Nepažįstu nė vienos prostitutės, tačiau, kaip suprantu, Vilniuje jos defiliuoja prie „Panoramos“ viešbučio, prie vilnietiškai vadinamojo „vokzalo makdonaldso“. Ir tai gana simboliška – prostitučių paslaugos gali būti išties prilyginamos kebabinei ar „McDonald‘s“ restoranui, kur niekas nesitiki nei gauti, nei duoti arbatpinigių. Tačiau mes kalbama apie prostitutes-proletariatą, kuris, kaip žinia, niekada nieko negauna ir skursta tuo metu, kai turtingieji tampa dar turtingesniais. Vienok egzistuoja aukštesnis restoranų, o taip pat ir tokių paslaugų teikėjų lygis, kuris: a) žemesnės klasės restorane įpareigoja palikti 10% arbatpinigių, b) aukščiausios klasės restorane įpareigoja palikti tiek, kiek atspindėtų svečio pasitenkinimą gautomis paslaugomis. Jei turi reikalų su proletariatu, nieko nepalik ir atmink – jūsų abiejų santykiai ir transakcija yra draudžiami įstatymo. Bet jei susiduri su aukščiausios klasės paslaugų teikėjais, tada neabejotinai žinai, kad pinigai visada imami “į priekį” ir arbatpinigiai tiesiog neturi jokios psichologinės nišos būti kaip nors paduodami ar paimami. Gal Tu ir išrasi tokį būdą, tačiau žinok: arbatpinigių nebuvimas nėra kliento nepasitenkinimo demonstracija. Juk pats žinai, dėkingumo tokiame darbe niekas nesitiki, tačiau jį visada vertina. O kalbant apie žigolo, geriausi arbatpinigiai jam yra pavargusi klientės šypsena.