Visa tai iš pradžių priminė pasaką su gera pabaiga. Vos prieš kelerius metus „Motorola“ buvo merdėjantis technologinis dinozauras, liūdnai menantis praėjusios šlovės dienas. Gerųjų pasaulio žmonių numylėtinė „Google“ sukūrė naują mobiliojo ryšio operacinę sistemą, pavadintą „Android“. Ši naujoji nemokamai platinama sistema „Motorolai“ taip patiko, jog kompanija pagamino keletą šaunių mobiliųjų telefonų modelių, kurių pardavimai ir ištraukė gigantą iš finansinės duobės. O šių metų rugpjūčio mėnesį ta pati „Google“ įsigijo giganto mobiliųjų technologijų padalinį „Motorola Mobility“ už kvapą gniaužiančius 12,5 milijardo dolerių. Laimingi buvo visi – tiek „Motorola“ akcininkai, tiek „Google“ savininkai.
Tiesa, „Google“ niekada nesiekė gaminti to, ką gamino įsigytas „Motorola“ padalinys – mobiliųjų telefonų. „Google“ siekė tik vieno laimikio – įsigyti septyniolika tūkstančių „Motorola“ kompanijai priklausančių patentų (ir dar papildomus septynis tūkstančius, laukiančius oficialaus patvirtinimo).
Kam jie buvo reikalingi „Google“, jei jų net nesiruošė pritaikyti naujiems gaminiams ar paslaugoms? Atsakymas glūdi šiuo metu informacinių technologijų rinką drebinančiame konflikte, neseniai įgijusiam pavadinimą „patentų karai“.
PATENTAI TARP MŪSŲ
Iš pirmo žvilgsnio patentai gali pasirodyti esą labai specifinė tema, įdomi nedaugeliui, tačiau jų tiesioginis poveikis mūsų gyvenimui yra labai didelis, nes būtent patentai dažiausiai ir lemia tai, ką ir kaip mes naudojame, netgi mūsų gyvenimo kokybę. Nuo moderniausių lainerių iki pigiausių vaistų, nuo Jūsų naudojamos santechninės sistemos iki pagalvės, ant kurios deda galvą nakčiai – nematomi patentai saugo kiekvieną Jūsų žingsnį. Kadaise, o dažnai ir šiandien patentų vagystė yra svarbiausias specialiųjų tarnybų uždavinys (“šaltojo karo” metu sovietinius žvalgus labiausiai masino puslaidininkių technologijos). Patentai dažnai vadinami “šių laikų nafta”, o ir pati patentų istorija parodo, kaip vienintelis atradimas gali iš pagrindų pakeisti visą asmens ar kompanijos finansinę padėtį, ir apie tais susukta nemažai filmų Holivude. 1981 metais “Philips“ kompanijos sukurto kompaktinio disko patentas ištisus 20 metų kasmet kompanijai atnešdavo apie 100 milijonų dolerių pajamų vien iš intelektualinės nuosavybės teisių, nors jo sukūrimas kainavo vos vieną milijoną. Pačio brangiausio pasaulyje – kompanijos „Pfizer“ sukurto „Lipitor“ vaisto nuo širdies darbo sutrikimų patento vertė 2009 metais siekė 105 milijardus dolerių – tai viršijo ne vienos „Fortune 500“ kompanijos vertę. Na, o pats pelningiausias žmonijos istorijoje – telefono patentas milijonieriais pavertė šimtus žmonių.
Pernai JAV Patentų ir prekių ženklų biuras išdavė virš 100 tūkstančių patentų, iš kurių daugiausiai jau septyniolika metų iš eilės užregistravo IBM (5866), “Samsung” (4518), “Microsoft” (3086), “Canon” (2551) ir “Panasonic” (2443). Beje, IBM patentų portfelis, nors ir didžiausias, net nėra vertingiausias. Brangiausiai kainuojantį patentų portfelį tvirtai savo rankose laiko “Microsoft”.
Taigi, patentai dažnai yra svarbiausias kompanijos turtas. Dažnai – stimulas sukurti kažką naujo. Patentai masina, saugo ir aprūpina. Tačiau šiandien jie taip pat pavirto ir didele problema, graužiančia technologines kompanijas – teisminių ieškinių ir ginčų forma, kurios pasekmės būna liūdnos – uždrausti gaminiai, sustabdyti plėtros projektai ir milžiniškos papildomos teisinės išlaidos, už kurias dažniausiai vėlgi sumokame mes, vartotojai. Gaminiai dingsta iš parduotuvių lentynų arba jų tiesiog nepasiekia. Ir jei kadaise mus, vartotojus erzino įvairių formatų karai (“Betamax” prieš VHS, lazeriniai diskai prieš DVD, “Blu-ray” prieš HD-DVD), tai šiandien pasiruoškite naujoms aukoms – pasaulyje siaučia “patentų karas”.
ANDROID
“Patentų karai” IT technologijų sektoriuje neprasidėjo vakar, jie jau trunka ilgus metus, tačiau įgijo naują pagreitį tada, kai “išmanieji” telefonai tapo “karštąja” ir pelningiausia plataus vartojimo rinkos preke. Pagrindinės kovotojos šiame patentų karo fronte yra trys – tai “Apple”, “Microsoft” ir “Google”, tačiau likusios rinkos žaidėjos, tokios kaip “Samsung”, “Nokia”, HTC, LG bei “Huaiwei” nėra likusios nuošalyje, jos tiesiog yra susiklosčiusios situacijos įkaitės, labiausiai nuo to ir kenčiančios.
Kai 2008 metų spalį “Google” pristatė pasauliui “Android” operacinę sistemą, retas tikėjo, kad ją lydės visuotinis pripažinimas ir pasaulinė sėkmė. Tačiau šiais metais “Android” tapo dominuojančia “išmaniųjų” telefonų operacine sistema, užimančia 40 procentų pasaulio rinkos. Pačios “išmaniųjų” telefonų koncepcijos sukūrėja “Apple” su nuosava “iOS” operacine sistema yra antra su 26 procentais, o “Micrososft”, su dar visai neseniai pompastiškai dominavusia “Windows Phone 7” operacine sistema, liko treti su šešeriais procentais. “Android” 150 milijonų vartotojų šeima kasdien pasipildo puse miljono naujų aktyvuotų vienetų visame pasaulyje. Šią operacinę sistemą savo “išmaniuosiuose” telefonuose ir tabletuose daugiausiai naudoja ir tokie garbūs gamintojai kaip “Samsung”, LG, “Sony Ericsson”, ZTE, HTC bei “Huawei”.
Tokie “Google” įsiveržimas į mobiliųjų komunikacijų operacinių sistemų rinką buvo netikėtas ir erzinantis šios industrijos senbuvius – “Apple” ir “Microsoft”. Ypač skausminga joms buvo tai, kad “Android” buvo platinama nemokamai, skirtingai nuo mokesčius už savo sistemą iš kiekvieno gamintojo imančios “Microsoft” ir, žinoma, nė žingsnio be sumokėto cento neleidžiančios žengti “Apple”. Ir nors jau nuo personalinių kompiuterių atsiradimo laikų “Apple” ir “Microsoft” visada buvo nesutaikomi priešininkai, tačiau šiuo atveju jie padarė išimtį savo santykiuose ir susivienijo bendrai kovai prieš “Google”.
“Apple” ir “Microsoft” užsipuolė “Google Android” naudotojus visu pajėgumu, taikydami į pačią silpniausią vietą “Google” gynyboje – nedidelį ir ploną patentų portfelį.
TEISINIAI KONFLIKTAI
“Googe” išties atrodė tiesiog nykštukė su savo niekingais ir daugiausiai Internetinės paieškos sistemą reglamentuojančiais pusantro tūkstančio patentų, prieš keturis tūkstančius, priklausančius “Apple” bei septyniolika tūkstančių patentų, priklausančių “Microsoftui”. Ir abu operacinių sistemų rinkos gigantai netruko pradėti demonstruoti savo galybę. Iš pradžių jie pradėjo puolimą prieš “Android” partnerius-vartotojus, tokius kaip “Samsung” bei HTC, kaltindami juos patentinių teisių pažeidimu – ir tai atrodė logiška, nes “Google” ir negalėjo turėti savo ištobulinto ir patentais apsaugoto “Android” sistemos panaudojimo kitų gamintojų telefonuose – nes iš naujo sukurti mobilųjį telefoną jau yra praktiškai nebeįmanoma, nes jame knibždėte knibžda kažkieno kito jau užregistruotų patentų, vidutiniškai apie 25 tūkstančius. Tokia taktika pasiteisino – vienu atveju JAV Tarptautinė prekybos komisija nustatė, kad “Android” naudotoja, HTC kompanija pažeidė du iš keturių ieškinių, “Apple” kompanijos iškeltų dėl patentinių teisių pažeidimų, ir dabar už kiekvieną savo pagamintą “išmanųjį” telefoną HTC moka papildomus 40 dolerių autorinį mokestį “Apple” kompanijai, dėl ko automatiškai išauga kiekvieno HTC telefono savikaina. “Microsoft” taip pat baigia išsireikalauti, kad “Samsung” mokėtų Billui Gatesui 15 dolerių už kiekvieną savo “išmanųjį” telefoną su “Android” operacine sistema, kaip patento teisių pažeidimą.
“Apple” taip pat siekia uždrausti pardavinėti pavojingiausio savo konkurento „Samsung“ „Galaxy“ serijos mobiliuosius įrenginius – didžiausius „Android“ vartotojus visame pasaulyje. “Apple” jau sėkmingai blokavo “Samsung Galaxy Tab 10.1” tableto pardavimus Europos Sąjungoje ir Australijoje, tvirtindama, kad “Samsung” grubiai nukopijavo tiek “iPhone”, tiek “iPad” dizainą, tiek “vartotojo pojūčius” (kol kas JAV dar nėra nuspręsta, ar drausti pardavinėti šiuos prietaisus). “Apple” iš esmės siekia uždrausti visą “Samsung” „Galaxy S“, „Galaxy SII“ bei „Galaxy Tab 7“ kompiuterių prekyba. Siekiama taip pat prisiteisti ir 1,3 miljonų dolerių dydžio kompensaciją (tiesa, pagrindiniai priekaištai reiškiami tik naujausio „Galaxy Tab 10.1“ modelio atžvilgiu).
Ir vis dėlto tikroji išpuolio priežastis – “Android” sistema, nes „Android“ pagrindu veikiantys „Galaxy S“ „išmaniojo“ telefono pardavimai Amerikoje yra aplenkę „iPhone“ prekybos apimtis. Nors taip “Apple” gali nugalėti savo konkurentą “Samsung”, tačiau iš esmės viskas daroma tam, kad taip bandoma pabranginti “Android” operacinės sistemos naudotojų prietaisus, ir sumažinti “Android” rinkos dalies augimą.
Precendentas išpuoliams prieš “Google Android” atsirado dar 2009 metų spalio mėnesį, kai “Nokia” iškėlė ieškinį “Apple” kompanijai, teigdama, kad naujasis “iPhone” pažeidžia 10 patentinių teisių, priklausančių Suomijos kompanijai. Praėjus porai mėnesių, “Apple” atsakė ieškiniu “Nokia” kompanijai, kaltindami pastarąją pažeidus 13 patentinių teisių. Iš pirmo žvilgsnio konfliktas buvo paprastas, bet iš tikrųjų – principinis ir pasižymintis ypač aukštais statymais – jei teismą laimėtų “Nokia”, “Apple” prarastų teisę pardavinėti savo “iPhone” JAV teritorijoje, jei laimėtų “Apple”, “Nokia” turėtų pasitraukti iš Amerikos. Iš pradžių „Nokia“ gavo stiprų smūgį – Tarptautinė Prekybos Komisija nusprendė, kad „Apple“ nepažeidė nei vieno iš penkių „Nokia“ kompanijai priklausiusių patentų savo gaminiuose. Tačiau suomiai nenuleido rankų ir pateikė „Apple“ dar vieną ieškinį, teigdami, kad „Apple“ mobiliuosiuose įrenginiuose – „iPad“ bei „iPhone“ yra naudojamos septynios patentuotos technologijos, iš kurių kai kurios buvo užregistruotos dar 10 metų prieš tai kai „Apple“ pagamino pirmąjį „iPhone“. Ir teisiniai konfliktai tarp „Apple“ ir „Nokia“ iš JAV staiga išplito po viso pasaulio teismus.
Ir taip prasidėjo teisminių ieškinių liūtis – “Motorola” susikibo su HTC, “Apple” užsipuolė HTC, “Samsung” susivienijo su “Motorola” prieš “Apple”, o HTC stojo prieš “Microsoft”. “Motorola” gavo ieškinį iš “Microsoft”, bet, skirtingai nei HTC, “Motorola” netylėjo, bet iškėlė ieškinį “Micrososftui”. “Sony” užsipuolė LG ir “Samsung”, “Kodak” aiškinasi su LG ir “Samsung”. Ir taip toliau. Ir taip toliau.
Žodžiu, vienas kitam turi pretenzijų, ir jų kiekvienais metais tik daugėja. Tokia situacija priminė Balkanus prieš keliolika metų – visi jautė vienas kitam nuoskaudą, sąjungos buvo trapios ir vakardienos draugai tapo priešais (analogiška situacija klostėsi ir televizorių rinkose, kurią drebino strateginių partnerių „Samsung“ ir „Sony“ tarpusavio rietenos dėl technologijų panaudojimo, nors televizoriai nė iš tolo neprilygo IT gaminiams – daugiausiai per metus patentų registruoja būtent kompiuterių ir mobiliųjų telefonų gamintojai). Sakoma, kad net „Apple“ kompanijos Teisės departamentas per pastaruosius metus tapo toks pat inovatyvus ir produktyvus, kaip ir kompanijos Dizaino padalinys.
Šiuo metu vien Amerikoje per metus iškeliama apie 3000 ieškinių vien IT technologijų sektoriuje dėl patentinių teisių pažeidimo. Ir dažnai nuostoliai iš bylinėjimosi viršija gaunamą kompensaciją. Dar prieš keliolika metų atrodė, kad to niekada nebus, pasaulis su malonumu naudosis žmonijos išradimais, o tuometiniai gigantai informacinių sistemų gigantai “Oracle” bei “Adobe” viešai netgi skelbė, kad jiems “patentų nereikia”. Tačiau šiandien juos pačius atakuoja vakardienos kūdikiai, kaltindami vagystėmis, ir buvę autoritetai priversti taip pat klimpti į teisminių ginčų liūną. Todėl Amerikoje vis dažniau pasigirsta korporacinių grasinimų iškelti savas tyrimo laboratorijas bei gamybą už JAV ribų vien tam, kad būtų įmanoma išvengti kaltinimų patentinių teisių pažeidimais.
Didžiausia kaltė dėl to tenka pačiai pasaulio patentų sistemai. Žinoma, kompanijos turi teisę ir privalo ginti savo intelektualiąją nuosavybę bei išradimus, tačiau dar visai neseniai patentai buvo dalijami visiems ir pratiškai už bet ką. Ir kiekvienas mūsų jaučiasi turįs teisę ginti savo išradimą, kad ir koks jis bebūtų. Juoba kad bet kuris prietaisas turi daug patentuotų technlogijų. Vien duonos skrudintuvėje jų yra apie 400, o ką kalbėti apie tokį sudėtingą įrenginį kaip „išmanusis“ telefonas, jame yra beveik 25 tūkstančiai patentuotų technologijų bei dizaino teisių (ors absoliuti dauguma jų yra ginčijamos).
Pasaulio biotechnologijų ir farmacijos kompanijos nuolat pelnosi iš savo didėjančio patentų skaičiaus, tačiau programinės įrangos sektoriuje padėtis yra kitokia, nes IT technologijos yra kur kas sudėtingesnės, sunkiau interpretuojamos ir, svarbiausia, labai greitai besikeičiančios. Be to, patentas yra brangus ir rizikingas malonumas. Tarptautinė jo registracija gali kainuoti ketvirtį milijono dolerių, ją brangu ginti – teismas gali kainuoti iki trijų milijonų dolerių. Vidutinis IT patentas dažniausiai yra labai trumpalaikis laimėjimas, greitai prarandantis vertę dėl didelių konkurentų pajėgumų, juoba kad tenka detaliai atskleisti savo strateginės minties kryptį ir esmę. Todėl daugeliui kompanijų labiau apsimoka tieisog kruopščiau saugoti savo gamybos paslaptis, užuot jas patentavus ir atskleidus kitiems.
Oficialiai visada sakoma, kad patentai padeda stiprinti kokurenciją, gauti naujų stebuklingų vartojimo pojūčių ir t.t. Tačiau taip pat akivaizdu, kad patentai visada sukuria papildomą mokestį vartotojams už visas inovacijas, kurias mes ir mielai apmokame. Bet dar blogiau yra tai, kad nuo teisinių konfliktų taip pat visada kenčia vartotojai, kurie ir sumoka už teisininkų paslaugas. Ir inžinieriai, užuot galvoję, kaip sukurti kažką naujo ir stebuklingo, dabar yra priversti rūpintis, ar nepažeidė jau kažkieno įregistruoto patento. Nes patentas, kadaise, buvęs pagrindinis stimulas inovacijoms, dabar yra tapęs pagrindine kliūtimi inovacijai. Bet ir puiki apsauga nuo išpuolių.
KO NORI „GOOGLE”?
Taigi, ir dabar yra nebeaišku, ar „Google“ naudos įsigytus patentus kaip pagrindą ieškiniams, ar kaip gynybos priemonę nuo kitų ieškinių. Žinoma, dabar jau lengviau – kai „Apple“ paduos ką nors į teismą dėl „Android“, „Google“ pasiraus „Motorola“ archyvuose ir iškels priešpriešinį ieškinį.
Taigi, štai ir paaiškinimas, kodėl „Google“ turėjo įsigyti gerą kozirį ir apsaugą nuo dabarties bei ateities išpuolių. Kad ir kiek tai bekainuotų. “Motorola”, kuri kartu su “Nokia” ir “Ericsson” yra didžiausia pasaulyje mobiliųjų telefonų patentų savininkė, buvo geriausia išeitis. 4,5 milijardo dolerių, kuriuos už “Nortel” kompanijos šešių tūkstančių patentų rinkinį sumokėjo “Apple”, “Microsoft” ir “Ericsson” vedamas konsiorciumas, nušvilpė tą galimybę “Google” iš panosės, kuri “Nortel” patentus bandė įsigyti už kuklesnę sumą – 900 milijonų dolerių. “Google” taip pat planavo įsigyti ir “InterDigital” kompanijos portfelį – 18 tūkstančių patentų kaip priemonę apsiginti nuo ieškinių, tačiau derybos nutrūko.
Žinoma, “Android” vartotojai, tokie kaip “Samsung”, HTC, LG ir “Sony Ericsson” buvo pasipiktinę ir nusivylę, kai “Google” pagrindiniu komponentų gamintoju pasiliko “Motorola”. Spaudžiami ieškinių iš abiejų pusių, didieji gamintojai dabar yra priversti gaminti savo vienodas dalis “išmaniųjų” telefonų tiek su “Android”, tiek su “Windows Phone” operacinėmis sistemomis. Žinoma, tai reiškia, kad nors “išmanieji” telefonai dėl patentų sąlygotų išlaidų gali brangti, tačiau tuo pačiu pasiūla gali ir išsilyginti. Siekdami teisinio saugumo, tiek “Samsung”, tiek LG, tiek HTC gali gaminti daugiau modelių su “Windows” operacine sistema. Taigi, kuo ilgiau truks patentų karas, tuo platesnis bus pasirinkimas eiliniam vartotojui, ir, nepaisant kylančių papildomų kaštų, gamintojai bus priversti vėl konkuruoti kaina, o tai mums, vartotojams visada yra prie širdies.
(Straipsnis spausdintas žurnale VERSLO KLASĖ)