šiandien Tau dar yra neįmanoma. Tačiau loginis ir prozaiškas atsakymas yra. Tiesiog pabandyk savo klausimą performuluoti kitaip, kaip geras žydas – „o kodėl gi nenuėjus?“. Pasvarstyk pats – rinkimai tie bet kuriuo atveju įvyks (vadinasi, gali ir neiti). Antra, ką taip labai jau ir veiksi tą dieną? – juk vis tiek slankiosi pakampiais be tikslo, valgysi nekošerinį kamšalą ir burnosi ant viso pasaulio, o į pavakarę imsi tūžti, kad rytoj – pirmadienis, ir Tau vėl teks nugarą lenkti už minimalų atlyginimą (vadinasi, gali ir nueiti). Trečia, pabūk tarp žmonių, juk, kaip sakoma Holivude, „niekada nežinai, kur sutiksi savo pirkėją“ – o gal rinkimų apylinkėje sutiksi savo naują žmoną? O gal koks režisierius įžvelgs Tavo sustingusioje apykvailėje veido išraiškoje tinkamus bruožus milicininko rolei „Černobylio“ seriale? O gal pakelsi nukritusį eilėje šalia stovinčio rinkėjo žiebtuvėlį ir jūs susidraugausite, ir paaiškės, kad tai oligarchas, galintis materialiai pakeisti visą Tavo likimą? – juk panašiai nutiko vienam didžiausių Lietuvos turtuoliui, kurį po to toks „naujasis draugas“ sėkmingai šantažavo (vadinasi, reikėtų nueiti). Ir galiausiai, argi Biblijoje nepasakyta, kad gyvenimo prasmė – teikti džiaugsmą kitiems? Argi Tau nesinori pasidžiaugti, kad kažkas dar moka nemažus pinigus Lietuvos atstovams, ir argi nesinori pradžiuginti kažkurį kandidatą, kuris po ketverių metų parveš į Lietuvą visą kapšą euriukų, kuriais įvairiomis formomis pasidalins su Tavimi? – o juk Talmude aiškiai pasakyta – „turtingas kaimynas yra šimtą kartų geriau nei neturtingas“! Vadinasi, privalai nueiti!