ATSAKYMAS: Šabat šalom! Labai svarbus, aktualus ir amžinas lyrinis klausimas, kuris gvildenamas ne tik senovės išminčių diskusijose, bet ir biblinėse giesmėse, romansuose arba kalėjimo šansonuose. Tačiau jis, deja, neturi jokios praktinės prasmės ir priskiriamas prie tų filosofinių-retorinių klausimų kategorijos, kurie šais laikais dažniausiai ir ilgiausiai svarstomi nuoširdžiuose, vienok pagarbiuose pokalbiuose atsakančiai apsinešus nuo alkoholinių gėrimų. Blaiviam gi žmogui jau seniai aišku, kad koreliacija tarp finansinio gerbūvio ir tos endorfininio transo būsenos, kurią psichologai sąlyginai vadina „laime“ neegzistuoja, nes ta „laimė“ gali atsirasti pas patį pragmatiškiausią vyrą nuo visiškai nemokamų ir niekinių dalykų, tokių kaip rasos lašelis, blizgantis ant voratinklio ankstų liepos rytą. O kalbant apie materialųjį turtą, tai jis pats iš savęs sukelia begalę atsakomybės ir galvos skausmo: jį reikia saugoti, dauginti ir sekti, kad kas jo nepagrobtų, ir ta būsena greičiau jau yra visiškai priešinga tam ramiam atsipalaidavimui, kuris asocijuojasi su žodžiu „laimė“. Neveltui jau senovės žydai sakydavo „atiduodi pinigus – atiduodi problemą“… Tačiau energingiems XXI amžiaus vyrams, ieškantiems laimės, vis dar tinka tai, ką mokė Karlas Marksas (irgi, kaip žinia, ne uzbekas) – „tikrąją savo laimę kovoje surasi!“ (ši jo frazė tapo netgi „Internacionalo“ eilute), tame tarpe – ir kovoje už pridėtinę vertę. Toks kovingas požiūris visiškai eliminuoja atsakymą į klausimą „kiek?“ – į kurį kadaise „Goldman Sachs“ banko įkūrėjas (irgi, žinoma, ne suomis) kadaise atsakė vienu žodeliu – „daugiau“. O kalbant apie Tave, konkrečiau į šį klausimą galėsi atsakyti tik pats, įvertinęs savo asmeninius poreikius, į kuriuos bus įtraukti visi elektriniai gadžetai, kelionės, batai, gėrimai ir kiti malonumai, pajėgus bent kiek atitraukti Tave nuo minčių, kad laimės paukštė vėl išskrido kažkur į nepaprėpiamus debesis…